Vėl baksnoja į valstybines įmones

EBPO prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 2%, o kitąmet ūgtelės 2,7%. 2019 m. Lietuvos BVP augo 4,3%. Apžvalgoje teigiama, kad COVID-19 viruso sukelta recesija buvo santykinai švelni ir ekonomika šiuo metu atsigauna.

Joje pažymima, kad šalies Vyriausybė pandemijos pradžioje pavasarį parengė namų ūkių ir bendrovių paramos programą, kuri siekia beveik 10% šalies BVP. Planuojamos naujos investicijos siekiant ilgalaikės plėtros.

Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet, anot EBPO prognozės, išaugs iki 8,8% nuo 6,8% 2019 m., tačiau kitąmet nedarbas Lietuvoje sumažės iki 8,1%. EBPO ekonomistai tikisi, kad infliacija Lietuvoje šiais metais sulėtės iki 1,2% nuo 2,2% pernai.

Kadangi pandemijos sukelta krizė paveikė ekonomiką ir gyventojų pajamas bei apsunkino veiklos finansavimą bendrovėms, Vyriausybė ir toliau kurį laiką turėtų remti namų ūkius, o ištekliai turėtų persiskirstyti gyvybingoms įmonėms. Pastarosios krypties pas mus pasigendama, ypač darbo rinkos politikoje.

Analitikai pažymi, kad minėta apžvalga apima daug sričių ir kai kurie duomenys atspindi situaciją, kuri yra jau pakitusi, tačiau pagrindinės rekomendacijos yra aktualios ir taiklios.

Konstatuojama, kad Lietuvoje yra aukštas skurdo rodiklis – jis yra vienas didžiausių EBPO tarp žemas pajamas gaunančių gyventojų: bedarbių, menką išsilavinimą turinčių, vienišų motinų ir senolių. EBPO siūlo mažinti skurdą ir socialinę atskirtį – raginama toliau didinti socialines išmokas, tačiau jas skirti tikslingiau, taip pat išlaikyti paskatas dirbti.

Guoda Azguridienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žavimasi išmokomis socialinėms grupėms. Socialinė pašalpa, teikiama pagal pajamų ir turto testą, yra beveik nedidinama ir nenaudojama kaip esminis socialinio saugumo įrankis.

„Paskatos dirbti yra vienos mažiausių ES, tai byloja aukšti nedarbo spąstai. 2019 m. Eurostato duomenimis, Lietuvoje nedarbo spąstai vidutiniškai sudarė 87,8%, kai euro zonos vidurkis tebuvo 74,5%. Be to, nedarbo spąstai euro zonoje yra daug pastovesni ir jau kurį laiką mažėja, o Lietuvoje išlaiko didėjimo tendenciją. O dabar, tikėtina, dar išaugo dėl kai kurių paramos priemonių netaiklumo (kaip antai darbo paieškos pašalpos). Vadinasi, Lietuvoje nėra teisinga atlyginimų ir pašalpų proporcija, ypač žemų pajamų grupėje“, – teigia ji. Tą neatitikimą reikia taisyti ne tik dėl ekonominių santykių, bet ir dėl teisingumo bei dėl pačių spąstuose įkalintų žmonių.

EBPO analitikai atkreipia dėmesį į nepakankamą produktyvumą ir jo regioninius skirtumus. Vienas būdų – valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių reforma.

Ši organizacija būtent VVĮ valdymo reformai Lietuvoje jau anksčiau skyrė daug dėmesio – depolitizuoti tokių bendrovių valdymą buvo viena sąlygų, kurią mūsų šalis turėjo įvykdyti, siekdama įstoti į šį vadinamąjį turtingųjų klubą. Kai kurie žingsniai buvo žengti, pradėtos kurti nepriklausomos VVĮ valdybos, tačiau reforma iki galo liko nepadaryta. Negana to, buvusi valdančioji dauguma vėl mėgino grąžinti seną tvarką ir į valdybas susodinti politikus. Įgyvendinti šios idėjos jiems vis dėlto nepavyko.

Apžvalgoje pabrėžiama, jog turi būti aiškūs kriterijai, kad valstybinė nuosavybė yra reikalinga, – jeigu „nėra įtikinamų argumentų, kodėl jas turėtų valdyti valstybė“, EBPO rekomenduoja dalį VVĮ parduoti privatiems investuotojams.

VŽ nuomone, apie sunkų VVĮ reformų kelią ne vienus metus kalba ir šalies ekonomistai, pabrėždami, kad valstybinės ir savivaldybių įmonės turi būti reguliuojamos taip pat, kaip privačios. Kol kas savivaldybių valdomoms bendrovėms vis dar sudarytos visos sąlygos iškreipti konkurenciją, todėl jos išstumia iš rinkos privačias įmones. Ši sritis seniai šaukiasi esminių permainų.

Rašyti komentarą 0