Problemos, baigiančios užpelkėti
Šiuo metu Lietuvoje veikia 50 valstybės valdomų įmonių, 42 iš jų 2019 m. veikė pelningai ir uždirbo 234,7 mln. Eur grynojo pelno, tačiau kapitalo grąža tesudarė 4,2%.
2019 m. VVĮ valdė 10,5 mlrd. Eur vertės turto (2018 m. – 9,6 mlrd. Eur), iš jo energetikos įmonės – 5,2 mlrd. Eur.
Buvusi valdančioji dauguma pirmoje 2016–2020 m. kadencijos pusėje rodė politinę valią įvykdyti svarbias miškų urėdijų, kelių priežiūros ir kitų VVĮ valdysenos reformas, siekiant didesnės grąžos mokesčių mokėtojams. Deja, kadencijai einant į pabaigą, situacija pasikeitė.
Politikos viražus atspindi ir dividendų statistika: nuo rekordinių 2017-ųjų, kai į biudžetą VVĮ pervedė 202,5 mln. Eur įmokų, grąža valstybei ir mokesčių mokėtojams mažėjo ir 2020 m. sumenko kone perpus.
Lietuva 2018 m. tapdama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare įsipareigojo: reorganizuoti valstybės įmones į akcines bendroves, atsisakyti VVĮ vadovų kadencijų, o jų skyrimą ir atleidimą visiškai perduoti iš ministrų į nepriklausomų valdybų rankas, VVĮ vadovams kelti ambicingesnius tikslus, kad būtų generuojama ne žemesnė nei rinkoje nuosavybės grąža, pabaigti pradėtas VVĮ reformas.
Tačiau baigiantis kadencijai Seime vienas po kito atsirado mėginimų į Lietuvą sugrąžinti 42 miškų urėdijas, atsikratyti nepriklausomų narių daugumos VVĮ valdybose iš naujo jas politizuojant.
Ypač tendencija stiprinti politinį VVĮ valdymą, susodinti „savus, patikimus“ asmenis, sustiprėjo artėjant rinkimams į Seimą: tuometinė valdančioji dauguma ėmėsi aktyviai inicijuoti įstatymų pakeitimus dėl atskirų VVĮ, tokių kaip Automobilių kelių direkcija, valdybų formavimo principų pakeitimo. Buvo keičiami ir dalies įmonių vadovai.
Atskira kalba apie savivaldybių valdomas įmones. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybių bendrovėse giminaičiai sudaro beveik penktadalį visų darbuotojų, o atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki pusės darbuotojų.
Tokios ,,šeimyninės rangos“ bendrovės, ne paslaptis, dažnai tampa prieglobsčiu neperžengusiems rinkimų kartelės ar ieškantiems kitų karjeros kelių.
Dar viena metų metais neišsprendžiama, tiksliau – nesprendžiama, problema: savivaldybių įmonių dalyvavimas rinkoje, taip iškreipiant konkurenciją ir eliminuojant privatų verslą. Įteisinti vadinamieji vidaus sandoriai, kai savivaldybė perka paslaugas iš savęs, už borto palikdama verslus, negalinčių pasiūlyti tokių sąlygų, kurias savo įmonėms užtikrina savivaldybės.
Dabar į VVĮ pertvarkos vandenis mėgina bristi naujoji Vyriausybė. Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, vakar susitikusi su VšĮ Valdymo koordinavimo centro vadovu Vidu Danieliumi, domėjosi, kaip galima būtų užtikrinti geresnius VVĮ finansinius rodiklius bei didesnę grąžą valstybei.
„Kol kas nematau, kad valstybės įmonės turėtų ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, ir šioje srityje gerokai atsiliekame nuo EBPO vidurkio. Taigi pirmiausia turime peržiūrėti ne tik tokioms bendrovėms keliamus tikslus, bet ir jų valdyseną“, – sakė ministrė.
Pasak jos, artimiausiu metu bus svarstoma šių įmonių veiklos rodiklių nustatymo sistema, kuri turėtų apimti tiek atskirų sektorių analizę, tiek siektinus grąžos rodiklius ir dividendų prognozę.
Tarp siekių – valdybos narių atranką padaryti dar skaidresnę, kad nepriklausomi valdybos nariai atitiktų jiems keliamus aukščiausius nepriklausomumo standartus, kad ateityje nepasikartotų tokie atvejai, kai tik ką išrinktą valdybą turi atleisti naujas ministras.
Taip pat užsiminta, kad būtina judėti link dar didesnio valdymo centralizavimo, palaipsniui mažinti VVĮ skaičių iki 40, o jų priežiūrą koncentruoti 2–3 ministerijose, o ne 11-oje, kaip yra dabar.
Dėmesio centre – ir savivaldybių įmonės: jas reikia valdyti skaidriau, o ten, kur poreikį gali tenkinti privati rinka, tokių funkcijų atsisakyti.
VŽ nuomone, kone visos minimos problemos – gerokai įsisenėjusios. Kaip rodo kelių buvusių valdžių „palikimas“, negana vien surašyti tikslą, juolab kad jis, kaip, beje, ir dauguma reformų, valdymo pusiaukelėje dažniausiai kažkur „pasimesdavo“ arba buvo „matuojamas“ artėjančių rinkimų masteliais. Esminių permainų reikėtų imtis neatidėliojant – jei tik tam iš tiesų yra politinės valios.
