Valstybės kontrolė: valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių pertvarka nepavyko

Publikuota: 2021-04-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės kontrolės (VK) auditas atskleidžia, kad valstybė ir savivaldybės ne visada užtikrina, kad jų įmonių ir viešųjų įstaigų veikla būtų pagrįsta gerojo valdymo principais, skaidri bei orientuota į tikslų pasiekimą. Didžioji dalis savivaldybių įmonių savo steigėjoms skiria mažiau dividendų nei galėtų.

Aukščiausiosios audito institucijos auditas „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“ taip pat parodo, kad vis dar yra ką tobulinti, apibrėžiant valstybės ir savivaldybių  įmonių steigimo tikslingumą, keliant šioms įmonėms tikslus, sudarant kolegialius organus, viešinant apie jas informaciją ir kt.

„Vykdant valstybės valdomų įmonių pertvarką, buvo siekiama jų portfelį optimizuoti, tačiau to įgyvendinti, kaip planuota, nepavyko. Vis dar veikia dalis valstybės įmonių, kurių teisinė forma neleidžia užtikrinti pažangios valdysenos. Be to, nėra objektyviai įvertintas valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų vykdomų funkcijų pagrįstumas. Taip nesudaromos sąlygos išgryninti jų kompetenciją ir nustatyti, kokias viešąsias paslaugas turėtų teikti tik valstybės institucijos“, – audito išvadas pristato Sandra Ragėnaitė, VK Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja.

Lietuvoje 2019 m. veikė 1.007 valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, valstybės valdomų įmonių visų eilių antrinės bendrovės bei viešosios įstaigos, 74 institucijos atstovavo valstybei ir savivaldybėms jų valdyme, suskaičiavo VK.

Neskyrė pakankamai dividendų

Audito metu nustatyta, kad 84% vertintų savivaldybių valdomų įmonių nepaskyrė arba paskyrė mažiau į savivaldybių biudžetus dividendų ar pelno nei galėjo pagal jų esamą nuosavo kapitalo pelningumą ir gerąją valstybės valdomų įmonių praktiką. Vien 2019 m. 43% vertintų savivaldybių valdomų įmonių į kitus metus perkėlė 17,5 mln. Eur paskirstytino pelno, kurio nuo 60 iki 85% galėjo būti sumokėta į savivaldybių biudžetus.

Tam įtakos turėjo tai, kad savivaldybių valdomų bendrovių dividendų skyrimo ir mokėjimo politika teisės aktais nėra reglamentuota, dėl dividendų paskyrimo sprendžia pati savivaldybė, nurodo VK. 

Kaip vieną silpnųjų vietų auditoriai nurodo tai, kad valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų kolegialių organų sudarymas ir reikalavimai bei pareigos jiems nėra reglamentuoti teisės aktais. Be to, valstybei ir savivaldybei atstovaujančios institucijos nėra įpareigotos viešosioms įstaigoms parengti lūkesčių raštų, kurie leistų įvardyti aiškius valstybės ir savivaldybėms atstovaujančių institucijų poreikius, skatintų siekti geresnių veiklos rodiklių.

Nėra centralizuotų duomenų

Nuo 2020 m. Vyriausybė pavedė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) analizuoti ir vertinti valstybės mastu duomenis apie viešąsias įstaigas, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybės, tačiau analizės turinys nėra nustatytas, konstatuoja VK.

Todėl neturima centralizuotų viešų duomenų, svarbių formuojant valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų politiką –  kiek ir kokių viešųjų įstaigų vykdo veiklą, kokios jų funkcijos ir veiklos rodikliai. Be to, niekam nepavesta analizuoti ir viešinti informaciją apie dalyvavimą įmonių veikloje, kuriose valstybė ar savivaldybės dalyvauja neturėdamos balsų daugumos. Tokių įmonių 2019 m. buvo 23, jos valstybei ir savivaldybėms sumokėjo 68.000 Eur dividendų, ministerijos ir savivaldybės joms perdavė turto (vertė 1,7 mln. Eur) ir kt., tačiau lieka nežinomas visas dalyvavimo įmonių veikloje mastas ir iš jų gaunama nauda.

Pertvarka nukelta

VK atkreipia dėmesį ir į tai, Vyriausybė, vykdydama valstybės valdomų įmonių pertvarką, siekė iki 2020 m. pabaigos valstybės valdomų įmonių portfelį optimizuoti iki 34 įmonių, bet įgyvendinimo terminas nukeltas į 2024 metus.

2020 m. pabaigoje veiklą vykdė 50 įmonių (2017 m. – 118), be to, buvo įgyvendinta mažiau nei pusė (10 iš 23) priemonių, susijusių su valstybės įmonių teisinės formos (VĮ) peržiūrėjimu, 11 (iš 37) priemonių Vyriausybės ir Seimo sprendimais atsisakyta.

„Todėl valstybės valdomų įmonių portfelis neoptimizuotas kaip planuota ir vis dar veikia 17 valstybės įmonių (VĮ teisinė forma), kurių teisinė forma neleidžia užtikrinti pažangios valdysenos“, – konstatuoja VK.

Anot VK, įgyvendinus šio audito rekomendacijas, veiktų tik tokios valstybės valdomos įmonės, kurių funkcijos yra svarbios valstybės uždaviniams įgyvendinti, o viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybės, valdysena atitiktų gerojo valdymo principus ir būtų orientuota į efektyvią ir skaidrią jų veiklą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Ekonomikos gaivinimo planą užkūrė, bet projektų dar nėra 

Siekiant Lietuvą pertvarkyti ir sustiprinti jos ekonomiką popandeminei erai, per šešerius metus bus įlieta...

Finansai
12:26
VMI primena apie galimybę susigrąžinti GPM permoką

171.000 gyventojų, iki gegužės 3 dienos pateikę pajamų mokesčio deklaracijas, gali susigrąžinti daugiau nei...

Finansai
11:35
Verslininkai laužo galvas dėl naujų rebusų „Regitroje“  Premium 2

Nuo gegužės 1-osios įvedama nauja automobilių registracijos tvarka kelia prekybininkų sąmyšį – verslininkai...

Automobiliai
08:57
Seimas linkęs įteisinti PVM lengvatą maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams

Seimas linkęs priimti pataisas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos labiausiai nuo pandemijos...

Finansai
2021.04.15
Prezidentas sukritikavo pasirengimą 2,2 mlrd. Eur ES paramai 1

Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai įvertino Lietuvos ruošimąsi pretenduoti į 2,2 mlrd. Eur vertės Europos...

Finansai
2021.04.15
Išpakavo naująsias subsidijas: kam 50% kritimo nebeužteks Premium

Vyriausybė šiandien patvirtino subsidijų labiausiai nukentėjusioms įmonėms tvarkos aprašą. Ši priemonė yra...

Gazelė
2021.04.15
„Lidl“ sąskaitas faktūras išrašys naujoje platformoje, „Maximos“ klientai prie kasos gali gauti e. kvitą   1

Prekybos tinklai investuoja į įvairius verslo skaitmenizavimo sprendimus. Štai „Lidl“ pristatė naują...

Prekyba
2021.04.15
Kaip investicijų grąžą skaičiuoja verslas ir valstybė? Verslo tribūna

Pandeminėje situacijoje verslas susiduria su įvairiais iššūkiais: sutrikdyta veikla, nežinomybe dėl ateities,...

Paslaugos
2021.04.15
BRC sėkmės formulė – plaukti prieš srovę Verslo tribūna 1

Prieš 25 metus įkurta kaip bankinės grupės įmonė, BRC šiandien jau pati turi dukterinių bendrovių. Ji...

Paslaugos
2021.04.15
Finansai
2021.04.15
Pamiršo padidinti PVM ribą iki 55.000 Eur, nors Briuselio leidimą gavo  Premium 3

Tarpuvaldžiu po Seimo rinkimų pasivėlinus gauti Europos Komisijos (EK) leidimą įmonėms nuo šių metų taip ir...

Finansai
2021.04.15
Decentralizuoti finansai – technologija, kuri taikosi pakeisti finansų tarpininkus Premium 1

Vis daugiau vartotojų dėmesio pasaulyje sulaukianti blokų grandine (angl. „blokchain“) paremta...

Inovacijos
2021.04.15
Minimalus pelno mokestis į nokdauną pasiųstų estišką alternatyvą Lietuvoje  Premium

Įvestas minimalus pelno mokestis pasaulyje reikštų, kad šiuo metu patraukliomis verslui laikomos Estijos...

Finansai
2021.04.14
Siūloma mažinti remiamų savarankiškai dirbančiųjų skaičių

Valdžia ketina tikslinti paramos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiesiems taisykles. 

Gazelė
2021.04.14
Finansai
2021.04.14
Estiškas pelno mokestis Lietuvoje: didesnėms įmonėms atgaiva, mažosios purtosi Premium 38

Trečiadienį vykstančiame mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime bus...

Finansai
2021.04.14
Amerika užsikūrė, regis, bunda Europa, bet viruso atmainos išlieka reali grėsmė  Premium

Pastarosiomis savaitėmis stebimi akivaizdūs JAV atsigavimo ženklai, kuriuos lemia į paklausos skatinimą...

Finansai
2021.04.13
Elektroninių pinigų įstaiga „SatchelPay“ tampa „Satchel“ – plečia paslaugų spektrą Verslo tribūna

Elektroninių pinigų įstaiga „SatchelPay“ keičia savo prekinio ženklo pavadinimą į „Satchel“ ir plečia...

Paslaugos
2021.04.13
„Maxima LT“ grynasis pelnas augo 168%: vadovai akcentuoja struktūrinius pokyčius Premium 17

Prekybos tinklo „Maxima LT“ bendrosios pajamos pernai sumenko 1,2%, arba 20,5 mln. Eur, ir siekė 1,69 mlrd.

Prekyba
2021.04.13
EK patvirtino subsidijų pagalbą labiausiai nukentėjusioms įmonėms

Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. Eur Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino...

Gazelė
2021.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku