Valstybės kontrolė: valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių pertvarka nepavyko
Aukščiausiosios audito institucijos auditas „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“ taip pat parodo, kad vis dar yra ką tobulinti, apibrėžiant valstybės ir savivaldybių įmonių steigimo tikslingumą, keliant šioms įmonėms tikslus, sudarant kolegialius organus, viešinant apie jas informaciją ir kt.
„Vykdant valstybės valdomų įmonių pertvarką, buvo siekiama jų portfelį optimizuoti, tačiau to įgyvendinti, kaip planuota, nepavyko. Vis dar veikia dalis valstybės įmonių, kurių teisinė forma neleidžia užtikrinti pažangios valdysenos. Be to, nėra objektyviai įvertintas valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų vykdomų funkcijų pagrįstumas. Taip nesudaromos sąlygos išgryninti jų kompetenciją ir nustatyti, kokias viešąsias paslaugas turėtų teikti tik valstybės institucijos“, – audito išvadas pristato Sandra Ragėnaitė, VK Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja.
Lietuvoje 2019 m. veikė 1.007 valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, valstybės valdomų įmonių visų eilių antrinės bendrovės bei viešosios įstaigos, 74 institucijos atstovavo valstybei ir savivaldybėms jų valdyme, suskaičiavo VK.
Neskyrė pakankamai dividendų
Audito metu nustatyta, kad 84% vertintų savivaldybių valdomų įmonių nepaskyrė arba paskyrė mažiau į savivaldybių biudžetus dividendų ar pelno nei galėjo pagal jų esamą nuosavo kapitalo pelningumą ir gerąją valstybės valdomų įmonių praktiką. Vien 2019 m. 43% vertintų savivaldybių valdomų įmonių į kitus metus perkėlė 17,5 mln. Eur paskirstytino pelno, kurio nuo 60 iki 85% galėjo būti sumokėta į savivaldybių biudžetus.
Tam įtakos turėjo tai, kad savivaldybių valdomų bendrovių dividendų skyrimo ir mokėjimo politika teisės aktais nėra reglamentuota, dėl dividendų paskyrimo sprendžia pati savivaldybė, nurodo VK.
Kaip vieną silpnųjų vietų auditoriai nurodo tai, kad valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų kolegialių organų sudarymas ir reikalavimai bei pareigos jiems nėra reglamentuoti teisės aktais. Be to, valstybei ir savivaldybei atstovaujančios institucijos nėra įpareigotos viešosioms įstaigoms parengti lūkesčių raštų, kurie leistų įvardyti aiškius valstybės ir savivaldybėms atstovaujančių institucijų poreikius, skatintų siekti geresnių veiklos rodiklių.
Nėra centralizuotų duomenų
Nuo 2020 m. Vyriausybė pavedė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) analizuoti ir vertinti valstybės mastu duomenis apie viešąsias įstaigas, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybės, tačiau analizės turinys nėra nustatytas, konstatuoja VK.
Todėl neturima centralizuotų viešų duomenų, svarbių formuojant valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų politiką – kiek ir kokių viešųjų įstaigų vykdo veiklą, kokios jų funkcijos ir veiklos rodikliai. Be to, niekam nepavesta analizuoti ir viešinti informaciją apie dalyvavimą įmonių veikloje, kuriose valstybė ar savivaldybės dalyvauja neturėdamos balsų daugumos. Tokių įmonių 2019 m. buvo 23, jos valstybei ir savivaldybėms sumokėjo 68.000 Eur dividendų, ministerijos ir savivaldybės joms perdavė turto (vertė 1,7 mln. Eur) ir kt., tačiau lieka nežinomas visas dalyvavimo įmonių veikloje mastas ir iš jų gaunama nauda.
Pertvarka nukelta
VK atkreipia dėmesį ir į tai, Vyriausybė, vykdydama valstybės valdomų įmonių pertvarką, siekė iki 2020 m. pabaigos valstybės valdomų įmonių portfelį optimizuoti iki 34 įmonių, bet įgyvendinimo terminas nukeltas į 2024 metus.
2020 m. pabaigoje veiklą vykdė 50 įmonių (2017 m. – 118), be to, buvo įgyvendinta mažiau nei pusė (10 iš 23) priemonių, susijusių su valstybės įmonių teisinės formos (VĮ) peržiūrėjimu, 11 (iš 37) priemonių Vyriausybės ir Seimo sprendimais atsisakyta.
„Todėl valstybės valdomų įmonių portfelis neoptimizuotas kaip planuota ir vis dar veikia 17 valstybės įmonių (VĮ teisinė forma), kurių teisinė forma neleidžia užtikrinti pažangios valdysenos“, – konstatuoja VK.
Anot VK, įgyvendinus šio audito rekomendacijas, veiktų tik tokios valstybės valdomos įmonės, kurių funkcijos yra svarbios valstybės uždaviniams įgyvendinti, o viešųjų įstaigų, kurių valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybės, valdysena atitiktų gerojo valdymo principus ir būtų orientuota į efektyvią ir skaidrią jų veiklą.
