Estijos pavyzdys, kaip įdarbinti žmonių pinigus

Publikuota: 2018-06-07
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko vyriausiasis analitikas

Žinia iš Estijos beveik privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13.700 šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą (IPO).

Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. Eur, kurių didžioji dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį nuo jų. Beje, valstybė liks didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67% jūrų uostus valdančios įmonės akcijų. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau vyrauja baimė didinti esamų ir naujų valstybės įmonių akcijų skaičių vertybinių popierių biržoje, nors sąlygos pritraukti lėšų iš vietos ir užsienio investuotojų tebėra labai palankios.

Ši naujiena įspūdinga tuo, kad platinime dalyvavusių gyventojų skaičius gerokai viršijo prognozes ir tokiu investuotojų skaičiumi Lietuvoje negali pasigirti nė viena įmonė (Lietuvoje daugiausia akcininkų turi „Telia Lietuva“ – 11.300). Lietuvoje gyvena 2,2 karto daugiau žmonių negu Estijoje, tačiau apskritai per metus atliekančių bent vieną sandorį su vertybiniais popieriais mūsų šalyje yra vos daugiau negu 10.000 žmonių. Visa tai parodo, kad estų finansinis raštingumas yra tiesiog labiau išlavintas negu lietuvių. Be to, šis platinimas atskleidė, kad estai linkę pasitikėti valstybe ir jos įmonėmis, nes investuotojams yra labai svarbu, kad įmonės ir jų didžiausias akcininkas tesėtų duotus pažadus.

Estijoje kaip ir Lietuvoje grynieji pinigai ir lėšos sąskaitose sudaro didžiausią likvidaus finansinio turto dalį, todėl natūralu, kad žmonės ieško, kur įdarbinti turimas lėšas, kai vidutinė indėlių palūkanų norma lieka arti nulio. „Tallinna Sadam“ akcijų dividendų pajamingumas pagal nustatytą išplatintų akcijų kainą ir žadamus dividendus bus 7%, todėl galima grąža iš dividendų tapo pagrindiniu jauku investuotojams. Iki šiol didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukęs „Lietuvos telekomo“ IPO vyko dar 2000 metais, o akcijas įsigijo 5.000 gyventojų. Akcijų kaina po IPO pirmaisiais metais smuko dėl neigiamų nuotaikų pasaulio rinkose subliuškus vadinamajam „dot-com“ burbului JAV, tačiau tie, kas įmonės akcijas išlaikė iki dabar, uždirbo vidutiniškai 8% prieš mokesčius per metus.

Žinoma, rizikų, susijusių su tokios įmonės kaip „Tallinna Sadam“ veikla yra nemažai – trečdalis krovinių Estijos uostuose vis dar yra iš Rusijos. Tačiau sėkmingai įvykęs platinimas tik įrodo, kad net ir įvertinę galimus netikėtumus, investuotojai nori patikėti savo pinigus valstybės įmonėms. Beje, beveik trečdalį išplatintų „Tallinna Sadam“ akcijų įsigijo šalies pensijų fondai, tad vėlgi paneigiamas mitas, kad vietos pensijų fondai neinvestuoja savo šalyse – jiems tiesiog reikia įdomių investicinių idėjų tam, kad galėtų įdarbinti būsimų pensininkų pinigus.

Lietuvoje idėja apie didesnį valstybės įmonių skaičių vertybinių popierių biržoje ar jau dabar biržoje esančių bendrovių didesnį laisvų akcijų skaičių kartais sugrįžta, tačiau ji yra greitai numarinama apauginant ją įvairiomis baimėmis. Vienas iš jų – didesnis valstybės valdomų bendrovių akcijų skaičius biržoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau jos galima išvengti, jeigu valstybė pasiliktų didžiąją dalį įmonės akcijų, kaip tą padarė estai „Tallinna Sadam“ atveju (o estai yra ne mažiau atsargūs galimoms nacionalinėms grėsmėms negu mes).

Galima priminti, kad Lietuvoje gyventojai 2017 m. pabaigoje sąskaitose turėjo 12,5 mlrd. Eur, už kuriuos gavo daug mažiau negu 100 mln. Eur palūkanų. Suprantama, nemaža dalis lėšų yra skirta vartojimui ir atsidėta netikėtoms išlaidoms, tačiau daug šių sąskaitose laikomų lėšų galėtų būti įdarbinta efektyviau, nes žmonės dėl finansinių žinių stokos neranda alternatyvų, kur šias lėšas investuoti. Valdžia turėtų pasinaudoti susidariusiomis sąlygomis rinkoje ir sudaryti sąlygas žmonėms finansuoti šalies ekonomikos plėtrai svarbius projektus pasitelkiant žmonių turimas santaupas. Kuo daugiau žmonės tiesiogiai investuotų į valstybės įmones, tuo didesnė būtų valstybės įmonėse dirbančių asmenų atsakomybė. Valdžiai reiktų priminti, kad pritraukti lėšų kapitalo rinkose lengviausia gerais ekonomikai laikais, o ne tada, kai šalies ūkis smunka ir noras investuoti dingsta. Be to, mažėsianti ES parama Lietuvai taip pat turėtų suteikti postūmį labiau pagalvoti, kaip pasinaudoti šalies gyventojų sukauptais pinigais. Suprantama, į biržą naudingiausia ir paprasčiausia atvesti sėkmingai veikiančias valstybės bendroves, o tokių Lietuvoje tikrai yra.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 8

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01
TOP 3 gyvenamojo NT projektai Kaune 69

Vis labiau ir labiau į praeitį nugrimzta ironiškas vilniečių pastebėjimas apie tai, kad vienas iš gerų dalykų...

Statyba ir NT
2018.09.30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau pravėrė duris arbitražui 1

Kasmet pagrindinėje Lietuvos arbitražo institucijoje – Vilniaus komercinio arbitražo teisme – pradedama nuo...

Verslo aplinka
2018.09.30
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29
Mokesčiai - įrankis konkurencinėje kovoje 13

Trijų Baltijos šalių mokesčių modeliai turi nemažai skirtumų – kai kurie Latvijoje ir Estijoje taikomi...

Finansai
2018.09.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau