Estijos pavyzdys, kaip įdarbinti žmonių pinigus

Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. Eur, kurių didžioji dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį nuo jų. Beje, valstybė liks didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67% jūrų uostus valdančios įmonės akcijų. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau vyrauja baimė didinti esamų ir naujų valstybės įmonių akcijų skaičių vertybinių popierių biržoje, nors sąlygos pritraukti lėšų iš vietos ir užsienio investuotojų tebėra labai palankios.

Ši naujiena įspūdinga tuo, kad platinime dalyvavusių gyventojų skaičius gerokai viršijo prognozes ir tokiu investuotojų skaičiumi Lietuvoje negali pasigirti nė viena įmonė (Lietuvoje daugiausia akcininkų turi „Telia Lietuva“ – 11.300). Lietuvoje gyvena 2,2 karto daugiau žmonių negu Estijoje, tačiau apskritai per metus atliekančių bent vieną sandorį su vertybiniais popieriais mūsų šalyje yra vos daugiau negu 10.000 žmonių. Visa tai parodo, kad estų finansinis raštingumas yra tiesiog labiau išlavintas negu lietuvių. Be to, šis platinimas atskleidė, kad estai linkę pasitikėti valstybe ir jos įmonėmis, nes investuotojams yra labai svarbu, kad įmonės ir jų didžiausias akcininkas tesėtų duotus pažadus.

Estijoje kaip ir Lietuvoje grynieji pinigai ir lėšos sąskaitose sudaro didžiausią likvidaus finansinio turto dalį, todėl natūralu, kad žmonės ieško, kur įdarbinti turimas lėšas, kai vidutinė indėlių palūkanų norma lieka arti nulio. „Tallinna Sadam“ akcijų dividendų pajamingumas pagal nustatytą išplatintų akcijų kainą ir žadamus dividendus bus 7%, todėl galima grąža iš dividendų tapo pagrindiniu jauku investuotojams. Iki šiol didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukęs „Lietuvos telekomo“ IPO vyko dar 2000 metais, o akcijas įsigijo 5.000 gyventojų. Akcijų kaina po IPO pirmaisiais metais smuko dėl neigiamų nuotaikų pasaulio rinkose subliuškus vadinamajam „dot-com“ burbului JAV, tačiau tie, kas įmonės akcijas išlaikė iki dabar, uždirbo vidutiniškai 8% prieš mokesčius per metus.

Žinoma, rizikų, susijusių su tokios įmonės kaip „Tallinna Sadam“ veikla yra nemažai – trečdalis krovinių Estijos uostuose vis dar yra iš Rusijos. Tačiau sėkmingai įvykęs platinimas tik įrodo, kad net ir įvertinę galimus netikėtumus, investuotojai nori patikėti savo pinigus valstybės įmonėms. Beje, beveik trečdalį išplatintų „Tallinna Sadam“ akcijų įsigijo šalies pensijų fondai, tad vėlgi paneigiamas mitas, kad vietos pensijų fondai neinvestuoja savo šalyse – jiems tiesiog reikia įdomių investicinių idėjų tam, kad galėtų įdarbinti būsimų pensininkų pinigus.

Lietuvoje idėja apie didesnį valstybės įmonių skaičių vertybinių popierių biržoje ar jau dabar biržoje esančių bendrovių didesnį laisvų akcijų skaičių kartais sugrįžta, tačiau ji yra greitai numarinama apauginant ją įvairiomis baimėmis. Vienas iš jų – didesnis valstybės valdomų bendrovių akcijų skaičius biržoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau jos galima išvengti, jeigu valstybė pasiliktų didžiąją dalį įmonės akcijų, kaip tą padarė estai „Tallinna Sadam“ atveju (o estai yra ne mažiau atsargūs galimoms nacionalinėms grėsmėms negu mes).

Galima priminti, kad Lietuvoje gyventojai 2017 m. pabaigoje sąskaitose turėjo 12,5 mlrd. Eur, už kuriuos gavo daug mažiau negu 100 mln. Eur palūkanų. Suprantama, nemaža dalis lėšų yra skirta vartojimui ir atsidėta netikėtoms išlaidoms, tačiau daug šių sąskaitose laikomų lėšų galėtų būti įdarbinta efektyviau, nes žmonės dėl finansinių žinių stokos neranda alternatyvų, kur šias lėšas investuoti. Valdžia turėtų pasinaudoti susidariusiomis sąlygomis rinkoje ir sudaryti sąlygas žmonėms finansuoti šalies ekonomikos plėtrai svarbius projektus pasitelkiant žmonių turimas santaupas. Kuo daugiau žmonės tiesiogiai investuotų į valstybės įmones, tuo didesnė būtų valstybės įmonėse dirbančių asmenų atsakomybė. Valdžiai reiktų priminti, kad pritraukti lėšų kapitalo rinkose lengviausia gerais ekonomikai laikais, o ne tada, kai šalies ūkis smunka ir noras investuoti dingsta. Be to, mažėsianti ES parama Lietuvai taip pat turėtų suteikti postūmį labiau pagalvoti, kaip pasinaudoti šalies gyventojų sukauptais pinigais. Suprantama, į biržą naudingiausia ir paprasčiausia atvesti sėkmingai veikiančias valstybės bendroves, o tokių Lietuvoje tikrai yra.