Estijos pavyzdys, kaip įdarbinti žmonių pinigus

Publikuota: 2018-06-07
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko vyriausiasis analitikas

Žinia iš Estijos beveik privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13.700 šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą (IPO).

Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. Eur, kurių didžioji dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį nuo jų. Beje, valstybė liks didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67% jūrų uostus valdančios įmonės akcijų. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau vyrauja baimė didinti esamų ir naujų valstybės įmonių akcijų skaičių vertybinių popierių biržoje, nors sąlygos pritraukti lėšų iš vietos ir užsienio investuotojų tebėra labai palankios.

Ši naujiena įspūdinga tuo, kad platinime dalyvavusių gyventojų skaičius gerokai viršijo prognozes ir tokiu investuotojų skaičiumi Lietuvoje negali pasigirti nė viena įmonė (Lietuvoje daugiausia akcininkų turi „Telia Lietuva“ – 11.300). Lietuvoje gyvena 2,2 karto daugiau žmonių negu Estijoje, tačiau apskritai per metus atliekančių bent vieną sandorį su vertybiniais popieriais mūsų šalyje yra vos daugiau negu 10.000 žmonių. Visa tai parodo, kad estų finansinis raštingumas yra tiesiog labiau išlavintas negu lietuvių. Be to, šis platinimas atskleidė, kad estai linkę pasitikėti valstybe ir jos įmonėmis, nes investuotojams yra labai svarbu, kad įmonės ir jų didžiausias akcininkas tesėtų duotus pažadus.

Estijoje kaip ir Lietuvoje grynieji pinigai ir lėšos sąskaitose sudaro didžiausią likvidaus finansinio turto dalį, todėl natūralu, kad žmonės ieško, kur įdarbinti turimas lėšas, kai vidutinė indėlių palūkanų norma lieka arti nulio. „Tallinna Sadam“ akcijų dividendų pajamingumas pagal nustatytą išplatintų akcijų kainą ir žadamus dividendus bus 7%, todėl galima grąža iš dividendų tapo pagrindiniu jauku investuotojams. Iki šiol didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukęs „Lietuvos telekomo“ IPO vyko dar 2000 metais, o akcijas įsigijo 5.000 gyventojų. Akcijų kaina po IPO pirmaisiais metais smuko dėl neigiamų nuotaikų pasaulio rinkose subliuškus vadinamajam „dot-com“ burbului JAV, tačiau tie, kas įmonės akcijas išlaikė iki dabar, uždirbo vidutiniškai 8% prieš mokesčius per metus.

Žinoma, rizikų, susijusių su tokios įmonės kaip „Tallinna Sadam“ veikla yra nemažai – trečdalis krovinių Estijos uostuose vis dar yra iš Rusijos. Tačiau sėkmingai įvykęs platinimas tik įrodo, kad net ir įvertinę galimus netikėtumus, investuotojai nori patikėti savo pinigus valstybės įmonėms. Beje, beveik trečdalį išplatintų „Tallinna Sadam“ akcijų įsigijo šalies pensijų fondai, tad vėlgi paneigiamas mitas, kad vietos pensijų fondai neinvestuoja savo šalyse – jiems tiesiog reikia įdomių investicinių idėjų tam, kad galėtų įdarbinti būsimų pensininkų pinigus.

Lietuvoje idėja apie didesnį valstybės įmonių skaičių vertybinių popierių biržoje ar jau dabar biržoje esančių bendrovių didesnį laisvų akcijų skaičių kartais sugrįžta, tačiau ji yra greitai numarinama apauginant ją įvairiomis baimėmis. Vienas iš jų – didesnis valstybės valdomų bendrovių akcijų skaičius biržoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau jos galima išvengti, jeigu valstybė pasiliktų didžiąją dalį įmonės akcijų, kaip tą padarė estai „Tallinna Sadam“ atveju (o estai yra ne mažiau atsargūs galimoms nacionalinėms grėsmėms negu mes).

Galima priminti, kad Lietuvoje gyventojai 2017 m. pabaigoje sąskaitose turėjo 12,5 mlrd. Eur, už kuriuos gavo daug mažiau negu 100 mln. Eur palūkanų. Suprantama, nemaža dalis lėšų yra skirta vartojimui ir atsidėta netikėtoms išlaidoms, tačiau daug šių sąskaitose laikomų lėšų galėtų būti įdarbinta efektyviau, nes žmonės dėl finansinių žinių stokos neranda alternatyvų, kur šias lėšas investuoti. Valdžia turėtų pasinaudoti susidariusiomis sąlygomis rinkoje ir sudaryti sąlygas žmonėms finansuoti šalies ekonomikos plėtrai svarbius projektus pasitelkiant žmonių turimas santaupas. Kuo daugiau žmonės tiesiogiai investuotų į valstybės įmones, tuo didesnė būtų valstybės įmonėse dirbančių asmenų atsakomybė. Valdžiai reiktų priminti, kad pritraukti lėšų kapitalo rinkose lengviausia gerais ekonomikai laikais, o ne tada, kai šalies ūkis smunka ir noras investuoti dingsta. Be to, mažėsianti ES parama Lietuvai taip pat turėtų suteikti postūmį labiau pagalvoti, kaip pasinaudoti šalies gyventojų sukauptais pinigais. Suprantama, į biržą naudingiausia ir paprasčiausia atvesti sėkmingai veikiančias valstybės bendroves, o tokių Lietuvoje tikrai yra.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kiek atliekų tilps į ministro kiemą? 10

Dėl stringančios Bendrosios gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) kone...

Vienas žingsnis – tik kelio pradžia 2

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi struktūrinės vidaus pertvarkos, žada atsisakyti perteklinių funkcijų –...

Vadyba
2018.08.13
Rinka lietuviškų ICO žvaigždžių nelepina 8

Sėkmingi lietuvių komandų vieši kriptovaliutų platinimai (angl. initial coin offerings, ICOs) ir milijoninės...

Finansai
2018.08.12
Vidaus auditas – įmonėms, kurioms rūpi jų sveikata

Įprasta, jog įmonėse ir organizacijose, siekiančiose užsibrėžtų tikslų, daugiausia dėmesio skiriama veiklos...

Finansai
2018.08.11
Skyrybų atmosfera kaista 3

Vis labiau artėjant Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) skyrybų datai, mažėja vilčių, kad...

Verslo aplinka
2018.08.10
Šuolis į valdžią – per Okeaniją 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarbiems sprendimams nebeprirenkanti Seime reikiamos balsų daugumos,...

Verslo aplinka
2018.08.09
Mano pensija: pakopų lenktynės ar tvirto namo statyba? 10

Kitų metų sausio 1-oji simbolizuos dar vienos naujos ateities būsimiems pensininkams pradžią. Tiesa, nauja...

Finansai
2018.08.08
Ietys atšipo, galąsti nebesirengia 7

Ginklų žvangesys mūšyje dėl teritorijų tarp Klaipėdos miesto ir uosto rimsta: uostamiesčio savivaldybė...

Transportas
2018.08.08
Nepakeliama automobilio mokesčio našta 46

Bet kokia automobilių apmokestinimo idėja Lietuvoje kuriasi taip pat sėkmingai kaip nebe pirmos jaunystės...

Verslo aplinka
2018.08.07
Konsultantams per daug neišlaidauja 1

Šio pusmečio Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) rinka pralenkė...

Rinkos
2018.08.07
Pavojų įžvelgia, bet tik skėsčioja rankomis 5

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), prieš kelias dienas rekomendavęs nenaudoti pavėžėjimo...

Verslo aplinka
2018.08.06
„Blockchain“ technologijų įmonėms sąlygos sukurtos, bet konkurencingumui išlaikyti reikia daugiau 4

Pasauliui pradėjus kalbėti apie „blockchain“ (blokų grandinės) technologijų potencialą, Lietuvos institucijos...

Technologijos
2018.08.05
Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį? 7

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek...

Technologijos
2018.08.05
Aplinkos ministerija vs premjeras: kas gudrauja? 8

Iš atostogų grįžęs premjeras Saulius Skvernelis vadinamąjį taršos mažinimo planą sutiko kaip akibrokštą ir...

Transportas
2018.08.03
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02
Mokesčių pakeitimai: ar apie viską pagalvota?

Seimo valdančioji dauguma, paskutinėmis birželio dienomis suskubusi priimti vadinamosios mokesčių reformos...

Finansai
2018.08.02
Imsis iš esmės ar tik apsišluos? 7

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos sektoriaus dalyviai, imdamiesi vieno ar kito projekto, neretai nėra...

Statyba ir NT
2018.08.01
Kaip bus paveikti finansų, indėlių draudimo ir nemokumo sektoriai?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2018 m. liepos 25 d. byloje Ūkio bankas prieš „Aviabaltika“ priėmė...

Finansai
2018.07.31
Ant pagalvės sėdėti ir minkščiau, ir ramiau 2

Lietuvos Vyriausybė per ekonominį pakilimą taip ir neperorientavo finansų politikos, kad būtų kaupiamas...

Finansai
2018.07.31
Miestas, kurį viešbučių plėtotojai primiršo 6

Jei ir toliau išsilaikys pirmojoje metų pusėje stebėtos užsienio turistų srautų tendencijos, pasibaigus...

Statyba ir NT
2018.07.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau