Estijos pavyzdys, kaip įdarbinti žmonių pinigus

Publikuota: 2018-06-07
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas

Žinia iš Estijos beveik privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13.700 šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą (IPO).

Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. Eur, kurių didžioji dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį nuo jų. Beje, valstybė liks didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67% jūrų uostus valdančios įmonės akcijų. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau vyrauja baimė didinti esamų ir naujų valstybės įmonių akcijų skaičių vertybinių popierių biržoje, nors sąlygos pritraukti lėšų iš vietos ir užsienio investuotojų tebėra labai palankios.

Ši naujiena įspūdinga tuo, kad platinime dalyvavusių gyventojų skaičius gerokai viršijo prognozes ir tokiu investuotojų skaičiumi Lietuvoje negali pasigirti nė viena įmonė (Lietuvoje daugiausia akcininkų turi „Telia Lietuva“ – 11.300). Lietuvoje gyvena 2,2 karto daugiau žmonių negu Estijoje, tačiau apskritai per metus atliekančių bent vieną sandorį su vertybiniais popieriais mūsų šalyje yra vos daugiau negu 10.000 žmonių. Visa tai parodo, kad estų finansinis raštingumas yra tiesiog labiau išlavintas negu lietuvių. Be to, šis platinimas atskleidė, kad estai linkę pasitikėti valstybe ir jos įmonėmis, nes investuotojams yra labai svarbu, kad įmonės ir jų didžiausias akcininkas tesėtų duotus pažadus.

Estijoje kaip ir Lietuvoje grynieji pinigai ir lėšos sąskaitose sudaro didžiausią likvidaus finansinio turto dalį, todėl natūralu, kad žmonės ieško, kur įdarbinti turimas lėšas, kai vidutinė indėlių palūkanų norma lieka arti nulio. „Tallinna Sadam“ akcijų dividendų pajamingumas pagal nustatytą išplatintų akcijų kainą ir žadamus dividendus bus 7%, todėl galima grąža iš dividendų tapo pagrindiniu jauku investuotojams. Iki šiol didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukęs „Lietuvos telekomo“ IPO vyko dar 2000 metais, o akcijas įsigijo 5.000 gyventojų. Akcijų kaina po IPO pirmaisiais metais smuko dėl neigiamų nuotaikų pasaulio rinkose subliuškus vadinamajam „dot-com“ burbului JAV, tačiau tie, kas įmonės akcijas išlaikė iki dabar, uždirbo vidutiniškai 8% prieš mokesčius per metus.

Žinoma, rizikų, susijusių su tokios įmonės kaip „Tallinna Sadam“ veikla yra nemažai – trečdalis krovinių Estijos uostuose vis dar yra iš Rusijos. Tačiau sėkmingai įvykęs platinimas tik įrodo, kad net ir įvertinę galimus netikėtumus, investuotojai nori patikėti savo pinigus valstybės įmonėms. Beje, beveik trečdalį išplatintų „Tallinna Sadam“ akcijų įsigijo šalies pensijų fondai, tad vėlgi paneigiamas mitas, kad vietos pensijų fondai neinvestuoja savo šalyse – jiems tiesiog reikia įdomių investicinių idėjų tam, kad galėtų įdarbinti būsimų pensininkų pinigus.

Lietuvoje idėja apie didesnį valstybės įmonių skaičių vertybinių popierių biržoje ar jau dabar biržoje esančių bendrovių didesnį laisvų akcijų skaičių kartais sugrįžta, tačiau ji yra greitai numarinama apauginant ją įvairiomis baimėmis. Vienas iš jų – didesnis valstybės valdomų bendrovių akcijų skaičius biržoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau jos galima išvengti, jeigu valstybė pasiliktų didžiąją dalį įmonės akcijų, kaip tą padarė estai „Tallinna Sadam“ atveju (o estai yra ne mažiau atsargūs galimoms nacionalinėms grėsmėms negu mes).

Galima priminti, kad Lietuvoje gyventojai 2017 m. pabaigoje sąskaitose turėjo 12,5 mlrd. Eur, už kuriuos gavo daug mažiau negu 100 mln. Eur palūkanų. Suprantama, nemaža dalis lėšų yra skirta vartojimui ir atsidėta netikėtoms išlaidoms, tačiau daug šių sąskaitose laikomų lėšų galėtų būti įdarbinta efektyviau, nes žmonės dėl finansinių žinių stokos neranda alternatyvų, kur šias lėšas investuoti. Valdžia turėtų pasinaudoti susidariusiomis sąlygomis rinkoje ir sudaryti sąlygas žmonėms finansuoti šalies ekonomikos plėtrai svarbius projektus pasitelkiant žmonių turimas santaupas. Kuo daugiau žmonės tiesiogiai investuotų į valstybės įmones, tuo didesnė būtų valstybės įmonėse dirbančių asmenų atsakomybė. Valdžiai reiktų priminti, kad pritraukti lėšų kapitalo rinkose lengviausia gerais ekonomikai laikais, o ne tada, kai šalies ūkis smunka ir noras investuoti dingsta. Be to, mažėsianti ES parama Lietuvai taip pat turėtų suteikti postūmį labiau pagalvoti, kaip pasinaudoti šalies gyventojų sukauptais pinigais. Suprantama, į biržą naudingiausia ir paprasčiausia atvesti sėkmingai veikiančias valstybės bendroves, o tokių Lietuvoje tikrai yra.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kita nuomonė? Ant laužo!

Valdantieji lengviau atsikvėpė – kitų metų valstybės biudžetas patvirtintas. Vargu ar kada nors anksčiau...

Faktai, o ne išgalvotos naujienos. Nenužudykite gretutinių teisių 1

Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą masiškai palaikė pasiūlytą...

Rinkodara
2018.12.11
Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

Migla dėl Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad...

Verslo aplinka
2018.12.11
VMI „atlaidai“ – tik pusė žingsnio 2

Vyriausybė, siekdama atkovoti iš šešėlio bent kažkokią sumą pinigų, imasi amnestijos – Valstybinė mokesčių...

Finansai
2018.12.11
Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai 3

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „Via Baltica“ ir „Rail...

Transportas
2018.12.10
Žodis žvirbliu išskrenda, bumerangu smogia 15

Vyriausybė žada sudaryti palankesnes sąlygas stambiems investuotojams, tačiau pastarosiomis dienomis iš jos...

Verslo aplinka
2018.12.10
Investuotojai: gluminanti valdžios pareigūnų retorika gali sugriauti trapius pasitikėjimo likučius 15

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimas, esą Pensijų fondų valdytojai bei administratoriai yra...

Verslo aplinka
2018.12.08
Gamintojai netoliaregiški, o Ūkio ministerija? 8

Šiuos besibaigiančius metus tikrai galima laikyti kovos su plastiko atliekomis pradžia. Žiniasklaida vos ne...

Pramonė
2018.12.07
Politinio pasjanso skersvėjai 2

Premjeras Saulius Skvernelis, į atleidžiamos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kompaniją...

Verslo aplinka
2018.12.06
Koks jūsų socialinio kredito reitingas? 10

„Laba diena, deja, jūs negalite apsistoti šiame viešbutyje, nes prieš metus socialiniuose tinkluose dalinotės...

Technologijos
2018.12.05
Reikia revoliucijos 5

Šiandien daugybei šalių minint Pasaulinę konkurencijos dieną, verta prisiminti praėjusios savaitės „The...

Verslo aplinka
2018.12.05
„Barclays“ pasitraukimas: nereikia nei panikos, nei saviplakos 24

Daug kas šiandien komentuoja apie „Barclays“ pasitraukimą iš Lietuvos – neva tai nutiko dėl to, kad jau...

Technologijos
2018.12.05
„Barclays” išėjimas iš Lietuvos - fintech žaidėjų diktuojamas pokytis 6

Vakar pasitvirtino jau kurį laiką sklandę gandai apie tai, kad nuo 2009 m. Lietuvoje veikęs „Barclays“ stabdo...

Rinkos
2018.12.05
Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai 5

Nors apie „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje pasitraukimą buvo kalbama nuo pavasario, vakarykštis...

Finansai
2018.12.05
Politikų nekompetencija jau bado akis 26

Kad vadinamoji profesionalų Vyriausybė prisidirbs buvo tik laiko klausimas. Daugumos ministrų nekompetencija...

Verslo aplinka
2018.12.04
Interpretacijų kainą moka verslas

Teisės aktų kūrėjų darbe vis atsiranda naujų properšų – šįkart teisininkai turi priekaištų dėl Mokesčių...

Verslo aplinka
2018.12.03
Kandidatus pasitinka su novatoriškų mokymų programomis 6

Artėjant naujajai technologijų revoliucijai, spartėjant automatizacijai, besikeičiant vartotojų įpročiams ir...

Vadyba
2018.12.02
Kibernetinis saugumas – kuo įvairesnės žinios, tuo saugesnė visuomenė

Remiantis globalia statistika, kibernetinis nusikalstamumas yra antroje nusikaltimų sąrašo vietoje, todėl...

Verslo aplinka
2018.12.01
Prie starto - valdininkų išraustos duobės 6

Valdžios atstovai, grąžydami rankas dėl po 2020 m. Lietuvai sumažėsiančių ES paramos pinigų, nesugeba...

Pramonė
2018.11.30
Kodėl atlyginimai Lietuvoje per maži? 17

Lietuvoje tęsiasi spartus atlyginimų augimas – trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas per metus...

Verslo aplinka
2018.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau