Estijos pavyzdys, kaip įdarbinti žmonių pinigus

Publikuota: 2018-06-07
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas

Žinia iš Estijos beveik privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13.700 šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą (IPO).

Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. Eur, kurių didžioji dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį nuo jų. Beje, valstybė liks didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67% jūrų uostus valdančios įmonės akcijų. Tuo tarpu Lietuvoje ir toliau vyrauja baimė didinti esamų ir naujų valstybės įmonių akcijų skaičių vertybinių popierių biržoje, nors sąlygos pritraukti lėšų iš vietos ir užsienio investuotojų tebėra labai palankios.

Ši naujiena įspūdinga tuo, kad platinime dalyvavusių gyventojų skaičius gerokai viršijo prognozes ir tokiu investuotojų skaičiumi Lietuvoje negali pasigirti nė viena įmonė (Lietuvoje daugiausia akcininkų turi „Telia Lietuva“ – 11.300). Lietuvoje gyvena 2,2 karto daugiau žmonių negu Estijoje, tačiau apskritai per metus atliekančių bent vieną sandorį su vertybiniais popieriais mūsų šalyje yra vos daugiau negu 10.000 žmonių. Visa tai parodo, kad estų finansinis raštingumas yra tiesiog labiau išlavintas negu lietuvių. Be to, šis platinimas atskleidė, kad estai linkę pasitikėti valstybe ir jos įmonėmis, nes investuotojams yra labai svarbu, kad įmonės ir jų didžiausias akcininkas tesėtų duotus pažadus.

Estijoje kaip ir Lietuvoje grynieji pinigai ir lėšos sąskaitose sudaro didžiausią likvidaus finansinio turto dalį, todėl natūralu, kad žmonės ieško, kur įdarbinti turimas lėšas, kai vidutinė indėlių palūkanų norma lieka arti nulio. „Tallinna Sadam“ akcijų dividendų pajamingumas pagal nustatytą išplatintų akcijų kainą ir žadamus dividendus bus 7%, todėl galima grąža iš dividendų tapo pagrindiniu jauku investuotojams. Iki šiol didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukęs „Lietuvos telekomo“ IPO vyko dar 2000 metais, o akcijas įsigijo 5.000 gyventojų. Akcijų kaina po IPO pirmaisiais metais smuko dėl neigiamų nuotaikų pasaulio rinkose subliuškus vadinamajam „dot-com“ burbului JAV, tačiau tie, kas įmonės akcijas išlaikė iki dabar, uždirbo vidutiniškai 8% prieš mokesčius per metus.

Žinoma, rizikų, susijusių su tokios įmonės kaip „Tallinna Sadam“ veikla yra nemažai – trečdalis krovinių Estijos uostuose vis dar yra iš Rusijos. Tačiau sėkmingai įvykęs platinimas tik įrodo, kad net ir įvertinę galimus netikėtumus, investuotojai nori patikėti savo pinigus valstybės įmonėms. Beje, beveik trečdalį išplatintų „Tallinna Sadam“ akcijų įsigijo šalies pensijų fondai, tad vėlgi paneigiamas mitas, kad vietos pensijų fondai neinvestuoja savo šalyse – jiems tiesiog reikia įdomių investicinių idėjų tam, kad galėtų įdarbinti būsimų pensininkų pinigus.

Lietuvoje idėja apie didesnį valstybės įmonių skaičių vertybinių popierių biržoje ar jau dabar biržoje esančių bendrovių didesnį laisvų akcijų skaičių kartais sugrįžta, tačiau ji yra greitai numarinama apauginant ją įvairiomis baimėmis. Vienas iš jų – didesnis valstybės valdomų bendrovių akcijų skaičius biržoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau jos galima išvengti, jeigu valstybė pasiliktų didžiąją dalį įmonės akcijų, kaip tą padarė estai „Tallinna Sadam“ atveju (o estai yra ne mažiau atsargūs galimoms nacionalinėms grėsmėms negu mes).

Galima priminti, kad Lietuvoje gyventojai 2017 m. pabaigoje sąskaitose turėjo 12,5 mlrd. Eur, už kuriuos gavo daug mažiau negu 100 mln. Eur palūkanų. Suprantama, nemaža dalis lėšų yra skirta vartojimui ir atsidėta netikėtoms išlaidoms, tačiau daug šių sąskaitose laikomų lėšų galėtų būti įdarbinta efektyviau, nes žmonės dėl finansinių žinių stokos neranda alternatyvų, kur šias lėšas investuoti. Valdžia turėtų pasinaudoti susidariusiomis sąlygomis rinkoje ir sudaryti sąlygas žmonėms finansuoti šalies ekonomikos plėtrai svarbius projektus pasitelkiant žmonių turimas santaupas. Kuo daugiau žmonės tiesiogiai investuotų į valstybės įmones, tuo didesnė būtų valstybės įmonėse dirbančių asmenų atsakomybė. Valdžiai reiktų priminti, kad pritraukti lėšų kapitalo rinkose lengviausia gerais ekonomikai laikais, o ne tada, kai šalies ūkis smunka ir noras investuoti dingsta. Be to, mažėsianti ES parama Lietuvai taip pat turėtų suteikti postūmį labiau pagalvoti, kaip pasinaudoti šalies gyventojų sukauptais pinigais. Suprantama, į biržą naudingiausia ir paprasčiausia atvesti sėkmingai veikiančias valstybės bendroves, o tokių Lietuvoje tikrai yra.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Galva smėlyje problemų neišsprendžia 5

Tik maža dalis Lietuvos verslo įmonių yra įsivertinusios korupcijos riziką ir ėmęsi atitinkamų veiksmų – mat...

Verslo aplinka
2019.03.22
Skvernelio užsienio politikos dekalogas 16

Prieš savaitę iškėlęs kovos su verslu ir oligarchais vėliavą, kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis...

Verslo aplinka
2019.03.21
Startuoliai gerai, tačiau be stuburo – nė iš vietos 12

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonės, gamybą 2018 m. išauginusios beveik dešimtadaliu, o ikimokestinį pelną...

Verslo aplinka
2019.03.20
Dar sykį apie Panevėžio savivaldybės įmonių valdymą 2

Džiaugiamės, kad poreikis įmonių valdymo skaidrumui ir pasidalijimas gerosiomis praktikomis įtraukia...

Verslo aplinka
2019.03.19
Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius 1

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais...

2019.03.19
Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus 2

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos...

Finansai
2019.03.19
Politikas su mimoza 1

Šiandien jau turime naujus savivaldybių merus, daug kur, žinoma, senus, bet naujai perrinktus. Kaip kalbėjo...

Verslo aplinka
2019.03.18
Geras vardas. Kas toks? 15

Šio rašinio tema tik šiek tiek susijusi su tik ką prašniokštusiais, nors dar ne visais šiemet rinkimais. Bet...

Verslo aplinka
2019.03.15
Penkios nuostatos, nulemiančios „Lean“ taikymo sėkmę 1

Apie vadybos sistemą „Lean“ kasmet paskelbiama daug straipsnių ir knygų, tačiau noras sužinoti, kaip „Lean“...

Paslaugos
2019.03.15
Vizija: selektyvus tarnavimas 40

Garsius šūkius pasibalnojęs tarnauti Lietuvai jau „prisiekė“ prezidento kėdę besimatuojantis premjeras...

Verslo aplinka
2019.03.15
Yra dėl ko pasukti galvą

Europos Centrinis bankas, bent iki šių metų pabaigos pagrindines palūkanų normas palikęs rekordinėse...

Pramonė
2019.03.14
Atsitraukė, bet tik dėl akių 23

Pacientai ir toliau verčiami būti bandomaisiais triušiais – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga...

Paslaugos
2019.03.13
Įteiksime Nobelio premiją pasiūliusiam sprendimą, kaip nepažeisti įstatymo 5

Aplinkos ministerijos ketinimai skaidrinti atliekų sektorių tapo keiksmažodžiu iš penkių raidžių. Vieninga...

Paslaugos
2019.03.12
Europiečiai - kantrūs „Brexit“ įkaitai 1

Kuo sparčiau tirpsta laikas iki lemiamos „Brexit“ dienos, tuo mažiau vilčių lieka, kad Jungtinei Karalystei...

Verslo aplinka
2019.03.12
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Silpni finansiniai rezultatai atskleidžia efektyvumo stygių Panevėžio savivaldybės įmonių valdyme 16

Efektyvesnis Panevėžio savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymas ir tinkamas pelno potencialo išnaudojimas...

Vadyba
2019.03.10
Lenkijos politika – pinigai ir teisingumas 5

2019 m. sausio pabaigoje Lenkiją sukrėtė didžiausias iki šiol skandalas dėl valdančiosios partijos „Teisė ir...

Verslo klasė
2019.03.09
Moterys architektūroje: dar diskriminacija ar jau progresas? 3

Kai Europos architektų taryboje (angl. Architects' Council of Europe, ACE) metiniame susirinkime buvo...

Statyba ir NT
2019.03.08
Alga parlamentarams – už savireklamą?

Sekmadienį prasidedanti Seimo pavasario sesija vyks rinkimų įtampos fone, o tai neišvengiamai atsilieps...

Verslo aplinka
2019.03.08
Ar iš tiesų Lietuvoje nėra elektronikos atliekų? 1

Kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas gamintojo atsakomybės...

Paslaugos
2019.03.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau