Lietuvos biurokratijos kaina - Nobelis

Publikuota: 2016-03-24
Greta Jankaitytė, „Verslo žinių“ korespondentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Greta Jankaitytė, „Verslo žinių“ korespondentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tai bus vieta, kur gali gimti Nobelio premija, atidarydamas šimto milijono vertus naujus mokslo centrus Saulėtekyje užsiminė Vilniaus Universiteto rektorius. Tačiau Lietuva turi didesnes galimybes gauti Nobelio premiją ne statydama pastatus, o griaudama barjerus.

Įsivaizduokime: Lietuvos mokslininkų pavardės linksniuojamos tarp 100 įtakingiausių pasaulio metų žmonių, juos kalbina pasaulinė žiniasklaida, skiriamos milijoninės premijos ir 100% prognozuojama Nobelio premija.

Atrodo mažai tikėtina, bet iš tiesų iki panašios situacijos trūko visai nedaug. Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkų sukurta DNR redagavimo technologija  CRISPR/Cas9 yra praktiškai tas pats, ką surado dvi JAV Berklio universiteto mokslininkės.

Taip jau atsitiko, kad apie šią neįprastai daug žadančią technologiją pasaulis pirmą išgirdo iš šių mokslininkių ir minėtasis svajonių scenarijus joms tapo realybe.

Kas pirmiau atrado šią į Nobelį pretenduojančią technologiją, tiksliai aišku nėra. Lietuviai straipsnį publikacijai pateikė anksčiau, bet jis pasirodė vėliau. O net jeigu ir Lietuvos mokslininkų straipsnis būtų išėjęs anksčiau, nežinia, ar jiems būtų tekusi tokia šlovė: mūsų universitetams toli iki JAV aukštųjų mokyklų viešųjų ryšių sugebėjimų. O ir JAV yra arčiau globalaus mokslo širdies nei Lietuva.

Tačiau tai nekeičia esmės, kad Lietuvos mokslininkai dažnai nėra pajėgūs laiko atžvilgiu varžytis su užsienio tyrėjais. Ir tai yra nebūtinai yra todėl, kad mums trūksta laboratorijų ar specialistų (nors šių dalykų svarba neginčytina), bet todėl, kad Lietuvoje reikia įveikti daug nereikalingų kliūčių.

„Mes čia (tirdami CRISPR/Cas9 – VŽ) buvome ne vieni, konkuravome su mokslininkų grupe iš Amerikos. Jeigu vienai grupei yra barjerai viešieji pirkimai ar dar kažkas, tai ji negali judėti taip pat greitai, kaip žmogus be barjerų. Čia du skirtingi sportai“, - VŽ kalbėjo prof. Virginijus Šikšnys, kurio vadovaujama grupė atrado CRISPR/Cas9.

Tie profesoriaus minimi barjerai – tai biurokratija ir viešieji pirkimai. Dažnai norėdami gauti finansavimą mokslininkai priversti metams ar daugiau į priekį suplanuoti visą tyrimą. Tačiau juk mokslas – eksperimentais grįsta veikla. O eksperimentuojant nežinai tiksliai, nei kas atsitiks, nei kokių priemonių tau gali prireikti tyrimo eigoje.

Tad prireikus nenumatytos medžiagos mokslininkai turi atsiskaitinėti, skelbti viešuosius pirkimus.

Pastarieji skamba ypač idiotiškai. Pagal Lietuvoje egzistuojančią tvarką, net menkiausiam pirkiniui mokslininkai, gaunantys viešą finansavimą, turi skelbti viešuosius pirkimus. Ką tai reiškia – mokslininko darbas yra nuolat stabdomas.

O JAV, JK ar kitoje Vakarų šalyje besidarbuojantys mokslininkai tiesiog įsigyja reikalingų smulkmių, kurių jiems reikia, ir dirba toliau.

Dar įdomiau, kai Lietuvos mokslininkui prisireikia kokio Lietuvoje neprieinamo prietaiso ar medžiagos. Užsienio įmonės retai ryžtasi dalyvauti smulkiuose viešuosiuose pirkimuose. Tad mokslininkas yra priverstas ieškoti tarpininko Lietuvoje, kuris įsigytų norimą prekę iš užsienyje ir tada sudalyvautų viešųjų pirkimų „konkurse“.

Neverta stebėtis, kad tarpininkas turbūt užsidės ir didesnį antkainį. Taip ne tik švaistomas mokslininkų laikas, bet ir viešieji pinigai.

Lietuvos mokslo taryba pernai metų gale džiūgavo, kad iki 2020-ųjų Lietuvos mokslininkai galės gauti 110 mln. Eur finansavimą.

Tačiau kas iš to, jei kiekvieną kartą norint išleisti eurą, mokslininkai turi brautis per popierinius nepasitikėjimo barjerus, kol Vakarų gerbiami mokslininkai šuoliuoja į priekį.

Žinoma, Vakaruose ne tokia gaji korupcija, tad iš dalies tai gali lemti didesnį pasitikėjimą mokslininkais.

Bet kai galvojame apie korupciją, dažniau iškyla interesuose pasiklydusio valdininko, o ne mokslininko paveikslas. Anot „Lietuvos korupcijos žemėlapio“, mokslo įstaigos Lietuvoje rečiausiai linksniuojamos tarp korumpuotų įstaigų – tik 6% procentai Lietuvos gyventojų švietimo institucijas įvardija kaip labiausiai korumpuotas.

Žinoma, korupcija nėra svetima Lietuvos mokslui. Tačiau viešųjų pirkimų gebėjimas stabdyti korupciją Lietuvos žiniasklaidoje dažnai kvestionuojamas. Purvo neišvengia net stambiausi viešieji pirkimai, tad ką kalbėti apie itin smulkius. Ypač turint omenyje, kad po konkursų vis tiek dar kartą yra tikrinami visi „čekučiai“.

O net jeigu kas nors ir nuvogs iš laboratorijos „valdiško“ spirito, ar tikrai tai tokia pati didelė nelaimė, kaip prarasta galimybė Lietuvai sužibėti mokslo pasaulyje?

Viešiesiems pirkimams mokslininkai neprieštarauja, tačiau jiems reikia daugiau laisvės, pasitikėjimo ir supratimo, kad mokslą „daryti“ – tai ne kelius tiesti.

Kas žino, gal nugriovus nereikalingus barjerus šiandien jau galėtume kalbėti net ne apie vieną, bet kelias Lietuvai „gresiančias“ Nobelio premijas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 14

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Lietuva – 4-ta pasaulyje pagal diplomuotųjų skaičių 14

Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių...

Vadyba
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau