Valdyk, Vokietija!

Publikuota: 2015-08-26
Haroldas Jamesas, Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius. „Centre for International Governance Innovation“ nuotr.
Haroldas Jamesas, Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius. „Centre for International Governance Innovation“ nuotr.
Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius

Nuolatinė Vokietijos lyderių diskusijų apie euro zoną tema, o tiksliau – leitmotyvas, yra jų primygtinis tvirtinimas, kaip svarbu laikytis taisyklių. Po šio priedainio seka likusių pinigų sąjungos narių choras, reikalaujantis pasiaiškinti, kodėl Vokietija laikosi tokio nelankstaus požiūrio. Atsakymas, pasirodo, yra ne tik Vokietijos federalinės valdymo sistemos sprendimų priėmimo metodikos, bet ir istorinės šalies patirties, įgytos įveikiant skolų krizes, atspindys.

Vokietiją apsėdusi manija laikytis taisyklių atsirado gerokai anksčiau, nei prasidėjo dabartinė euro zonos krizė. Valstybės strategai visada atkakliai tvirtino, kad Europa negali turėti bendros valiutos pirma nepasiekusi ekonominės konvergencijos. Bet, rodos, to niekada taip ir nepavyks pasiekti. Todėl paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, kuriant euro zoną, Vokietija pasisakė už griežtą „konvergencijos kriterijų“, tai yra reikalavimų, reikalingų eurui įvesti, vykdymą.

Visų kitų šalių ekonomistai šaipėsi iš germaniškojo užsispyrimo įsitvėrus laikytis taisyklių. Juk nėra priežasties, kodėl, pavyzdžiui, skolos ir BVP santykis, siekiantis 59%, turėtų būti laikomas saugiu, o jau siekiantis 62% – neatsakingai pavojingu. Tačiau vokiečiai neatlyžo ir galiausiai pasiekė, ko norėjo.

Šitoks požiūris iš dalies išsirutuliojo iš Vokietijos politinės struktūros. Kuo labiau federalinė yra šalies valdymo sistema, tuo daugiau taisyklių reikia jos sklandžiam funkcionavimui užtikrinti. Kai skirtingų valdžios lygmenų atsakomybės ribos nėra aiškios, kyla pavojus, kad tarnautojai mėgins užmesti naštą aukštesniam lygmeniui. Siekdamos to išvengti, federacijos dažnai linkusios laikytis įstatymo raidės.

Ir iš tiesų, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, esama stipraus ryšio, siejančio sėkmingą federaciją ir stabilią pinigų politiką, paremtą aiškiomis taisyklėmis. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje Šveicarija, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios visos yra federalinės valstybės, pirmosios ėmėsi į stabilumą orientuotos pinigų politikos. Atsižvelgiant į tai, kad euro zona savo struktūra daugeliu atžvilgių yra federalinė, aiškus įsipareigojimas laikytis taisyklių Vokietijai pasirodė būtina šalies sėkmės sąlyga.

Žinoma, netgi vokiečiai žino, kad taisykles retsykiais reikia pritaikyti. Jau Aristotelis tvirtino, kad pernelyg nelanksčios taisyklės nepasiteisina. Veikale „Nikomacho etika“ mąstytojas pabrėžė, kaip Lesbo saloje skulptoriai naudojo lanksčias iš švino, o ne iš standžios geležies padirbdintas liniuotes, norėdami akmenyje išrėžti lenktas linijas. Toks gebėjimas perdaryti liniuotes, kad jos tiktų akmeniui, pasitarnavo kaip metafora, išreiškianti būtinybę pataisyti įstatymus pasikeitus aplinkybėms.

Tačiau kai kalbama apie skolą, vokiečiai reikalauja pačių kiečiausių liniuočių. Nuo pat euro zonos krizės pradžios Vokietijos vyriausybė įsispyrusi laikėsi Europos sutarties nuostatų, kuriomis, kaip ji aiškino, draudžiama taikyti gelbėjimo priemones ir vyriausybės skolos piniginį finansavimą. Visiškai neseniai į pasiūlymą nurašyti dalį Graikijos skolos Vokietija atsakė pareiškimu, kad sutarties nuostata, kuria oficialiai draudžiama finansinė parama, atmetamas ir valstybių bankrotas bei skolų nurašymas.

Iš savo istorijos Vokietija pasimokė, kad skola yra ta sritis, kurioje būtina ryžtingai vengti lankstumo. Tai gali nustebinti Amerikos apžvalgininkus, tvirtinančius, kad Vokietija veidmainiauja – juk 1923, 1932–1933, 1945 ir 1953 metais ji pati neįvykdė skolinių įsipareigojimų, o dabar reikalauja, kad kiti elgtųsi priešingai.

Tiesa ta, kad vokiečiai beveik visus šiuos įsipareigojimų nevykdymo atvejus vertina kaip destabilizuojančius. 1923-iaisiais dėl hiperinfliacijos neįvykdyti vidaus įsipareigojimai susilpnino Vokietijos finansų sistemą ir prisidėjo prie Didžiosios depresijos. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje tapo neįmanoma įvykdyti įsipareigojimų, nes Vokietija negalėjo pasiekti privataus kapitalo rinkų, ir valstybė prarado tikėjimą ateitimi. Užuot pasiruošus tvariam ekonominiam atsigavimui, defliacija ir įsipareigojimų nevykdymas pakurstė nacionalizmo aistras ir baigėsi pražūtingais padariniais.

1945 metais įsipareigojimai neįvykdyti dėl pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare. Vadinamojo ordoliberalizmo tradicija, suformavusi Vokietijos pokario ekonomikos politiką, išties buvo atsakas į destruktyvią nacių savivalę.

Vokietijoje teigiamai vertinamas tik 1953-iaisiais įvykdytas skolų nurašymas, tad įvertinus aplinkybes, kuriomis tai buvo padaryta, šalies požiūris į euro zonos krizę tampa gerokai suprantamesnis. Kaip nurodė Jeilio ekonomistas Timothy’is Guinnane‘as, buvo nurašyta ne pagrindinė skolos suma, bet susikaupusių palūkanų, už kurias nebuvo sumokėta nuo Didžiosios depresijos iki Antrojo pasaulinio karo, įskola.

Žvelgiant iš Vokietijos perspektyvos, dar svarbesnis buvo politinis kontekstas, kuriame buvo vykdomos derybos. Visų pirma Vokietijoje visiškai pakito režimas. Pergalę pasiekusios sąjungininkės nušalino asmenis, atsakingus už destruktyvių ir destabilizuojančių praeities politikos priemonių taikymą, leido šaliai nutraukti visus ryšius su praeitimi, o skolintojams įkvėpė pasitikėjimo, kad Vokietija žengia nauju keliu. Be to, Vokietijos naujieji strategai įrodė, kad jie rimtai vertina finansus. Šeštajame dešimtmetyje šalis patyrė skaudžią mokėjimų balanso krizę. Kai kurie valstybės pareigūnai palaikė kapitalo kontrolės priemonių taikymą, tačiau vyriausybė, įgyvendindama pinigų politiką, vis tiek laikėsi taupymo.

Tokia patirtis paaiškina ir kitą Vokietijos maniją – vykdyti reformas įsiskolinusiose valstybėse. Kad ištrūktų iš šio užburto skolų ir įsipareigojimų nevykdymo rato, Vokietijai teko visiškai pakeisti vidaus režimą. Galbūt euro zonos kontekste to prašyti būtų pernelyg daug, bet iš esmės neperorientavus šalies politikos – taip galvojama Vokietijoje – skolų nurašymas visada bus bergždžias reikalas.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius, Europos universitetinio instituto Florencijoje istorijos profesorius ir Tarptautinio inovacijų valdymo centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Blockchain“ technologija: 3 svarbiausi žingsniai verslui

Šiuo metu labiausiai pastebimas paskirstytų duomenų technologija (angl. Distributed Ledger Technology)...

Rinkos
17:00
Trikampis energijos galvosūkis 1

Prieš gerą dešimtmetį energetika buvo užėmusi dominuojančią poziciją politikų diskusijose. Greičiausiai dėl...

Energetika
09:06
Robotizacijos banga atsirita ir į biurus: kaip iš to laimėti

Lietuvoje daugiau nei 60% darbo vietų gali tapti nereikalingos, kai robotizacijos ir automatizacijos...

Technologijos
2018.06.23
Sveiki atvykę į darbininkų ir valstiečių valstybę! 86

Valdančiųjų stovykloje – visiškai pakrikusi drausmė: dėliojant taškus mokesčių reformoje, parlamentarai tarsi...

Verslo aplinka
2018.06.22
Ar galime išmokyti Lietuvą „pitch’inti“? 2

Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo...

Technologijos
2018.06.21
Akcininkų konfliktas – ką rinktis: veiklos tyrimą ar bankrotą? 1

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliolika įmonių veiklos tyrimo bylų, kurių pagalba akcininkai...

Finansai
2018.06.21
Pilki keleliai dulka... 10

Susisiekimo ministerijos (SM) ir VĮ „Kelių priežiūra“ atliekamas buvusių regioninių kelių įmonių auditas dar...

Finansai
2018.06.21
Kaip reikia tyliai tyliai uždrausti interneto „memus“ Europoje? 4

„Pasaulis juokingas – tu gali pavirsti archangelu, kvailiu ar nusikaltėliu – niekas nepamatys! Bet jei tau...

Rinkodara
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
Baterijų era eina į pabaigą, ir tai daiktų interneto nuopelnas 6

Baterijos ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra vienas iš svarbiausių nešiojamų išmaniųjų įrenginių komponentų.

Technologijos
2018.06.19
Sovietinis mentalitetas grįžta 60

Naujojo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Žydrūno Bartkaus mintys, pasirodžiusios...

Verslo aplinka
2018.06.19
„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“ 15

„...Ir pasiuntėme gerą signalą investuotojams“. Taip pasakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas...

Verslo aplinka
2018.06.18
Ar lyja, ar saulė šviečia – ūkininkams vis blogai 32

Sausros užpulti ūkininkai skaičiuoja sumažėsiantį derlių ir būsimus nuostolius, tačiau draudimo išmokų negaus...

Agroverslas
2018.06.18
Perkate ar parduodate verslą? Leidimo gavimo nelaikykite formalumu

Verslui planuojant įsigyti ar parduoti verslą, reikėtų prisiminti Konkurencijos tarybą, nes sandorio...

Rinkos
2018.06.17
Kibernetinis saugumas: kodėl gaisrui svarbu ruoštis iš anksto

Augantis incidentų skaičius, dažnėjantis žalingos programinės įrangos platinimas ir intensyvėjanti...

Technologijos
2018.06.16
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Politinės „virtuvės“ meniu keičiasi 6

Vyriausybės mėginimas antrą kartą bristi į tą pačią upę – įvykdyti struktūrines permainas mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.14
NT mokestis antrajam būstui – smulkiųjų investuotojų į NT diskreditavimas 34

Socialinės nelygybės mažinimas valstybėje yra teigiamas siekis, tačiau ar NT mokestis antrajam gyvenamajam...

Rinkos
2018.06.13
Kokia turi būti pensinio aprūpinimo sistema Lietuvoje? 9

Geriausias sprendimas Lietuvai – kombinuota dviejų pakopų sistema, kurią sudarytų einamųjų įmokų ir išmokų...

Rinkos
2018.06.13
Kiek pirštų iš tiesų nusvilo? 20

Metiniame prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime įvardyta partinės sistemos krizė ir politinės korupcijos...

Verslo aplinka
2018.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau