Valdyk, Vokietija!

Publikuota: 2015-08-26
Haroldas Jamesas, Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius. „Centre for International Governance Innovation“ nuotr.
Haroldas Jamesas, Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius. „Centre for International Governance Innovation“ nuotr.
Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius

Nuolatinė Vokietijos lyderių diskusijų apie euro zoną tema, o tiksliau – leitmotyvas, yra jų primygtinis tvirtinimas, kaip svarbu laikytis taisyklių. Po šio priedainio seka likusių pinigų sąjungos narių choras, reikalaujantis pasiaiškinti, kodėl Vokietija laikosi tokio nelankstaus požiūrio. Atsakymas, pasirodo, yra ne tik Vokietijos federalinės valdymo sistemos sprendimų priėmimo metodikos, bet ir istorinės šalies patirties, įgytos įveikiant skolų krizes, atspindys.

Vokietiją apsėdusi manija laikytis taisyklių atsirado gerokai anksčiau, nei prasidėjo dabartinė euro zonos krizė. Valstybės strategai visada atkakliai tvirtino, kad Europa negali turėti bendros valiutos pirma nepasiekusi ekonominės konvergencijos. Bet, rodos, to niekada taip ir nepavyks pasiekti. Todėl paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, kuriant euro zoną, Vokietija pasisakė už griežtą „konvergencijos kriterijų“, tai yra reikalavimų, reikalingų eurui įvesti, vykdymą.

Visų kitų šalių ekonomistai šaipėsi iš germaniškojo užsispyrimo įsitvėrus laikytis taisyklių. Juk nėra priežasties, kodėl, pavyzdžiui, skolos ir BVP santykis, siekiantis 59%, turėtų būti laikomas saugiu, o jau siekiantis 62% – neatsakingai pavojingu. Tačiau vokiečiai neatlyžo ir galiausiai pasiekė, ko norėjo.

Šitoks požiūris iš dalies išsirutuliojo iš Vokietijos politinės struktūros. Kuo labiau federalinė yra šalies valdymo sistema, tuo daugiau taisyklių reikia jos sklandžiam funkcionavimui užtikrinti. Kai skirtingų valdžios lygmenų atsakomybės ribos nėra aiškios, kyla pavojus, kad tarnautojai mėgins užmesti naštą aukštesniam lygmeniui. Siekdamos to išvengti, federacijos dažnai linkusios laikytis įstatymo raidės.

Ir iš tiesų, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, esama stipraus ryšio, siejančio sėkmingą federaciją ir stabilią pinigų politiką, paremtą aiškiomis taisyklėmis. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje Šveicarija, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios visos yra federalinės valstybės, pirmosios ėmėsi į stabilumą orientuotos pinigų politikos. Atsižvelgiant į tai, kad euro zona savo struktūra daugeliu atžvilgių yra federalinė, aiškus įsipareigojimas laikytis taisyklių Vokietijai pasirodė būtina šalies sėkmės sąlyga.

Žinoma, netgi vokiečiai žino, kad taisykles retsykiais reikia pritaikyti. Jau Aristotelis tvirtino, kad pernelyg nelanksčios taisyklės nepasiteisina. Veikale „Nikomacho etika“ mąstytojas pabrėžė, kaip Lesbo saloje skulptoriai naudojo lanksčias iš švino, o ne iš standžios geležies padirbdintas liniuotes, norėdami akmenyje išrėžti lenktas linijas. Toks gebėjimas perdaryti liniuotes, kad jos tiktų akmeniui, pasitarnavo kaip metafora, išreiškianti būtinybę pataisyti įstatymus pasikeitus aplinkybėms.

Tačiau kai kalbama apie skolą, vokiečiai reikalauja pačių kiečiausių liniuočių. Nuo pat euro zonos krizės pradžios Vokietijos vyriausybė įsispyrusi laikėsi Europos sutarties nuostatų, kuriomis, kaip ji aiškino, draudžiama taikyti gelbėjimo priemones ir vyriausybės skolos piniginį finansavimą. Visiškai neseniai į pasiūlymą nurašyti dalį Graikijos skolos Vokietija atsakė pareiškimu, kad sutarties nuostata, kuria oficialiai draudžiama finansinė parama, atmetamas ir valstybių bankrotas bei skolų nurašymas.

Iš savo istorijos Vokietija pasimokė, kad skola yra ta sritis, kurioje būtina ryžtingai vengti lankstumo. Tai gali nustebinti Amerikos apžvalgininkus, tvirtinančius, kad Vokietija veidmainiauja – juk 1923, 1932–1933, 1945 ir 1953 metais ji pati neįvykdė skolinių įsipareigojimų, o dabar reikalauja, kad kiti elgtųsi priešingai.

Tiesa ta, kad vokiečiai beveik visus šiuos įsipareigojimų nevykdymo atvejus vertina kaip destabilizuojančius. 1923-iaisiais dėl hiperinfliacijos neįvykdyti vidaus įsipareigojimai susilpnino Vokietijos finansų sistemą ir prisidėjo prie Didžiosios depresijos. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje tapo neįmanoma įvykdyti įsipareigojimų, nes Vokietija negalėjo pasiekti privataus kapitalo rinkų, ir valstybė prarado tikėjimą ateitimi. Užuot pasiruošus tvariam ekonominiam atsigavimui, defliacija ir įsipareigojimų nevykdymas pakurstė nacionalizmo aistras ir baigėsi pražūtingais padariniais.

1945 metais įsipareigojimai neįvykdyti dėl pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare. Vadinamojo ordoliberalizmo tradicija, suformavusi Vokietijos pokario ekonomikos politiką, išties buvo atsakas į destruktyvią nacių savivalę.

Vokietijoje teigiamai vertinamas tik 1953-iaisiais įvykdytas skolų nurašymas, tad įvertinus aplinkybes, kuriomis tai buvo padaryta, šalies požiūris į euro zonos krizę tampa gerokai suprantamesnis. Kaip nurodė Jeilio ekonomistas Timothy’is Guinnane‘as, buvo nurašyta ne pagrindinė skolos suma, bet susikaupusių palūkanų, už kurias nebuvo sumokėta nuo Didžiosios depresijos iki Antrojo pasaulinio karo, įskola.

Žvelgiant iš Vokietijos perspektyvos, dar svarbesnis buvo politinis kontekstas, kuriame buvo vykdomos derybos. Visų pirma Vokietijoje visiškai pakito režimas. Pergalę pasiekusios sąjungininkės nušalino asmenis, atsakingus už destruktyvių ir destabilizuojančių praeities politikos priemonių taikymą, leido šaliai nutraukti visus ryšius su praeitimi, o skolintojams įkvėpė pasitikėjimo, kad Vokietija žengia nauju keliu. Be to, Vokietijos naujieji strategai įrodė, kad jie rimtai vertina finansus. Šeštajame dešimtmetyje šalis patyrė skaudžią mokėjimų balanso krizę. Kai kurie valstybės pareigūnai palaikė kapitalo kontrolės priemonių taikymą, tačiau vyriausybė, įgyvendindama pinigų politiką, vis tiek laikėsi taupymo.

Tokia patirtis paaiškina ir kitą Vokietijos maniją – vykdyti reformas įsiskolinusiose valstybėse. Kad ištrūktų iš šio užburto skolų ir įsipareigojimų nevykdymo rato, Vokietijai teko visiškai pakeisti vidaus režimą. Galbūt euro zonos kontekste to prašyti būtų pernelyg daug, bet iš esmės neperorientavus šalies politikos – taip galvojama Vokietijoje – skolų nurašymas visada bus bergždžias reikalas.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto istorijos ir tarptautinių santykių profesorius, Europos universitetinio instituto Florencijoje istorijos profesorius ir Tarptautinio inovacijų valdymo centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dvigubų standartų cinizmas

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
05:50
Kita nuomonė? Ant laužo! 12

Valdantieji lengviau atsikvėpė – kitų metų valstybės biudžetas patvirtintas. Vargu ar kada nors anksčiau...

Verslo aplinka
2018.12.12
Faktai, o ne išgalvotos naujienos. Nenužudykite gretutinių teisių 3

Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą masiškai palaikė pasiūlytą...

Rinkodara
2018.12.11
Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? 2

Migla dėl Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad...

Verslo aplinka
2018.12.11
VMI „atlaidai“ – tik pusė žingsnio 2

Vyriausybė, siekdama atkovoti iš šešėlio bent kažkokią sumą pinigų, imasi amnestijos – Valstybinė mokesčių...

Finansai
2018.12.11
Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai 3

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „Via Baltica“ ir „Rail...

Transportas
2018.12.10
Žodis žvirbliu išskrenda, bumerangu smogia 15

Vyriausybė žada sudaryti palankesnes sąlygas stambiems investuotojams, tačiau pastarosiomis dienomis iš jos...

Verslo aplinka
2018.12.10
Investuotojai: gluminanti valdžios pareigūnų retorika gali sugriauti trapius pasitikėjimo likučius 15

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimas, esą Pensijų fondų valdytojai bei administratoriai yra...

Verslo aplinka
2018.12.08
Gamintojai netoliaregiški, o Ūkio ministerija? 8

Šiuos besibaigiančius metus tikrai galima laikyti kovos su plastiko atliekomis pradžia. Žiniasklaida vos ne...

Pramonė
2018.12.07
Politinio pasjanso skersvėjai 2

Premjeras Saulius Skvernelis, į atleidžiamos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kompaniją...

Verslo aplinka
2018.12.06
Koks jūsų socialinio kredito reitingas? 10

„Laba diena, deja, jūs negalite apsistoti šiame viešbutyje, nes prieš metus socialiniuose tinkluose dalinotės...

Technologijos
2018.12.05
Reikia revoliucijos 5

Šiandien daugybei šalių minint Pasaulinę konkurencijos dieną, verta prisiminti praėjusios savaitės „The...

Verslo aplinka
2018.12.05
„Barclays“ pasitraukimas: nereikia nei panikos, nei saviplakos 24

Daug kas šiandien komentuoja apie „Barclays“ pasitraukimą iš Lietuvos – neva tai nutiko dėl to, kad jau...

Technologijos
2018.12.05
„Barclays” išėjimas iš Lietuvos - fintech žaidėjų diktuojamas pokytis 6

Vakar pasitvirtino jau kurį laiką sklandę gandai apie tai, kad nuo 2009 m. Lietuvoje veikęs „Barclays“ stabdo...

Rinkos
2018.12.05
Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai 5

Nors apie „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje pasitraukimą buvo kalbama nuo pavasario, vakarykštis...

Finansai
2018.12.05
Politikų nekompetencija jau bado akis 26

Kad vadinamoji profesionalų Vyriausybė prisidirbs buvo tik laiko klausimas. Daugumos ministrų nekompetencija...

Verslo aplinka
2018.12.04
Interpretacijų kainą moka verslas

Teisės aktų kūrėjų darbe vis atsiranda naujų properšų – šįkart teisininkai turi priekaištų dėl Mokesčių...

Verslo aplinka
2018.12.03
Kandidatus pasitinka su novatoriškų mokymų programomis 6

Artėjant naujajai technologijų revoliucijai, spartėjant automatizacijai, besikeičiant vartotojų įpročiams ir...

Vadyba
2018.12.02
Kibernetinis saugumas – kuo įvairesnės žinios, tuo saugesnė visuomenė

Remiantis globalia statistika, kibernetinis nusikalstamumas yra antroje nusikaltimų sąrašo vietoje, todėl...

Verslo aplinka
2018.12.01
Prie starto - valdininkų išraustos duobės 6

Valdžios atstovai, grąžydami rankas dėl po 2020 m. Lietuvai sumažėsiančių ES paramos pinigų, nesugeba...

Pramonė
2018.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau