Inovacijos – partijų programų užribyje
Inovacijų švieslentėje Lietuvos suminis inovacijų indeksas, atspindintis šalies inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį, šiemet pakilo iki 87% ES vidurkio ir pasiekė aukščiausią lygį per visą švieslentės indekso skaičiavimo laikotarpį nuo 2012 m. Normalu, kad darbų šioje srityje – nearti dirvonai, ir bet kuri valdžia turėtų siekti šį rezultatą gerinti, todėl dėmesys ekonomikos konkurencingumui didinti skatinant inovacijas bei technologinę plėtrą 2020 m. Seimo rinkimų programose turėtų būti ypač didelis. Tačiau VŽ, peržvelgusios partijų rinkimų programas, tokio dėmesio pasigedo: pasirodo, kad tik 9-ioms iš 17-os partijų rūpi inovacijos ir tik 5-ios turi planą.
Iš visų minėtų 9-ių partijų, kurios savo programose mini inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei žinių ekonomikos temas, deja, labai daug tikėtis irgi neverta. Daugumoje programų deklaruojami tik bendriniai siekiai plėtoti žiniomis, inovacijomis grįstą ekonomiką, skatinti skaitmeninimą, didinti finansavimą MTEP ir inovacijoms (priklausomai nuo partijos, nuo 1,5% iki 3% BVP), skatinti mokslo ir verslo partnerystę ir pan. Tačiau planai, kaip tai bus daroma arba kokie strateginiai veiksmai leis užtikrinti proveržį šiose srityse, dažniausiai nepateikiami.
Atrodo, kad vos 5-ios partijos inovacijoms skiria daugiausia dėmesio ir skelbia konkretesnes, mažiau už daugelio nuvalkiotas idėjas bei planus, o ne lozungus. Daug apie inovacijas kalba Laisvės partija (LP). Ji išsiskiria tuo, kad su inovacijomis sieja daugelį sričių ir programos aspektų, pradedant švietimu ir mokslu, baigiant pramone ir atliekų perdirbimu. Be to, partija taip pat žada užsienyje dirbantiems ir norintiems grįžti Lietuvos mokslininkams specialų finansavimą bei pagalbą perkeliant ar įrengiant laboratorijas mūsų šalyje. Dar vienas LP partijos pasiūlymas – steigti vyriausiojo technologijų pareigūno poziciją Vyriausybėje: jis būtų atsakingas už skaitmeninių sprendimų įgyvendinimą viešajame sektoriuje, rūpintųsi atvirųjų duomenų projektais, koordinuotų didelių IT projektų vystymą ir diegimą.
Regis, ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi gana aiškią kryptį ir veiksmų planą. Jų programoje numatoma investicijas koncentruoti į kelis konkrečius sektorius (biotechnologijas ir sveikatos technologijas, naujų medžiagų, informacinių technologijų sritis) ir akcentuojamas pasaulinių kompetencijų tose srityse auginimas. Šios partijos programoje taip pat ketinama valstybės paramą sutelkti į 10 ekonominio augimo centrų (iš esmės pagal apskritis), kiekvienam iš jų numatant atskirą augimo planą ir atitinkamą finansavimą, o tai koreliuoja su dabartinėmis nevienodų greičių regionų vystymosi tendencijomis bei ES naujojo finansinio laikotarpio logika. Žadamas ir viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas bent iki Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vidurkio. Beje, ir LP partija, ir TS-LKD žada modernizuoti „E. sveikatą“ ir remti telemediciną bei kitas nuotolines paslaugas, kurias verslas jau siūlo.
Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) programoje žadama skatinti inovacijas ir technologijas per „žaliąjį augimą?“, žiedinės ekonomikos skatinimą ir dalyvavimą tarptautinėse MTEP programose. Be to, LŽP pasisako už žaliųjų technologijų, skirtų žemės ūkio atliekoms tvarkyti (biodujų gamyba, kompostavimas, organinių trąšų gamyba), diegimo plėtrą.
Socialdemokratų partija siekia inovacijas ir technologinę plėtrą skatinti didindama įmonių tarptautiškumą. Siūloma ir mokesčio atskaita bendrovėms, nusprendusioms finansuoti investicijas didinant nuosavą kapitalą, o ne įsiskolinimą. Be to, socialdemokratai yra vieni iš nedaugelio, kurie planuoja stiprinti akademinę savivaldą, kad universitetai ir pavieniai mokslininkai neprivalėtų vaikytis madingų temų ir paskui jas „vaikštančio“ valstybės finansavimo.
Iš esmės plačiausiai ir konkrečiausiai inovacijų politiką bei su ja susijusius planus, investicijas ir kitus dalykus savo programoje aprašo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos leitmotyvas – investuoti į švietimo, žaliąsias ir farmacinių produktų inovacijas, darbuotojų perkvalifikavimą, taip pat skatinti inovacijas inočekiais ir kitomis priemonėmis, nuosekliai didinti finansavimą MTEP ir kt.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad valstiečiai-žalieji puikiai atliko namų darbus, tačiau, pažvelgus atidžiau matyti, kad tai – vakarykščiai namų darbai, o naujų idėjų ne tiek ir daug. Ši partija savo programoje labai daug kalba apie tai, kas jau nuveikta, šiuo metu daroma arba yra patvirtinta esamos Vyriausybės. Didelę dalį programos sudaro ne kartą aptartas Ateities ekonomikos DNR planas ir kiti esamos Vyriausybės dokumentai.
VŽ nuomone, daugelio partijų programų turinys rodo, kad jos ir toliau išlieka tuščių pažadų rinkiniai, kurių paskirtis – gražiai atrodyti rinkėjams. Lietuvos vieta tarptautiniuose inovacijų reitinguose dar gana žema, tačiau kone pusei į parlamentą pretenduojančių partijų tai nerūpi, tad galbūt nerūpi pažangi, žiniomis ir inovatyviu verslu grįsta, konkurencinga Lietuvos ekonomika.
