2025-ieji: svarbiausi mokesčių pokyčiai Baltijos šalyse

Daugiausia pokyčių – Estijoje

Kristjan Jarve, Estijos „Grant Thornton Baltic“ mokesčių partneris, sako, kad reikšmingiausiai mokestinė sistema 2025 m. keičiasi Estijoje – įvedamas naujas laikinas 2% gynybos mokestis, papildomai taikomas PVM, bendrovių pelno apmokestinimui ir gyventojų pajamoms. Standartinis PVM tarifas nuo 2025 m. liepos 1 d. didės nuo 22% iki 24%, o nuo 2026 m. sausio 1 d. 2% gynybos mokestis bus taikomas ir bendrovių pelnams, ir gyventojų pajamoms. Planuojama, kad mokestis bus taikomas laikinai – tik iki 2028 m. pabaigos.

„Skaičiuojant bendrovių pelno mokestį, svarbu priminti, kad Estijoje iki šiol galiojo „atidėto“ pelno mokesčio sistema, apmokestinant skirstomą grynąjį (neto) pelną, taikant 20/80 proporciją. Ši proporcija nuo 2025 m. sausio 1 d. skirstomam pelnui keičiama į 22/78 proporciją, o reguliariai skirstomam pelnui taikyta lengvatinė 14/86 proporcija yra panaikinta“, – paaiškina K. Jarve.

Nuo 2026 m. papildomai 2% gynybos mokesčiu bus apmokestinamas ir bendrovių metinėse ataskaitose nurodomas pelnas prieš apmokestinimą, įtraukiant į mokesčio bazę ir nerealizuotą pelną.

„Mokesčio nereikės mokėti, jei bendrovės veikla yra nuostolinga, – sako K. Jarve. – Estijos įmonės gauti dividendai už daugiau nei 10% dydžio akcijų paketus taip pat galės būti neįtraukiami į mokesčio bazę, tačiau reikės įtraukti ir apmokestinti sąnaudas, nesusijusias su verslo veikla. Šis 2% gynybos mokestis taip pat turės būti mokamas kas ketvirtį avansu, pirmas mokėjimas turės būti atliekamas 2026 m. rugsėjo 10 d., pagal 2025 m. pelną“.

Estijos gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimai apima 2% gynybos mokesčio taikymą įvairiems pajamų šaltiniams, įskaitant ir Estijos mokesčių rezidentų užsienio šalyse gautas darbo užmokesčio arba dividendų pajamas. Šis 2% gynybos mokestis galės būti taikomas (išskaičiuojamas) ir kitų šalių mokesčių rezidentų (pvz., lietuvių) gaunamoms pajamoms iš Estijos bendrovių. Mokestis bus taikomas pajamoms iki mokesčių (bruto, angl. Gross), be teisės į atskaitymus, išskyrus išmokas iš Estijoje reziduojančių bendrovių, kurios jau buvo apmokestintos 2% gynybos mokesčių kaip bendrovių pelnas. Pirmoji deklaracija turės būti pateikta 2027 m. balandžio 30 d., už 2026 metus.   

Anot K. Jarve, kiti Estijos mokestiniai pakeitimai liečia verslo išlaidų atskaitymus, padidina neapmokestinamų darbuotojų išlaidų ribas ir keičia investicinės sąskaitos apibrėžimą asmeninių pajamų mokesčio tikslais. Taip pat, Estijoje įvedamas naujas reikšmingo dydžio metinis motorinių transporto priemonių mokestis ir registracijos mokestis, apskaičiuojamas pagal CO2 emisijas, svorį ir amžių. Galiausiai, PVM pakeitimai apima tarifų padidėjimą apgyvendinimo ir spaudos leidiniams, ilgalaikiam turtui, bei naują specialią schemą mažoms įmonėms (taikomą visoje Europos Sąjungoje įmonėms, iki 100 000 Eur pajamų ir nė vienoje valstybėje neviršijančioms PVM registracijos ribos). 

Kas laukia Latvijoje

Martins Lubgans, Latvijos „Grant Thornton Baltic“ mokesčių partneris, apžvelgia, kad Latvijos pagrindiniai 2025 metų mokesčių pakeitimai sutelkti į PVM, asmeninių pajamų mokestį ir akcizus: „Sumažintas 12% PVM tarifas išlieka tam tikriems Latvijos produktams. Įvedamos naujos PVM neapmokestinimo taisyklės medicinos paslaugoms, o elektroninių paslaugų ir virtualių renginių bilietų tiekimo vietos nustatymo taisyklės yra keičiamos. Latvija taip pat įgyvendino ES PVM schemą mažoms įmonėms, išplečiant galimybę bendrovėms išvengti PVM registracijos prievolės“, – teigia M. Lubgans.

Gyventojų pajamų mokesčio tarifai išlieka 25,5% (iki 105 300 Eur pajamų) ir 33% (virš 105 300 Eur pajamų), su papildomu 3% tarifu pajamoms, viršijančioms 200 000 Eur. Padidintos socialinio draudimo įmokų ribos, o elektroninis sąskaitų faktūrų išrašymas bus privalomas (B2G/G2B sandoriams nuo 2025 m. sausio 1 d., B2B sandoriams – nuo 2026 m. sausio 1 d.). Transporto priemonių eksploatavimo mokesčių tarifai padidės vidutiniškai 10%, su nauju mokėjimo terminu. Įmonių automobilių mokesčių tarifai taip pat padidės 10%, nuo 2027 metų.

Be to, finansų įstaigos privalės pranešti apie grynųjų pinigų indėlius, viršijančius 7 000 EUR, o įmonės, kurių apyvarta viršija 50 000 EUR, privalės siūlyti bekontakčius mokėjimo būdus. Naujas solidarumo įnašo įstatymas taikomas kredito įstaigoms, su galima nuolaida, pagrįsta reikšmingu skolinimo padidėjimo apmokestinimo laikotarpiu. 

Lietuvoje naujovių kol kas mažiau

Vykintas Valiulis, Lietuvos „Grant Thornton Baltic“ mokesčių partneris ir Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos vadovas, sako, kad 2025 metų mokesčių pakeitimai Lietuvoje kol kas yra šiek tiek kuklesni nei kitose Baltijos šalyse.

„Paminėtinas 1% padidėjimas standartiniam įmonių pelno mokesčio tarifui (iki 16%) ir panašus padidėjimas mažoms įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų ir uždirbančioms iki 300 000 Eur pajamų – joms pelno mokestis nuo antrų veiklos metų didės nuo 5% iki 6%, tuo tarpu 0% tarifas pirmaisiais metais lieka galioti)“, – vardija jis.

Lietuvoje taip pat įvedamos naujos taisyklės dėl automobilių sąnaudų pagal CO2 emisijas – nuo teisės atskaityti iki 75 000 Eur įsigijimo išlaidų 0g/km CO2 emisijų automobiliams, iki tik 10 000 Eur atskaitymo galimybės taršiems (>200g/km CO2) automobiliams.

„Daugumai automobilių, ko gero, bus taikomas 50 000 Eur limitas, jei jų CO2 emisijos yra ne didesnės nei 130g/km. Tokiems automobiliams, jei jie naudojami PVM apmokestinamai veiklai bei turi įkrovimo iš tinklo galimybę (angl. plug-in), taip pat galima ir pirkimo PVM atskaita, kadangi jie yra prilyginami elektromobiliams“, – sako V. Valiulis.

Gyventojai taip pat nuo 2025 m. gali paskirti „investicinę sąskaitą“ mokesčių atidėjimui (išskyrus dividendus ir kriptovaliutas). Didelėms tarptautinėms grupėms (kai konsoliduota apyvarta sudaro 750 mln. Eur ar daugiau) nustatomas minimalus efektyvus 15% įmonių pelno mokesčio tarifas, nors Lietuva turi 5 metų išimtį su pranešimo terminu iki 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuva dar neįgyvendino ES PVM direktyvos pakeitimų dėl Mažųjų įmonių schemos ir virtualių paslaugų apmokestinimo. Visgi, nuo sausio 17 d., VMI prie FM, nepaisant įstatymo vėlavimo, suteikia smulkiems verslams galimybę taikyti Europos Sąjungos mastu veikiančią schemą.

Kiti Lietuvos mokestiniai pakeitimai apima naują dvigubo apmokestinimo sutartį su San Marinu, solidarumo įnašų kredito įstaigoms pratęsimą, padidintus akcizus ir transporto priemonių registracijos mokesčius (įskaitant CO2 poveikį) bei asmeninių pajamų mokesčio neapmokestinamos ribos skaičiavimo formulės pakeitimus. Panaikinamos įmonių pelno mokesčio lengvatos sveikatos priežiūros ir gyvybės draudimo bendrovėms, tačiau pelno mokesčio „investicinių projektų“ lengvata išlieka.

„Žiūrint į ateitį, po Valstybės gynimo tarybos sprendimo 2026-2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tikėtina, kad Lietuvai reikės reikšmingiau didinti mokesčius. Linkėtume, kad politikai įvertintų ir Latvijos bei Estijos pamokas, ir susilaikytų nuo drastiškų investuotojus atbaidančių sprendimų, tačiau nepamirštų ir įvertinti siūlomų pakeitimų kaštų/naudos požiūriu“, – ragina V. Valiulis.