Susitarimai su Taivanu: „Teltonikos“ 14 mln. Eur vertės sutartis dėl lustų, investicija į „Oxipit“ ir paskola „Solitek“
ITRI „Teltonikai“ perduos savo lustų technologijas, kurių pagrindu Lietuvoje planuojama vystyti lustų pramonę.
Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas, teigė, kad su ITRI pagalba „Teltonika“ sostinės Liepkalnyje per dešimtį metų sukurs vieną didžiausių aukštųjų technologijų parkų Rytų Europoje.
„Mes dabar gaminame daiktų interneto produktus, bet norime gaminti ir komponentus jiems, o pagrindinis komponentas yra lustai. Pradėjus gaminti ir puslaidininkius visa pagrindinių komponentų vertės kūrimo grandinė atsiras ir Lietuvoje. Sakyčiau, Lietuvoje būtų kuriama 80% mūsų savikainos“, – trečiadienį žurnalistams spaudos konferencijoje kalbėjo A. Paukštys.
Pasak jo, lustų gamybą sostinės Liepkalnyje įmonė planuotų pradėti per 5-6 metus: 2,5 metų truktų projektavimas ir statybos, vėliau būtų perkama ir paleidžiama įranga.
Tuo metu visas „Teltonikos“ kompleksas pilnu pajėgumu turėtų pradėti veikti per dešimtmetį. Įmonė Liepkalnyje planuoja 20 pastatų kompleksą, kuriame dirbtų 8.000 žmonių, o bendros įmonės investicijos į projektą siektų 4 mlrd. Eur.
„Pajuokausiu, kad jei valstybės vadovai uždegtų tris žalias šviesas, gal galėtume projektą padaryti ne per dešimt, o per 7 metus. Po 10 m. veikiant fabrikui Lietuvoje jis sukurs 5% bendrojo vidaus produkto (BVP) taigi kiekvieni pavėluoti metai yra brangūs, todėl reikėtų kuo greičiau šį projektą padaryti gyvą“, – sakė A. Paukštys.
Pasak jo, svarbu, kad valstybė greitai išduotų statybų leidimus, padėtų kurti lustų gamybai reikalingą infrastruktūrą.
A. Paukščio manymu, paleidus lustų gamyklą įmonės eksportas į užsienį sudarys apie 9-10 mlrd. Eur kasmet ir padės Lietuvai sukurti apie 5% BVP.
Esą naudą iš Lietuvos bendradarbiavimo su Taivanu pajus ir Taivano verslas, nes silicio plokštes „Teltonika“ ketina gaminti pas Taivano įmones TSMC ar UMC, dalį įmonė dalį atminties lustų ar procesorių atsivežti iš Taivano.
Pati „Teltonika“ planuoja vystyti nišines technologijas, kurios bus pritaikytos atsinaujinančios energetikos, elektromobilių ar kituose industriniuose galios modulių sprendimuose.
Vertina paramą
„Teltonikos“ ir ITRI sutarties vertė sieks 14 mln. Eur, iš kurių 10 mln. Eur skirs Taivano užsienio reikalų ministerija pagal Lietuvos ir Taivano vyriausybių dvišalio bendradarbiavimo planą, dar 4 mln. Eur – „Teltonikos“ įmonių grupė.
Ericas Huangas, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas, teigė, kad ITRI indėlis labai svarbus Taivano lustų pramonei, institutas prisidėjo ir prie Taivano milžinų kaip TSMC ar UMC sėkmės.
„Aš asmeniškai nematau galimybių, kad Taivanas artimiausioje ateityje galėtų ir vėl tą patį padaryti (perduoti lustų technologijas – VŽ) kokiai nors kitai šaliai. Tikiuosi, kad bendradarbiavimas su Taivanu Lietuvai leis patekti į Europos lustų tiekimo grandinę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo E. Huangas.
Jis pabrėžė, kad be Lietuvos paramos Taivano demokratijai bendradarbiavimas nebūtų galimas.
„Antra priežastis, dėl kurios nutarėme Lietuvai perduoti lustų technologijas, yra Lietuvos įmonių ambicija ir vizija, kuri puikiai dera su mūsų. „Teltonika“ jau dabar naudoja daug lustų iš Taivano, ji puikiai supranta Taivano technologijas“, – VŽ renginyje sakė E. Huangas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, kalbėjo, kad daugeliui vietinių įmonių ir visai Lietuvai bendradarbiavimas su Taivanu suteiks papildomą postūmį vystyti aukštąsias technologijas.
„Teltonika“ yra geras pavyzdys įmonės, kuri, tikėtina, ateityje padės sukurti Lietuvos ekonomikos stuburą, ypač plėsdamasi tokiose srityse kaip lustų pramonė. Lustų pramonė Lietuvoje buvo vystoma anksčiau kur kas mažesniu mastu, tačiau neabejoju, kad dėl įmonių kaip „Teltonika“ ir bendradarbiavimo su Taivanu galėsime pasiekti naują lygį“, – teigė ji.
Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė, sakė, kad sutarimai su Taivanu Lietuvoje sukurs ir daugiau sėkmės istorijų.
„Technologinis bendradarbiavimas, bendrų globalių tiekimo grandinių kūrimas, sinergijų ieškojimas tarp aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų yra kryptys, apie kurias Lietuvos verslas turėtų galvoti bendradarbiaudamas su Taivanu“, – pridūrė ministrė.
VERSLO TRIBŪNA
„Kam reikėtų mūsų duomenų? Mes tik nedidelė apskaitos firma.“ „Mes tik statybų įmonė – kas čia įdomaus hakeriams?“ „Mūsų apyvarta per maža, kad kas domėtųsi. Juk mes neturime jokių valstybės paslapčių.“ Tokie samprotavimai ne kartą pasigirsta iš smulkių ir vidutinių, deja, neretai – ir didesnių bendrovių vadovų lūpų.
Geopolitinė įtampa, karas Ukrainoje ir priešiškų valstybių remiamos kibernetinės operacijos aiškiai rodo – verslas šiandien nebeturėtų kelti klausimo, ar įvyks incidentas, klausimas – kada jis įvyks?
Nuo 2024 m. spalio 17 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji TIS2 (dar žinoma kaip NIS2 – Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos) reikalavimai, kurie į Lietuvos teisinę sistemą perkelti priėmus naujos redakcijos Kibernetinio saugumo įstatymą. Lietuvos nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) sudarė naująjį Kibernetinio saugumo subjektų registrą.
Investicija į „Oxipit“
Trečiadienį taip pat paskelbta ir apie antrąją Taivano fondų valdymo įmonės „Taiwania Capital“ investiciją. Ji atitieks Lietuvos dirbtinio intelekto sprendimus radiologijai kuriančiam startuoliui „Oxipit“.
„Taiwania Capital“ į bendrovę investuos 3,5 mln. Eur.
„Per praėjusius metus mes gavome reguliacinį leidimą taikyti dirbtinį intelektą teikti radiologo išvadom be poreikio naudoti daktarą pasitvirtinimui. Ši investicija leis plėsti komandą, klientų skaičių ir augti“, – žurnalistams trečiadienį sakė Gediminas Pekšys, startuolio vadovas.
Jis VŽ teigė, kad iš viso įmonė šiuo etapu planuoja pritraukti 4,8 mln. Eur ir iš kitų investuotojų, tarp jų „Practica Capital“, o po keleto mėnesių svarsto ir apie papildomą raundą.
Tai – antroji „Taiwania Capital“ investicija Lietuvoje. Praėjusių metų pabaigoje fondų valdymo įmonė skelbė apie 3,5 mln. Eur kapitalo injekciją į Lietuvos lazerių gamybos bendrovę „Litilit“.
Trečiadienį pranešta ir apie 8 mln. Eur paskolą vienai didžiausių saulės modulių gamintojų Šiaurės Europoje „SoliTek“. VŽ rašė, kad įmonei Taivano valstybiniame banke atidaroma 8 mln. Eur vertės kredito linija.
Ši paskola yra pirmoji iš Rytų ir Vidurio Europai skirto 1 mlrd. Eur paskolų fondo.
