Ne mažiau nei muitai lazerių pramonę gąsdina D. Trumpo kryžiaus žygis prieš mokslą

Po to, ką D. Trumpas pavadino „Išsilaisvinimo diena“, šalys ir sektoriai skaičiuoja galimą prekybos karo poveikį. Ne išimtis ir Lietuva – tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, arba 1,6 mlrd. Eur. 

Lietuvos bankas anksčiau buvo skelbęs, kad galimas prekybos karas tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES) Lietuvos ekonomikos augimą per ketverius metus sumažintų 0,33–1,3 proc. punkto, rašo BNS naujienų agentūra.

Vienas iš sektorių, atidžiai stebinčių situaciją dėl D. Trumpo administracijos paskelbto prekybos karo Europai, yra visame pasaulyje itin vertinama Lietuvos lazerių ir fotonikos pramonė.

Gediminas Račiukaitis, Lietuvos lazerių asociacijos vadovas, sako, kad šalies lazerių pramonės bendri pardavimai siekia beveik 300 mln. Eur, o ketvirtis jų, arba 60–70 mln. Eur, keliauja į JAV.

 Jis teigia, kad sektorius vis dar aiškinasi, kokią įtaką jam galėtų turėti JAV įvesti muitai ES, nes daug detalių tebėra neaiškios.

„Ten, kur yra 20% (tarifas – VŽ), lazeriai lyg ir tiesiogiai neliečiami, bet eina komponentai. Tai reiškia, kad mes patenkame į bendrąjį tarifą, kuris yra 10%. Bet visa tai yra tik apmąstymai, nes niekas gerai nežino, nei kada, nei kokiu lygiu tai galios“, – VŽ sako G. Račiukaitis.

JAV – nepakeičiamos

Asociacijos vadovas teigia, kad JAV, kaip lietuviškos lazerių pramonės rinka, yra orientuotos į mokslo institucijas bei tyrimų ir plėtros (angl. Research and Development, R&D) segmentą, o pramoninių klientų daugiau turi Azijoje.

Tai, tęsia pašnekovas, reiškia, kad ne mažiau nerimo nei įvesti muitai iš ES importuojamoms prekėms kelia D. Trumpo administracijos sprendimas karpyti išlaidas mokslui.

„Lietuviška optika yra naudojama 96 iš 100 geriausių pasaulio universitetų. Jeigu pažvelgsime į TOP pasaulio universitetus, tai apie 50 jų yra Amerikoje. Ten taip pat yra R&D centrai, juos turi tokios kompanijos kaip „Apple“, „Intel“ ir kiti, o gamyklos jau yra Azijoje“, – teigia G. Račiukaitis.

Anot jo, ne mažiau svarbu, kokios bus priemonės, kurių ES imsis atsakydama į JAV įvestus muitus. Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, praėjusį trečiadienį teigė, kad Briuselis jau ruošia „tolesnes atsakomąsias priemones“.

„Mes iš ten (JAV – VŽ) gauname kritinių komponentų, todėl gali pabrangti mūsų produktai, kurie keliauja kur nors kitur, visiškai neliesdami JAV. Procentiškai įvertinti negaliu, nes neaiškumų šiuo metu yra per daug“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, pasirinkimų ir realių galimybių sumažinti priklausomybę nuo JAV praktiškai nėra.

„Mes iš JAV perkame unikalius daiktus, kurių niekas kitas negamina, taip pat kaip ir iš Kinijos perkame kai kuriuos unikalius daiktus. Mums nėra kitų pasirinkimų, jeigu tuos daiktus norėtume daryti patys, tai truktų penkmečius, dešimtmečius ir kainuotų daug pinigų“, – teigia G. Račiukaitis.

Nerimo nejaučia

„Altecnha“, rizikos kapitalo fondo „LitCapital“ valdoma Lietuvos aukštųjų technologijų grupė, pernai pardavimus augino beveik trečdaliu – 27%, iki 21,2 mln. Eur, o kaip vieną pagrindinių to priežasčių VŽ nurodė sėkmingą plėtrą JAV.

„Altechna“ 2023 m. įsigijo JAV lazerinės optikos bendrovę „Alpine Research Optics“. Antanas Laurutis, „Altechnos“ generalinis direktorius, teigia, kad plėtra JAV rinkoje išlieka svarbiausia strateginė įmonės kryptis.

Pavyzdžiui, pernai darbuotojų skaičius Amerikoje augo 20%, o į gamybos pajėgumų didinimą investuota 1,3 mlrd. USD.

„Įmonės „Alpine Research Optics“ integracija mums davė labai daug: išplėtė gamybos galimybes JAV, sutrumpino tiekimo grandinę mūsų klientams Šiaurės Amerikoje ir leido greičiau reaguoti į jų poreikius“, – VŽ sakė A. Laurutis.

Jis teigė, kad pardavimai JAV dabar sudaro apie 50% visos „Altechnos“ apyvartos, o nerimo dėl muitų bendrovė teigia nejaučianti.

„Jeigu ateityje atsiras kokių nors geopolitinių poslinkių, mes esame pasiruošę. Net vertinant JAV administracijos muitus, kas gali potencialiai nutikti, tokiu atveju mes vis tiek galėtume aptarnauti Šiaurės Amerikos ir Europos klientus iš savo padalinių skirtinguose regionuose, – sako įmonės vadovas. – Taigi, žiūrint iš šios dienos perspektyvos, tai buvo išties sėkmingas sprendimas.“

O Martynas Barkauskas, lazerių ir jų sistemų gamybos įmonės „Light Conversion“ vadovas, sako, kad kol nėra įvesti aiškūs tarifai ir jų išimtys, įtaka nėra aiški. Tačiau jis pabrėžė, kad staigiai įvesti muitai galėtų sutrikdyti prekybos grandines.

„Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu situacija būtų sujaukta, jei muitai būtų įgyvendinti greitai. Nes mūsų gaminami prietaisai labai sudėtingi, jų gamybos terminai ilgi, o kontraktai būna pasirašyti. Bus truputį nepatenkinti mūsų klientai, mes būsime nepatenkinti“, – BNS naujienų agentūrai teigė M. Barkauskas.

Mato galimybę

Iš dar kitos perspektyvos situaciją mato „Litilit“, vienas sparčiausiai augančių ir gausiausiai išorės investuotojų lėšomis finansuojamų Lietuvos lazerių technologijų startuolių.

2022 m. pabaigoje jis nuskambėjo tapęs pirmuoju lietuvišku startuoliu, kuris sulaukė kapitalo investicijos iš Taivano rizikos kapitalo fondų valdytojos „Taiwania Capital“ – ji į „Litilit“ investavo 3,7 mln. Eur.

Nikolajaus Gavrilino ir Kęstučio Regelskio įkurta „Litilit“ gamina ultratrumpųjų impulsų, arba femtosekundinius, lazerius ir siekia, kad tokie naujos kartos, Lietuvoje sukurti ir išvystyti lazeriai taptų industrijos standartu. N. Gavrilinas juos vadina „ateinančių dviejų dešimtmečių technologija“.

Jis teigia, kad JAV muitai „Litilit“, kaip rinką norinčiam sutrikdyti startuoliui, gali netgi atverti naujų galimybių.

„Mūsų prieiga ir technologija leidžia būtų gerokai pigesniems, efektyvesniems ir labiau išskirtiniams, – VŽ sako N. Gavrilinas. – Tai yra labai geras šansas. Įsivaizduokite, kad produktas dėl muito brangsta 20%. Kai tavo (produkcijos – VŽ) kaina yra daugiau ar mažiau palyginama su muito dydžiu, tai yra galimybė paskatinti visas kompanijas, nepriklausomai nuo jų dydžio, peržiūrėti situaciją ir atkreipti dėmesį į tave.“