Kaip „Tesonet“ įkūrėjai per 2 mėnesius nuėjo nuo idėjos iki 8 mln. USD investicijos

Tai – beprecedentė investicija lietuviškam startuoliui tokioje ankstyvoje stadijoje. Neeilinė buvo ir investuotojų sudėtis.

Pagrindinis raundo investuotojas buvo „Index Ventures“, JAV rizikos kapitalo fondas, kuris šiomis savaitėmis skaičiuoja neabejotinai vieną sėkmingiausių visų laikų rizikos kapitalo investicijų: jam priklauso 11% iš Izraelio kilusio kibernetinio saugumo startuolio „Wiz“, kurį „Google“ valdytoja „Alphabet“ perka už 32 mlrd. USD, akcijų.

Be „Index Ventures“, naujasis „Tesonet“ įkūrėjų projektas gali pasigirti tokiais rizikos kapitalo investuotojais kaip Švedijos „Creandum“ ar Londone įsikūrusi „Dig Ventures“.

Tarp 8 mln. USD „Nexos.ai“ raunde dalyvavusių verslo angelų buvo Thomas Plantenga, „Vinted“ vadovas, Markusas Villigas iš „Bolt“, Švedijos „fintech“ bendrovei „Klarna“ vadovaujantis Sebasianas Siemiatkowski, vienas „Revolut“ įkūrėjų Nikolajus Storonskis ir kiti, savo „Linkedin“ paskyroje rašė T. Okmanas.

„Apie pačią idėją diskutuoti pradėjome lapkritį, antroje to mėnesio pusėje aktyviai pradėjome ieškoti finansų, – prisimena Justas Morkūnas, „Nord Security“ ir „Nexos.ai“ komercijos vadovas. – Tempas buvo gana greitas, bet mes prie jo esame pripratę.“

Naujasis „Tesonet“ įkūrėjų startuolis vysto platformą, skirtą įmonėms efektyviau taikyti, valdyti ir optimizuoti įmonių naudojamus DI modelius ir sprendimus.

„Nexos.ai“ teigia, kad didžiųjų kalbos modelių (angl. large language models, LLM) plėtra ir sprendimų pasiūla auga įspūdingu greičiu, daug greičiau nei infrastruktūra, skirta naudoti DI ir valdyti išlaidoms, todėl lietuviai tikisi užpildyti būtent šią spragą.

Klausimas – per didelis

Startuolis teigia, kad jo platforma nuo pat išleidimo verslui suteiks prieigą prie daugiau nei 200 DI modelių.

Viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria DI naudoti norintis verslas, yra būtent didelė kalbos modelių pasiūla ir sudėtingas jų valdymas. Pasak J. Morkūno, išlaidos, kurias viena įmonė kas mėnesį skiria DI, gali skirtis labai smarkiai – jos gali siekti ir 10.000, ir 150.000 Eur. 

„Natūralu, jog klausimas tapo per didelis, kad niekas jo nespręstų“, – sako jis.

Susidūrę su augančia DI kompleksija ir išlaidomis, „Tesonet“ įkūrėjai, prieš ieškodami alternatyvų rinkoje, nusprendė pabandyti problemą išspręsti patys. Pasak pašnekovo, mintis kurti startuolį, skirtą DI taikymams valdyti, kilo iš problemų, su kuriomis susidūrė įvairios „Tesonet“ grupės įmonės – „Cybercare“, „Hostinger“, „Oxylabs“ ir kitos.

Jis pateikia pavyzdį, kaip įmonės DI išlaidos gali išsipūsti. Vienas dažniausių, plačiausių ir paprasčiausių DI panaudojimo atvejų skirtinguose sektoriuose yra klientų aptarnavimas. „OpenAI“ ir kitos DI vystančios technologijų kompanijos klientams siūlo daugybę skirtingų modelių, kurių panaudojimo kaina gali smarkiai skirtis.

„Jeigu yra paprasta užklausa, pavyzdžiui, kaip atgauti pinigus už neįvykdytą užsakymą, turbūt nereikia paties brangiausio LLM’o, kuris naudojamas moksliniuose tyrimuose, – sako J. Morkūnas. – „Nexos.ai“ vizija yra turėti išmanųjį routinimą (paskirstymą – VŽ). Tai reiškia, kad, atėjus bet kokiai užklausai, „Nexos“ nuspręstų, kokį modelį geriausiai naudoti. Ši funkcija dar kuriama, ji reikalauja daugiau DI konteksto ir sudėtingesnių sprendimų.“

Be to, problemų gali kilti tada, jeigu vienos iš kompanijų DI modelis susiduria su techniniais sutrikimais. Tad jeigu įmonėje procesai „pastatyti“ ant vieno DI modelio, jo sutrikimas reikštų ir šį modelį naudojančios bendrovės veiklos sutrikimus.

Pasak jo, „Nexos.ai“ investuotojus domino tai, kad naujai kuriamas startuolis neketino spręsti „iš oro“ nukabintų klausimų, o siekia padėti tvarkytis su problemomis, kurių „Tesonet“ grupės įmonės pačios patiria savo veikloje.

„Turėjome daug skambučių su dideliais rinkos žaidėjais, pažįstamais. Tie skambučiai prasidėdavo mūsų klausimu – pasakykite, kodėl neturėtume to daryti? Niekas neįtikino, kad to daryti neturėtume“, – sako J. Morkūnas.

Rado saugumo „kampą“

Pašnekovas teigia, kad, bevystant „Nexos.ai“ idėją, kibernetinio saugumo kompanijos „Nord Security“ įkūrėjai galiausiai rado ir saugumo „kampą“.

Jis susijęs su jautrių įmonių duomenų „maitinimu“ DI modeliams. Štai dar 2023 m. pavasarį plačiai nuskambėjo istorija apie tai, kaip tuo metu visiška naujove buvusį „ChatGPT“ naudojantys Pietų Korėjos technologijų milžinės „Samsung“ darbuotojai dirbtiniam intelektui „sumaitino“ konfidencialią įmonės informacija, kuri automatiškai buvo panaudota modeliui treniruoti.

Po šio incidento „Samsung“ laikinai apribojo savo darbuotojams „ChatGPT“ ir panašių DI įrankių naudojimą.

„Tiek lietuviškos, tiek JAV įmonės dėl to baiminasi, nes stambios kompanijos praranda kontrolę ir jų technologijų vadovai nebemato, kas ir kur vyksta, – sako J. Morkūnas. – Mes dabar siūlome funkciją, su kuria įmonės CTO turės visišką matomumą, kur nukeliauja duomenys.“

„Pavyzdžiui, didžiausi bankai kalba apie tai, kad DI modelių negali naudoti vien dėl saugumo. Kur nutekės informacija? Ar jie nemokys modelio savo jautriais duomenimis?“ – verslų skaudulius naudojant DI vardija jis.

Po kelių nemalonių incidentų 2023 m. rugpjūtį „OpenAI“ pasiūlė „ChatGPT Enterprise“ platformą, skirtą jau konkrečiai verslo poreikiams. „OpenAI“ tuomet teigė, kad ši paslauga klientams užtikrina aukšto lygio privatumą ir funkcionalumą.

Tačiau „Nexos.ai“ teigia ketinanti savo klientams pasiūlyti papildomą saugumo sluoksnį, leisdami matyti ir kontroliuoti visą DI atiduodamų duomenų kelionę, nes patys DI modelių kūrėjai šios problemos iki šiol iki galo nėra išsprendę.

„OpenAI“ informaciją laiko 30 dienų ir ja netreniruoja modelio, jei verslo klientas pažymi, kad jie to nedarytų. Mes, pavyzdžiui, turime papildomą saugiklių filtrą, kur galima pasirinkti, ką atiduodi LLM’ui. Klientai tokio funkcionalumo ieško“, – sako J. Morkūnas.

Karštas segmentas

Pašnekovas teigia, kad šiuo metu technologijų sektoriuje yra dvi karščiausios zonos. Tai – DI ir kibernetinis saugumas.

Dėl DI buvo akivaizdu visiems, o „Google“ ir „Wiz“ sandoris už pritrenkiamus 32 mlrd. USD bent jau kiek toliau nuo šių rinkų esantiems žmonėms turėjo atverti akis.

„Su „Wiz“ esame artimi partneriai, bendraujame, šnekamės. Natūralu, kad tai įkvepia“, – teigia J. Morkūnas.

Pasak jo, produktas šiuo metu yra pasiekęs stadiją, kai „Nexos.ai“ jau yra pateikę kainos pasiūlymą vienam iš potencialių klientų, o produktas yra naudojamas pačioje „Tesonet“.

„Nexos.ai“ teigia norintys judėti į priekį greitai ir dėl didelės konkurencijos. J. Morkūnas teigia, kad iš pradžių kompanija įsivardino kelis pagrindinius galimus konkurentus, tačiau gana greitai paaiškėjo, kad jų yra daugiau.

„Kai pradėjome kalbėti su investuotojais, kai kurie jų pasidalino, kad svarstė apie keletą dešimčių startuolių. Reikia suprasti, kad pats DI klausimas yra toks aktualus, kad naujų sprendinių ir įmonių kuriasi turbūt kiekvieną dieną. Šią problemą spręsti bando bent keli žaidėjai. Mūsų tikslas yra turėti vieno langelio principu veikiančią platformą, kuri padengtų visus pagrindinius infrastruktūrinius poreikius“, – sako „Nord Security“ ir „Nexos.ai“ atstovas.