„Apple“ patyliukais didina statymus už Indiją

Naujasis JAV prezidentas tuomet ruošėsi įvesti muitus Kinijai, todėl Indijos pietinės Karnatakos valstijos informacinių technologijų ministras P. Kharge nusprendė pasinaudoti galimybe privilioti vieną didžiausių pasaulio kompanijų. Jo misija buvo įtikinti „Apple“, kurios tiekimo grandinė yra giliai įsišaknijusi Kinijoje, pastatyti pirmąją savo „iPhone“ telefonų gamyklą Indijoje.

Pareigūnas akcentavo gausią talentingų darbuotojų pasiūlą ir mokesčių lengvatas, kurios paskatintų „Apple“ dalį gamybos perkelti čia. Kitos Indijos valstijos, pavyzdžiui, ministro pirmininko Narendros Modi gimtoji Gudžarato valstija, taip pat viliojo „iPhone“ telefonus kuriančią technologijų milžinę.

Praėjus aštuoneriems metams, „Apple“ tiekėjas iš Taivano „Foxconn“ ir Indijos „Tata Electronics“ netrukus pradės „iPhone“ gamybą ne tik Karnatakoje, bet ir piečiausioje Indijos valstijoje Tamil Nadu.

Bene svarbiausia yra tai, kad „Foxconn“ Indijoje gamina naujausią „Apple“ išmanųjį telefoną „iPhone 16 Pro“, – tai byloja apie toli pažengusį bendradarbiavimą.

Indijai tai yra svarbus posūkis. Mobilieji telefonai jau pralenkė deimantus ir tapo didžiausia šalies eksportuojama preke. Šiuo metu „Apple“ Indijoje pagamina tik 15% visų „iPhone“ telefonų, bet, anot „JPMorgan“ ir „Bank of America“ analitikų, šis procentas iki 2027 m. turėtų pasiekti 25%. Iš viso kompanija 2024 m. pristatė apie 232 mln. „iPhone“ vienetų.

„Turėti tokią didelę kompaniją, kuri dėtų kiaušinius į Indijos pintinę, yra teigiamas ženklas, – sako Konarkas Bhandari, idėjų kalvės „Carnegie India“ akademikas. – Tai yra aiškus signalas kitoms kompanijoms, kad čia gali užsiimti verslu be kliūčių, ir taip pat sukuria stiprų ryšį su vėlesniojo etapo (angl. downstream) gamybos kompanija, ko anksčiau nebuvo.“

O „Apple“ vadovui Timui Cookui reikia laviruoti per sudėtingą geopolitinį kontekstą. „Apple“, kuri pastaruoju metu vis labiau slapukauja dėl savo tiekimo grandinės, tenka būti atsargiai, kad pernelyg nesusipriešintų su Kinija – šalimi, nuo kurios vis dar tebėra stipriai priklausoma.

Situaciją apsunkina ir šalti santykiai tarp Pekino ir Naujojo Delio. Klausimo slaptumas ir politinis jautrumas yra toks, kad Karnatakos ir Tamil Nadu pareigūnai net kalbėdami privačiai „Apple“ vadina „vaisių kompanija“.

„Labai sunku Kinijoje pagaminti 35 mln. mažiau telefonų ir likti nepastebėtam, bet jie tai daro turbūt slapčiausiai, kiek tai įmanoma“, – sako Wamsi Mohanas, vyresnysis „Bank of America“ analitikas.

Nepaisant to, Kinija į vis labiau augantį „Apple“ verslą Indijoje žiūri įtariai. Pekinas neseniai apribojo kai kurių prekių ir techninių darbuotojų judėjimą į Indiją, o tai pakenkė „Foxconn“ ir kitiems elektroninių prietaisų gamintojams, teigia Indijos ir Kinijos pareigūnai.

D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus ir vėl šaudomos strėlės Kinijos kryptimis, įvedant 10% muitą importui, tik dar labiau parodo „Apple“ poreikį diversifikuoti tiekimo grandinę ir gamybos procesus. Ši kompanijos strategija yra vadinama „China Plus One“ (angl. „Kinija plius vienas“).

„Apple“ ryšių su Indija plėtra taip pat yra labai svarbi N. Modi vyriausybei, kuri yra spaudžiama kurti labai reikiamas darbo vietas.

Laikrodis tiksli – nedarbas Indijoje svyruoja ties maždaug 10%, o prie darbingo amžiaus populiacijos jungiasi milijonai jaunų žmonių. Pyktis dėl nedarbo pernai rinkimuose lėmė tai, kad pirmą kartą per dešimtmetį N. Modi partija „Bharatiya Janata“ neiškovojo absoliučios daugumos ir buvo priversta ieškoti koalicijos partnerių.

Tačiau jeigu „Apple“ norės giliai įleisti šaknis Indijoje, jai reikės tiekimo bazės, kuri būtų panaši į tai, kas buvo sukurta Kinijoje.

Šiuo metu Indijoje surenkamiems „iPhone“ telefonams didžiąja dalimi naudojamos atsivežtos dalys. Tam, kad „Apple“ įsitvirtintų Indijoje, ateityje komponentų gamintojai į šalį turės būti viliojami jiems žadant bent jau panašias pajamų galimybes į tai, ką galima gauti Kinijoje.

Sudėtinga pakartoti ir kitus „Apple“ sėkmės Kinijoje elementus – pavyzdžiui, šioje šalyje esančią aukštos kvalifikacijos darbuotojų moterų populiaciją.

„Apple“ turi galingų partnerių, pavyzdžiui, vienas Indijos verslo vėliavnešių „Tata“ siekia tapti pirmuoju visapusišku paslaugų teikėju „Apple“ Indijoje. Tačiau 158-uosius veiklos metus skaičiuojantis konglomeratas elektronikoje tebėra santykinis naujokas, todėl šiai kompanijai veikti ir mokytis teks greitai.

„Apple“, „Foxconn“ ir „Tata Electronics“ atsisakė duoti interviu publikacijai. Tačiau „Financial Times“ kalbėjo su esamais ir buvusiais kompanijos tiekėjų vadovais bei darbuotojais, Indijos vyriausybės pareigūnais bei analitikais, kurie padėjo išryškinti vis didesnį „Apple“ pėdsaką Indijoje.

 „Apple“ reikės įveikti kelis pagrindinius iššūkius, pavyzdžiui, rasti reikiamų žinių ir galimybių turinčių tiekėjų ir suburti lanksčią darbuotojų bazę, kokią ji turi Kinijoje, – sako Chrisas Milleris, lustų ekspertas, knygos „Chip War“ (angl. „Lustų karas“) autorius. – Indijos pareigūnams taip pat reikės suprasti, kaip dirba „Apple“, ir atvirkščiai. Abi pusės turės kalbėtis dėl reguliavimo klausimų.“

Ryšiai su Kinija

Nuo pat pirmojo „iPhone“ pristatymo 2007 m. „Apple“ save glaudžiai susiejo su Kinija.

Vien Henano provincija, kurioje įsikūręs didžiausias „iPhone“ gamybos kompleksas, 2024 m. pagamino ir eksportavo apie 53 mln. išmaniųjų telefonų, rodo Džengdžou muitinės duomenys. To pakanka beveik visai metinei Amerikos „iPhone“ paklausai patenkinti.

Tačiau abiem pusėms itin naudinga partnerystė braškėjo dar prieš D. Trumpo sugrįžimą. Vienas pirmų momentų buvo COVID-19 pandemija, kuri sutrikdė pasaulinę logistiką ir neigiamai paveikė „Apple“ tiekimo grandinę, ypač žinant Pekino taikytą itin griežtą „nulio kovido atvejų“ strategiją. 2022 m. balandį „Apple“ buvo perspėjusi galinti per ketvirtį dėl uždarytų gamyklų Kinijoje netekti 8 mlrd. USD pajamų.

Tai buvo sukrėtimas, privedęs prie „Kinija plius vienas“ strategijos, teigia anoniminis Indijos pareigūnas. Šie įvykiai atskleidė gilią „Apple“ priklausomybę nuo Kinijos ir parodė, kaip greitai ir skaudžiai valstybės politika gali neigiamai atsiliepti pelno eilutei. Tais pačiais metais Taivano „Pegatron“ pradėjo kai kuriuos „iPhone“ modelius surinkti savo gamykloje Tamil Nadu.

Dar vienas santykių išbandymas laukė 2023 m., kai Pekinas ėmė riboti „Apple“ įrenginių naudojimą tarp valstybės tarnautojų. Pastarąjį ketvirtį „Apple“ pardavimai Kinijoje krito 11%, iš dalies dėl išaugusios konkurencijos, kurią šalyje sudaro valstybės remiami vietiniai telefonų gamintojai.

Pekinas taip pat pastatė reguliacinių kliūčių „Apple“ dirbtinio intelekto (DI) sistemos „Apple Intelligence“ plėtrai – ši konkuruoja su „Huawei“ ir kitų Kinijos kompanijų DI sprendimais. Tačiau kompanija neseniai paskelbė apie partnerystę su vietos technologijų milžine „Alibaba“, kuri „Apple“ padės su jos DI technologijų plėtra Kinijoje.

„Jei pažvelgtumėte į valstybinę politiką, akivaizdu, kad „Apple“ nesulaukia jokio specialiai jai skirto atlaidumo“, – sako Samikas Chaterjee, „JPMorgan“ analitikas.

Skirtinga situacija yra Indijoje, kur „Apple“ buvo sutikta išskėstomis rankomis. Nuo 2020 m. N. Modi vyriausybė beveik 6 mlrd. USD biudžeto lėšų išmaniųjų telefonų gamybai skyrė iš „su gamyba susijusių iniciatyvų“ (angl. Product-Linked Incentives) programos. Ši schema yra skirta privilioti investicijų į įvairius Indijos verslo sektorius, nuo atsinaujinančios energetikos iki lustų.

Naujasis Delis taip pat ištiesė raudoną kilimą didiesiems „Apple“ tiekėjams. Pavyzdžiui, pernai Indija Youngą Liu, „Foxconn“ vadovą, apdovanojo Padma Bhushan titulu – tai trečias pagal svorį apdovanojimas, kurį civilis gali gauti Indijoje.

O išvystytą gamybą turinčios Indijos valstijos „Apple“ viliojo daugelį metų. P. Kharge pastangos 2016–2017 m. vėliau į šalį priviliojo tiekėją iš Taivano „Wistron“ – ji tapo pirma „iPhone“ gaminančia kompanija Indijoje, pradėjusi nuo „iPhone SE“ telefonų gamybos Bangalore.

Maždaug tuo pat metu Tamil Nadu valdžios atstovai ėmė reguliariai lankytis Taipėjuje bei vilioti „Apple“ tiekėjus iš Taivano. Tai pirmuosius vaisius davė 2019 m., kai „Foxconn“ pradėjo surinkti „iPhone“ telefonus Tamil Nadu valstijoje esančiame Šryperumbūdūro mieste. Šiame fabrike iki tol buvo gaminami kiniški „Xiaomi“ ar „Oppo“ telefonai.

2020 m. į grandinę įsijungė „Tata“, pradėjusi Hosūre (Tamil Nadu valstija) gaminti telefonų nugarėles. Prieš Delyje ir Mumbajuje 2023 m. „Apple“ atidarant pirmąsias dvi mažmenines parduotuves Indijoje, „Tata“ tapo svarbia vietos partnere. „Tatos“ mažmeninės elektronikos prekybos tinklas „Croma“ tapo pagrindiniu „Apple“ produktų pardavėju šalyje. Dabar „Tata“ šią partnerystę siekia išplėsti dar labiau ir tapti end-to-end (dalyvaujančiu visame gamybos procese) „iPhone“ gamintoja.

2023 m. pabaigoje „Tata“ įsigijo „Winstron“ fabriką Bangalore, o praėjusį mėnesį už neskelbiamą sumą nupirko 60% „Pegatron“ gamyklos Tamil Nadu akcijų.

„Tatos“ ambicijos siekia ir dar toliau, konkrečiai – puslaidininkių pramonę. Indų konglomeratas investuoja 11 mlrd. USD į lustų gamyklą vakarinėje Gudžarato valstijoje. Šią investiciją ir kitą lustų gamybos bei integravimo (angl. packaging) projektą Asamo valstijoje „Tata“ įgyvendina kartu su Taivano „Powerchip Semiconductor Manufacturing Corporation“.

Anot rinkos dalyvių ir analitikų, kai kurie „Tatos“ lustai ateityje gali atsidurti „iPhone“ telefonuose.

„Tata“ tikisi pasiimti didžiąją dalį („Apple“ – FT) verslo Kinijoje, kalbant ne tik apie telefonus, bet ir kitus elektronikos komponentus“, – FT sako anonimiškumo paprašęs ir su situacija susipažinęs Indijos pareigūnas.

„Tata“ nori su „Apple“ susisaistyti kaip įmanoma labiau, – sako Neilas Shahas, technologijų rinkos tyrimų bendrovės „Counterpoint Research“ analitikas iš Mumbajaus. – Egzistuoja pasitikėjimo tiek „Tata“, tiek Indija faktorius.“

„Tatai“ nuspaudus akceleratorių, N. Shahas prognozuoja, kad jau šiemet Indija prisidės prie maždaug 20% bendros „iPhone“ gamybos.

Kliūčių išlieka

Kaip įmanoma didesnę „Apple“ verslo dalį norinčiai pasiimti Indijai teks įveikti dar nemažai kliūčių.

Didžioji dalis to, ką Indija vadina „iPhone“ gamyba, yra mažai techninių įgūdžių reikalaujantis mechaninis darbas. Indija žino, kad ateityje šaliai yra kritiškai svarbu privilioti kaip įmanoma daugiau „Apple“ tiekėjų.

Dalis jų palaipsniui imasi pokyčių. Pernai JAV ekranų išmaniesiems telefonams gamintoja „Corning“ paskelbė apie bendrą projektą su Indijos „Optiemus Infracom“ – šios bendrovės Tamil Nadu vysto naują gamyklą „Bharat Innovative Glass Technologies“, dar vadinamą „BIG Tech“, kuri veiklą turėtų pradėti antrojoje šių metų pusėje. Nors „Corning“ savo klientų neįvardija, Indijos pareigūnai FT patvirtina, kad ši bendrovė šalyje pagamintus ekranus tieks „Apple“.

„Jabil“, kitas „Apple“ tiekėjas iš JAV, rugsėjį paskelbė pasirašęs ketinimų memorandumą su Tamil Nadu valdžia dėl gamyklos Tiručirapalyje plėtros. Kroviklius, ekranus ir kitus komponentus „Apple“ gaminanti suomių kompanija „Salcomp“ taip pat įsikūrė Tamil Nadu.

Taivano „Foxconn“ valdomos „Foxconn Interconnect Technology“ gamykla Haidarabade greitu metu Indijoje pradės gaminti „AirPod“ ausines, teigia FT šaltiniai.

Tačiau operacijų perkėlimo iš Kinijos į Indiją procesas tebėra „sudėtingas ir brangus“, sako vienas neįvardijamas „Apple“ tiekimo partneris iš Kinijos. Tiekimo grandinės transformaciją apsunkina ir tarp dviejų Azijos milžinių tvyranti politinė įtampa.

„Kinija yra sunkioje pozicijoje: visi kalba apie tai, kad kompanijoms reikia iš ten iškelti savo tiekimo grandines, – sako Mary Lovely, Kinijos prekybos ekspertė iš Petersono instituto. – Tačiau jie kovoja su žema vidaus paklausa ir darbo rinkos problemomis, todėl gamybos iškėlimas į užsienį nėra kas nors, ką jie (Kinija) sutiktų džiugiai.“

Į 2020 m. vykusius mirtinus pasienio susirėmimus tarp Indijos ir Kinijos karių Naujasis Delis reagavo uždrausdamas „TikTok“ ir kai kurias kitas kiniškas mobiliąsias programėles, taip pat pritaikė griežtus apribojimus tiesioginėms investicijoms iš Kinijos.

Indija iš gretimų šalių kompanijų pradėjo reikalauti specialaus vyriausybinės komisijos patvirtinimo prieš joms įgyvendinant bet kokias investicijas.

Nors įsakuose tiesiogiai Kinija nebuvo minima, pavyzdžiui, elektromobilių gamintoja BYD ir „Apple“ tiekėja „Luxshare“ yra tarp kompanijų, kurios negavo palaiminimo statyti gamyklas Indijoje, pernai FT teigė Indijos vyriausybės atstovai.

Apribojimai išduodant vizas Kinijos piliečiams taip pat pernai sulėtino ir „Foxconn“ bei „Apple“ progresą, pripažįsta verslas.

Tokios priemonės neigiamai atsiliepia ir pačios Indijos ambicijoms. Daugybė „iPhone“ gamybos linijose naudojamos specializuotos technikos yra suprogramuota kinų kalba, o tai reiškia, kad gedimo atveju Indija turi atsigabenti darbuotojų iš Kinijos arba Taivano. Pernai dėl ilgų vizų laukiančių žmonių eilių į Indiją negalėjo atvykti inžinieriai iš Kinijos, o tai neigiamai atsiliepė „Apple“ ir kai kurių kitų tiekėjų operacijoms.

Reaguodami į situaciją, Indijos lobistai spaudė vyriausybę šiek tiek sušvelninti savo poziciją. Pareigūnai FT teigia, kad vizos Kinijos piliečiams dabar yra prieinamos lengviau – bent jau tais atvejais, kai jie dirba srityse, kurių plėtrą N. Modi vyriausybė siekia aktyviai paskatinti.

Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria Indija, yra patikimos darbo jėgos trūkumas. Moterys sudaro kritinę dalį „Apple“ gamybos ir produktų surinkimo darbuotojų Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, pavyzdžiui, Vietname. Pareigūnai teigia, kad Indijoje yra iššūkių dėl visuomenės spaudimo, dėl kurio moterims būna sunku įsilieti į darbo rinką ir joms sukurti saugias darbo sąlygas, nes šalyje smurtas prieš moteris auga toliau.

„Kinija yra sunkioje pozicijoje: visi kalba apie tai, kad kompanijoms reikia iš ten iškelti savo tiekimo grandines“, – sako Mary Lovely, Kinijos prekybos ekspertė iš Petersono instituto.

Tamil Nadus siekia save parodyti kaip geriausią vietą dirbti moterims Indijoje. Valstija gali pasigirti aukštu moterų išsilavinimo ir įdarbinimo lygiu. Siekdama padėti moterims įsilieti į darbo rinką, valstija ėmėsi įvairių priemonių, pavyzdžiui, specialiai joms skirtą, iki darbo vežantį viešąjį transportą, taip skatindama saugų keliavimą.

Valstija, „Foxconn“ ir „Tata“ taip pat investavo į moterų apgyvendinimą netoli dviejų pagrindinių pramoninių Tamil Nadu klasterių, kurie aptarnauja „Apple“. Prieinamas apgyvendinimas laikomas viena svarbiausių priemonių, skirtų padėti įdarbinti daugiau moterų.

Privačiuose pokalbiuose Indijos pareigūnai pripažįsta, jog jiems reikia padaryti dar labai daug, kad sukurtų „Apple“ poreikius atitinkančią tiekimo bazę. Problema yra ir tai, kad Indija tebėra santykinai nedidelė „Apple“ pardavimų rinka.

Per pastarąjį rezultatų pristatymą, paklaustas apie „Apple“ planus Indijoje, T. Cookas pažymėjo, kad kompanijai reikia tam tikrų „didelio masto ekonomikų“, kad jose būtų galima gaminti produkciją tiek vidaus, tiek eksporto rinkoms.

Kartu jis pridūrė, kad Indijos išmaniųjų telefonų rinka „rodo daug potencialo“.

Ženklai, rodantys Indijos progresą, yra ryškūs. W. Mohanas iš „Bank of America“ atkreipia dėmesį konkrečiai į „iPhone 16 Pro“ telefonų gamybą.

„Faktas, kad „Apple“ jau dabar Indijoje gamina savo pažangiausią „iPhone“ modelį rodo, kad jiems gamybos pajėgumus didinti sekasi sėkmingai“, – teigia W. Mohanas.