Nobelio fizikos premija – už sukurtus pagrindus mašininiam mokymuisi

„Šių metų Nobelio fizikos premijos laureatai fizikos pagalba išvystė metodus, kurie yra galingų šiandienos mašininio mokymosi technologijų pagrindai“, – teigiama pranešime spaudai.

Kitaip tariant, J. Hopfieldo ir G. Hintono tyrimai padėjo pagrindus šiuolaikinių dirbtinio intelekto (DI) modelių vystymui.

„Kai kalbame apie dirbtinį intelektą, dažnai turime omenyje mašininį mokymąsi, naudojant dirbtinius neuroninius tinklus. Šią technologiją įkvėpė žmogaus smegenų struktūra. Dirbtiniame neuroniniame tinkle, žmogaus smegenų neuronus reprezentuoja skirtingas vertes turintys mazgai“, – teigia Švedijos karališkoji mokslų akademija.

„Laureatų darbas jau atnešė didžiulę naudą. Fizikoje dirbtinių neuronų tinklus naudojame daugelyje sričių, pavyzdžiui, kurdami naujas specifinių savybių turinčias medžiagas“, – sakė Nobelio fizikos komiteto pirmininkė Ellen Moons.

J. J. Hopfieldas sukūrė asociatyviąją atmintį, galinčią saugoti ir atkurti vaizdus ir kitų tipų duomenų modelius – jo išradimas yra vadinamas Hopfieldo tinklu. 

Britų kilmės G. Hintonas išrado metodą, galintį savarankiškai surasti duomenų savybes ir taip atlikti tokias užduotis, kaip konkrečių elementų atpažinimas paveikslėliuose. Hopfieldo tinklo pagrindu G. Hintonas su kolegomis sukūrė Boltzmanno mašiną, giliojo mokymosi modelį, skirtą klasifikuoti ar sukurti naujus vaizdus pagal pavyzdį, kurio pagrindu modelis buvo apmokytas.

„DI krikštatėviu“ kartais vadinamas G. Hintonas 2013-2023 m. dalį laiko dirbo technologijų milžinėje „Google“, tačiau pernai šį darbą metė, norėdamas laisvai kalbėti apie DI pavojų, kurį kelia šios technologijos galimybės generuoti ir skleisti dezinformaciją bei padaryti rimtą įtaką darbo rinkai.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. SEK (beveik 952 tūkst. Eur) piniginę premiją

Praėjusiais metais fizikos premija skirta JAV mokslininkui Pierre‘ui Agostini, vokiečiui Ferencui Krauszui ir švedei Anne L‘Huillier už atrastus eksperimentinius metodus, kurias generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikos materijoje tyrimams.

Tuo metu pirmadienį paskirta pirmoji šių metų Nobelio premija – laureatais už nuopelnus medicinos srityje tapo amerikiečių mokslininkai Victoras Ambrosas ir Gary Ruvkinas, apdovanoti už mikro-RNR atradimą.