Nobelio fizikos premija paskirta už naujus metodus, padedančius tyrinėti elektronus

Nobelio fizikos laureatų paskelbimas. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Antradienį Švedijoje paskelbti Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV mokslininkas Pierre'as Agostini, Ferencas Krauszas iš Vokietijos ir Švedijos mokslininkė Anne L'Huillier. Premija jiems skirta už atrastus eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikos materijoje tyrimams.

Kaip paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija, šių Nobelio fizikos premijos laureatų eksperimentai suteikė žmonijai naujų priemonių, padedančių tyrinėti elektronų pasaulį atomų ir molekulių viduje. Jie pademonstravo būdą, kaip sukurti itin trumpus šviesos impulsus, kuriais galima matuoti greitus procesus, vykstančius elektronams judant ar keičiant energiją.

„Greitai vykstančių įvykių žmogus negeba suvokti, jie susilieja vienas į kitą, panašiai kaip iš nejudančių vaizdų sudarytas filmas suvokiamas kaip nenutrūkstamas judėjimas. Jei norime ištirti tikrai trumpus įvykius, mums reikia specialios technologijos. Elektronų pasaulyje pokyčiai įvyksta per kelias dešimtąsias sekundės dalis, tai yra per atosekundes“, – aiškina Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Laureatų eksperimentai sukūrė tokius trumpus šviesos impulsus, kurie matuojami atosekundėmis. O būtent šie impulsai gali būti naudojami, parodant atomų ir molekulių viduje vykstančių procesų vaizdus. Tai leido ištirti šiuos elektronų procesus, kurie yra tokie greiti, kad anksčiau jų buvo neįmanoma stebėti.

Eva Olsson, Nobelio fizikos komiteto pirmininkė, pastebėjo, kad tai fundamentalus atradimas, dėl kurioatveriamos durys į elektronų pasaulį: „Atosekundžių fizika suteikia galimybę suprasti
mechanizmus, kuriuos valdo elektronai. Kitas žingsnis bus jų panaudojimas.“

Šių atradimų galimi įvairūs pritaikymo būdai. Pavyzdžiui, elektronikoje svarbu suprasti ir kontroliuoti, kaip elektronai elgiasi medžiagoje. Atosekundiniai impulsai taip pat gali būti naudojami nustatant skirtingas molekules, pavyzdžiui, medicininėje diagnostikoje.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952.000 Eur) piniginę premiją.

Pernai Nobelio premiją gavo mokslininkai Alainas Aspectas, Johnas F. Clauseris ir Antonis Zelingeris už tyrimus kvantinės mechanikos srityje.

Pirmadienį buvo paskelbti Nobelio medicinos premijos laureatai. Jais tapo biologai, vengrų kilmės Katalin Kariko ir amerikietis Drew Weismannas, kurių tyrimai prisidėjo prie sėkmingo vakcinų nuo COVID-19 kūrimo.

Šią savaitę taip pat bus paskelbti Nobelio chemijos, literatūros ir taikos premijų laimėtojai, kitą pirmadienį – ekonomikos.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Komentarai