Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekse Lietuva smuktelėjo į 13 vietą

Bendrai Lietuva indekse surinko 0,7 balo (maksimaliai galimas 1) bei tarp Baltijos šalių atsidūrė per vidurį – 7 vietą „Surfshark“ indekso sudarytojai skyrė Estijai (0,72 balo), tuo metu Latvija užėmė 28 vietą (0,64 balo).

Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksą „Surfshark“ sudaro pagal penkias pagrindines kategorijas – interneto įperkamumo, interneto kokybės, elektroninės infrastruktūros, elektroninio saugumo ir e. valdžios paslaugas.

Kaip ir pernai, stipriausiai Lietuva pasirodė elektroninio saugumo, apimančio kibernetinę ir duomenų saugą, srityje: čia ji surinko 0,99 balo ir nusileido tik Belgijai.

Stipriausiai (iš 8 į 18 vietą) Lietuva krito interneto prieinamumo kategorijoje: pagal tai, kiek statistiniam gyventojui reikia dirbti tam, kad jis įpirktų pigiausią mobiliojo interneto planą, Lietuva pakilo iš 39 į 11 vietą, tačiau iš 6 į 34 nukrito pagal rodiklį, kuris skaičiuoja, kiek reikia dirbti pigiausiam plačiajuosčio interneto planui.

Interneto kokybės kategorijoje Lietuva pakilo iš 37 į 25 vietą, elektroninės infrastruktūros – iš 26 į 25 vietą, o e. valdžios paslaugų kokybėje nukrito iš 24 į 30 vietą.

Pirmoji indekso vieta šiemet atiteko Prancūzijai, antroji, Suomijai, penketą užbaigia Danija, Vokietija ir Liuksemburgas.

Tuo metu pernai pirmąją vietą užėmęs Izraelis šiemet nukrito iki 17–os vietos. Šalis interneto prieinamumo kategorijoje krito iš 1 į 21 vietą, žemesnę vietą nei pernai ji užėmė ir pagal elektroninės infrastruktūros kokybės reitingą.