Šalyje daugėjant kibernetinių incidentų, „Telia“ steigia Skaitmeninės pažangos centrą
Tai taip pat bendrovės reakcija į šalyje suaktyvėjusias kibernetines atakas. Vakar keletas stambių Lietuvos verslo bendrovių patyrė dideles DDoS atakas, tokių atvejų šalyje fiksuota ir anksčiau – keletą kartų jų taikiniu tapo ir „Telia“.
„Verslo žinios“ rašė, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui, kibernetinės erdvės apsauga itin svarbi, kadangi tikėtina sulaukti įvairių incidentų, tarp jų ir DDoS atakų. Plačiau apie verslų ir gyventojų pasiruošimą kibernetinėms grėsmėms – galite skaityti čia.
Anot Andriaus Šemeškevičiaus, „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovo, vakarykštė atakų banga rodo, kad šį NATO viršūnių susitikimą priešai jau pradėjo, todėl rūpinimasis skaitmeniniu saugumu tampa dar aktualesnis.
„Keletą pastarųjų dešimtmečių vyksta spartus pasaulio skaitmeninimas, o pažanga daugelyje skaitmeninių sričių vystosi neįtikėtinu greičiu. Tačiau kartu su jomis atsiranda ir naujų grėsmių, su kuriomis susiduria tiek gyventojai, tiek verslas ar valstybės institucijos. Atsparumas joms yra viena iš visuomenės gerovės ir šalies stabilumo sąlygų“, – sako A. Šemeškevičius.
Bendrovės steigiamas centras kurs, sistemins ir teiks gyventojams bei verslams skirtą informaciją ir žinias, būtinas stiprinant skaitmeninį šalies imunitetą bei norint pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis.
Centro veikloje be technologijų sritį kuruosiančio A. Šemeškevičiaus dalyvaus Darius Povilaitis, kuris bus atsakingas už kibernetinio saugumo sritį, Diana Gold, kuri gilinasi į skaitmenizacijos ir analitikos temas, tvarumo ir socialinės atsakomybės srityje besispecializuojanti Indrė Bimbirytė-Yun bei dirbtinio intelekto ekspertas, teisės profesorius dr. Paulius Pakutinskas.
Atliko imuniteto tyrimą
A. Šemeškevičiaus teigimu, centras šiuo metu svarbiausiomis temomis laiko skaitmeninę įtrauktį, duomenų apsaugą ir privatumą, kibernetinį saugumą, vaikų saugumą internete bei dirbtinio intelekto plėtrą.
Bendrovės teigimu, šių aspektų aktualumą liudija „Telia“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenys. atliko KOG institutas, Lietuvoje apklausęs 1.010 respondentų, kurie patenka į16-64 m. amžiaus grupę.
Tyrimas parodė, kad 60% Lietuvos gyventojų naudodamiesi internetu nesijaučia visiškai saugūs. 16% gyventojų teigė susidūrę su kibernetinėmis atakomis. Iš jų 71% atskleidė, kad tokias atakas patyrė per paskutinius metus.
Pusė (51%) gyventojų pripažino savo duomenų apsaugai skiriantys mažai dėmesio, o tik 46% lietuvių mano tiksliai žinantys, kas yra duomenų apsauga ir privatumas. Problema yra ir vaikų saugumas internete – 60% gyventojų bent retkarčiais į internetą kelia savo vaikų nuotraukas.
Pastebėta, kad taip pat vis dar egzistuoja skaitmeninės atskirties problema – 3 iš 5 Lietuvos gyventojų naudodamiesi skaitmeninėmis paslaugomis susiduria su iššūkiais. Žinių, kaip naudotis tam tikromis skaitmeninėmis paslaugomis, labiausiai trūksta vyresniems – 55-64 metų amžiaus – Lietuvos gyventojams.
Auga rizikos
Statistikos departamento duomenimis, 88% namų ūkių turi interneto prieigą ir naudojasi informacinėmis technologijomis, o 82% gyventojų – internetas yra kasdienybė.
Verslai nuo skaitmeninių technologijų priklausomi dar labiau – visos įmonės Lietuvoje turi kompiuterius ir interneto prieigas. Daugiau nei trys ketvirtadaliai jų yra susikūrę interneto svetaines, 89% naudoja iš valdžios institucijų interneto svetainių gautą informaciją, o 54% veiklai pasitelkia garso ir vaizdo skambučių programas internete.
Tačiau „Telia“ atkreipia dėmesį, kad didėjant visuomenės skaitmenizacijos lygiui, taip pat auga ir rizikos. Tą patvirtina Lietuvos policijos statistika, kuri rodo, kad pernai, palyginti su 2021 m., užregistruotų nusikalstamų veiklų elektroninėje erdvėje skaičius išaugo 52%, o tokio pobūdžio nusikaltimai sudarė 12% visų Lietuvoje užregistruotų nusižengimų.
Kibernetinių grėsmių lygis Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat tik augo. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, pernai šalyje fiksuota daugiau nei 4.000 kibernetinių incidentų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo beveik 12 mln. Eur. Palyginimui, 2020 m. šis suma siekė 5 mln. Eur.
