Lietuva pagal šviesolaidinio interneto skvarbą – trečia Europoje
Tokie duomenys paskelbti šių metų vasario 13-15 d. Valensijoje (Ispanijoje) vykusioje šviesolaidinio interneto plėtra Europoje besirūpinančios organizacijos „FTTH Council Europe“ (FTTH – Fiber to the Home) konferencijoje.
Naujausiais duomenimis, 2017 m. rugsėjį, Lietuvoje šviesolaidinio tinklo skvarba – rodiklis, pasakantis, kokia namų ūkių dalis naudojasi šviesolaidiniu internetu – siekia 42,6%. Antrus metus iš eilės pirmoje vietoje esančios Latvijos rodiklis – 50,6%, o Švedijos – 43,4%.
Iš viso Europoje per metus (nuo 2016 rugsėjo iki 2017 m. rugsėjo) bendras šviesolaidinio ryšio paslaugų gavėjų skaičius išaugo 20,4% ir pasiekė 51,6 mln. abonentų. Didžiausias abonentų prieaugis fiksuotas Rusijoje. Per metus ten atsirado 1,8 mln. naujų šviesolaidinio interneto vartotojų. Ispanijoje – 1,6 mln. o Prancūzijoje kiek daugiau nei 1 mln.
Pasaulyje Lietuva pagal skvarbą užima 13 vietą ir nusileidžia tokioms šalims kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Singapūras, Pietų Korėja, Honkongas, Japonija, Kinija, Mauricijus, Urugvajus, Latvija, Taivanas bei Švedija.
Investicijos nuosaikios
Reikia pripažinti, kad Lietuva ir šalyje dirbantys interneto tiekėjai šviesolaidinio tinklo srityje užsnūdo ant laurų. Jau senokai turime gerą ryšio infrastruktūrą, bet ji plečiama per lėtai. Ypač kalbant apie galutinių vartotojų prijungimą. Nuo 2005 m. Lietuvoje įgyvendinti 2 RAIN projektai („Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“), kurių tikslas – prie šviesolaidinių interneto linijų prijungti visas Lietuvos gyvenvietes. Taip pat įgyvendintas PRIP projektas („Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse“) ir jau baigiamas PRIP II (pabaiga numatyta šių metų rugsėjį). Tačiau gyventojai šių projektų naudos beveik nejaučia, nes šviesolaidis valstybės ir ES lėšomis atvedamas tiki iki gyvenviečių centrų – seniūnijų bibliotekų ir pan. Prijungti galutinius vartotojus turėtų privatūs interneto tiekėjai. Tačiau nei vienas iš jų nenori tapti vadinamuoju paskutinės mylios tiekėju, nes gyvenvietėse įrengtos infrastruktūros atsipirkimo reikėtų laukti per ilgai. Interneto tiekėjų mantra nesikeičia jau keletą metų: paskutinės mylios investicijos, palyginti su potencialiomis pajamomis, yra per didelės, kad tai apsimokėtų patiems operatoriams, todėl reikėtų valstybės paramos. Mažesniuose miestuose įsikūrę interneto tiekėjai kalba ir apie būtinybę mažinti RAIN infrastruktūros naudojimo kainas.
Didžiausią šviesolaidinį tinklą Lietuvoje valdanti „Telia“ kasmet į jo plėtrą investuoja nuo kelių iki keliolikos milijonų eurų. Tačiau tai toli gražu neprilygsta investicijoms, kurias šviesolaidinio interneto plėtrai Lietuvoje skirdavo ankstesnė „Telia“ (tuo metu įmonė dar vadinosi „Teo LT“) vadovybė. Savo šviesolaidinių tinklų plėtrai daug dėmesio neskiria ir kitos įmonės. Daugiausia plečiamasi į naujus miestų rajonus, kur infrastruktūros įrengimo atsipirkimas yra gana greitas. Kaimai taip ir lieka pamiršti.
[infogram id=“ff5fdcbe-d285-4ccf-aaf5-f1574c96c71c“ prefix=“yGK“ format=“interactive“ title=“Šviesolaidinio interneto skvarba Europoje“]
