Paskelbti mokslo premijų laureatai

„Lietuvos mokslo premijos yra pats aukčiausias Lietuvos mokslo apdovanojimas. Po ilgo ir sunkaus proceso šiandien mes turime pabaigą, kai mokslo premijų komisija balsavo ir nusprendė, kurie darbai yra verti šių premijų. Konkursai tikrai buvo nemaži, humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje pateikta 11 darbų, fizinių mokslų srityje pateikti 4 darbai, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse pateikti 5 darbai ir technolijų mokslų srityje - 5 darbai“, – pristatydamas premijų laureatus kalba Juras Banys, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos įteiktos Daliai Emilijai Dilytei-Staškevičienei už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai (2001–2015)“.

„ Dalia Dilytė moksliniais donelaitikos tyrimais ne tik įnešė svarų indėlį į literatūros mokslą, bet pastaraisiais metais itin aktyviai įsijungė ir į Donelaičio kūrybos populiarinimą, pažindindama Lietuvos visuomenę su naujausiais savo moksliniais rezultatais ir populiarindama Donelaičio, kaip Mažosios Lietuvos kultūros šviesulio, veiklą ir kūrybą“, – premijos skyrimo priežastys aiškinamos komisijos išvadose.

Taip pat humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija atiteko Dariui Staliūnui už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje (2002–2015)“.

Šiame darbe nagrinėta Rusijos tautinė politika Lietuvoje ir Baltarusijoje po 1863 m. ir kai kurie tarpetninių santykių aspektai. Tyrimas atskleidė, kad carinė politika lietuvių, lenkų, baltarusių bei žydų atžvilgiu svyravo tarp asimiliacijos, akultūracijos, integracijos bei segregacijos. Imperijos valdžios veiksmų analizė parodė, kad ji, nors ir prisidėjo prie antižydiškos atmosferos sukūrimo, tačiau neplanavo ir neorganizavo antižydiškų pogromų XIX-ojo amžiaus Lietuvoje.

Fizinių mokslų srityje apdovanotas Darius Abramavičius už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą (2001–2015)“.

Dvimatė koherentinė spektroskopija – tai naujas mokslinių tyrimų metodas, leidžiantis pasiekti aukštą skiriamąją laikinę ir spektrinę gebą vienu metu matuojant šviesa inicijuotus vyksmus įvairiose terpėse.

Šis metodas pastaruoju metu tapo labai svarbiu įrankiu įvairių pasaulio šalių lazerinės spektroskopijos laboratorijose. Jis gali būti apibudinamas kaip medžiagos kvantinės tomografijos metodas, tačiau gauto spektro „iškodavimas“ reikalauja daug papildomų žinių. Aktyvi Prof. Darius Abramavičiaus mokslinė veikla aiškinant šio metodo subtilybes pasinaudojant teoriniais modeliniais samprotavimais leido susisteminti šio metodo galimybes atskiriant įvairius reiškinius“, – teigia komisija.

Fizinių mokslų srities premijos įteiktos ir Valdemarui Razumui bei Gintarui Valinčiui už darbų ciklą „2D– ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas (2001–2015)“.

Darbo metu gautos naujos žinios apie veiksnius, lemiančius savitvarkos procesus bei savitvarkių sistemų savybes. Sukurtos biopanašios sistemos svarbios elektrono pernašos procesų biologinėse sistemos mechanizmo supratimui bei baltymų-lipidų sąveikos ir baltymų membraninių kompleksų struktūros ir funkcijos tyrimams.

„Pasiūlyti savitvarkių sistemų modeliai leido sukurti naujus jutiklius biosintezėje, detergentų pramonėje plačiai naudojamoms lipazėms, taip pat endogeniniams (beta amiloidas) ir ekzogeniniams (bakteriniams) toksinams, kitiems biologiškai ir praktiškai svarbiems fermentams bei cheminėms medžiagoms nustatyti“, – rašo komisija.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premijos atitenka Algirdui Augustaičiui už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai globalios kaitos sąlygomis (2001–2015)“.

Jam apdovanojimas skirtas apibendrinus 15 metų darbų ciklą, kuriame nustatyta rūgščiųjų komponenčių metinių, sezoninių ir mėnesinių koncentracijų ore, jų iškritų ir pažemio ozono poveikio reikšmė pušų lajų būklės ir kamienų skersmens prieaugio kaitai. 

Atskleista ir daugiau dėsningumų, kurių pagrindu pasiūlytos priemonės didinančios medynų, pirmiausiai pušynų, atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.

Technologijos mokslų srityje apdovanojamas Rymantas Jonas Kažys ir Liudas Mažeika už darbų ciklą „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms (2001–2015)“.

Tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje egzistuoja visa eilė įrenginių keliančių grėsmes žmonėms ar gamtai. Tai energetikos objektai, tame tarpe ir atsinaujinančios, chemijos, naftos ir dujų pramonės, transporto priemonės ir sistemos, ypač aviacija, ir kitos. Tokie įrenginiai veikia ekstremaliose sąlygose, tokiose kaip aukštos temperatūros, dideli slėgiai, intensyvi radiacija, ilgalaikė eksploatacija lauko sąlygose. Įprastiniai matavimo ir diagnostikos metodai tokiose sąlygose, ar esant naujoms medžiagoms, negali būti tiesiogiai pritaikyti.

Tam tikslui buvo sukurti ir išvystyti nauji ultragarsiniai matavimo, stebėsenos ir diagnostikos metodai bei technologijos, tinkami pavojingų įrenginių, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis, būklės įvertinimui.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

infogr.am::09ca2691-8158-4543-a001-3c6868240b4d