L. Galdikienė: „Lietuva yra sėkmės istorija – iššūkiai mus tik dar labiau užgrūdina“

Kaip vertinate Lietuvos verslo aplinką šiuo metu?

Žemos pridėtinės vertės verslui mes jau seniai tapome per brangūs, dabar turime kalbėti apie patrauklumą vidutinę ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiam verslui. Vertinant Lietuvą kitų šalių kontekste, galime teigti, jog esame gana patrauklūs tokio pobūdžio verslui. Tai rodo Lietuvos padėtis įvairiuose tarptautiniuose reitinguose.

Populiariajame Pasaulio banko „Doing Business“ indekse, kuris vertina įvairius procedūrinius verslo steigimo ir vykdymo elementus, 2020 m. Lietuva tarp 190 šalių užėmė net 11 vietą. Tai rodo, kad Lietuvoje biurokratinės kliūtys pradėti ir vykdyti verslą nėra didelės. Prie to nemažai prisideda skaitmenizuotos viešosios paslaugos – pagal šį rodiklį Skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos indekse (DESI) šalis reikšmingai lenkia ES vidurkį. Lietuva sėkmingai konkuruoja su kitomis šalimis ir pagal mokesčių sistemos patrauklumą. Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse 2023 m. tarp 38 turtingų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių valstybių Lietuva užėmė 9 vietą, o pagal pelno apmokestinimą – net 3 vietą.

Tačiau aukštos pridėtinės vertės verslui  vienu procentiniu punktu didesnis ar mažesnis pelno mokesčio tarifas greičiausiai nėra lemiantis veiksnys renkantis lokaciją. Tokiam verslui svarbu talentų gausa, skaitmeninis visuomenės pasirengimas ir bendras inovacijų lygis šalyje. Verslas nori dirbti ten, kur veikia ir kiti inovatyvūs verslai. Minėtame DESI indekse Lietuvą į apačią tempia santykinai prastesni visuomenės skaitmeniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus Lietuvoje turi tik 49% šalies gyventojų, kai ES vidurkis siekia 54%.

Inovatyvioms įmonėms svarbi tarpusavio sinergija bei mokslo ir verslo bendradarbiavimas, todėl ne paskutiniu smuiku patrauklumo vertinime griežia šalies mokslo ir atliekamų tyrimų kokybė, gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų sudėtingumas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių gausa. Visi šie išvardinti rodikliai Lietuvai nėra labai palankūs. Kai kuriose iš šių sričių mes darome pažangą, tačiau kitos šalys irgi eina į priekį, todėl norėdami aplenkti turime būti gerokai greitesni. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad verslui labai svarbu investicinės aplinkos stabilumas – neretai šalies politikos formavime šio supratimo pritrūksta.   

Kokius etapus Lietuvos verslas perėjo per 30 metų, ar jau pagavome aukštos pridėtinės vertės bangą?

Pradžioje gaminome žemos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas, vėliau jau galėdami įsigyti naujas technologijas, kopijuoti pažangesnes šalis, automatizuoti procesus, kilome vertės grandinėje. Tačiau ateina laikas, kai ir to jau neužtenka, kad būtų galima užtikrinti tolesnį pajamų augimą. Aukštai kabančius vaisius norinčios raškyti šalys dažnai neišsivaduoja iš vidutinių pajamų spąstų. Drąsiai teigti, kad jau turime kopėčias aukštai kabantiems vaisiams skinti, negalėčiau. Produkcija, kurią mes gaminame, dar nėra aukštos pridėtinės vertės. Turime savo žvaigždes – stiprias biotechnologijų, lazerių įmones, turime keletą vienaragių, stiprėjančias finansinių technologijų įmones, kuriasi tam tikri klasteriai, tačiau aukštos pridėtinės vertės dalis visoje produkcijoje dar nėra didelė.

Turime mokytis iš tokių šalių kaip Izraelis. Kylančius iššūkius reikia paversti galimybėmis – ar tai būtų pandemija, ar klimato kaita, ar geopolitika. Galėtume būti aktyvesni šiose srityse, bandydami įžvelgti ateities tendencijas ir pastebėti ten naujas galimybes. 

Kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turi būtent „fintech“ sektorius Galbūt tai yra tie laipteliai link saldesnių vaisių?

Po „fintech“ kepure yra daug skirtingų įmonių – tai gali būti ir programinės įrangos kūrimas, mokėjimų įmonės, neobankai ir panašiai. Tyrimai rodo, kad jei finansinių technologijų sektorius didina finansinių paslaugų prieinamumą verslui ir gyventojams, palengvina kreditavimą, tai turi teigiamą poveikį visai ekonomikai. Žinoma, poveikis ekonomikai priklauso ir nuo ekonominės veiklos dydžio. Nors Lietuvoje finansinių technologijų sektorius plečiasi, jis dar nėra toks didelis, kad galėtų pagal pagrindinius ekonominius rodiklius lygintis su labiau tradicinėmis ekonominėms veiklomis. 

Visgi aukštųjų technologijų sektorius turi ir netiesioginį poveikį ekonomikai. Ten kuriamos darbo vietos pasižymi didesniais atlyginimais, kurie kaskadomis nueina per visą ekonomiką. Didesni atlyginimai technologijų sektoriuje virsta  darbo vietomis kitose ūkio srityse. 

„ConnectPay“ neseniai sudarė ir paskelbė Europos finansinių technologijų indeksą. Ką jis pasako apie Lietuvą?

Šis indeksas prasidėjo kaip vidinės rinkos analizė - norėjome įvertinti skirtingų Europos šalių patrauklumą finansų technologijų įmonėms. Vėliau ši mūsų analizė išaugo į gerokai didesnį projektą ir mes nusprendėme juo pasidalinti viešumoje. Šis įrankis padeda politikos formuotojams, visuomenei, įmonėms ir kitoms suinteresuotoms šalims skaidriai ir paprastai palyginti šalis pagal įvairius parametrus ar jų grupes. Jis tinka ne tik besidomintiems „fintech“, bet  verslo aplinka bendrąja prasme, nes dvi iš trijų indekso dalių sudaro bendri verslo aplinkos patrauklumo ir rinkos patrauklumo rodikliai. Bendrą verslo aplinką vertina įvairūs darbo rinkos, inovatyvumo, mokesčių konkurencingumo, infrastruktūros ir kiti rodikliai. Ši dimensija parodo, kiek patrauklus yra šalies klimatas verslui apskritai. Rinkos patrauklumo dimensija vertina šalį kaip potencialią pardavimo rinką – ar joje aukštas skaitmeninis raštingumas, ar ji didelė, ar turtinga.

Trečioji indekso dimensija – patrauklumas „fintech“ – apima tokius rodiklius kaip finansų įmonių reguliavimas, finansavimas, licencijos, vienaragių skaičius bei Įvairūs kiti finansinių technologijų įmonėms svarbūs kriterijai.

Bendrame reitinge Lietuva iš 32 šalių užima 11 vietą. Pirmąjį trejetuką sudaro Švedija, Šveicarija ir Danija. O vertinant tik „fintech“ ekosistemos patrauklumą esame 7 vietoje. Lietuva atsiduria tarp tokių brandžių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, kurios intensyviai konkuruoja dėl tų pačių finansinių technologijų įmonių. Lietuva užima aukštą 7 vietą ir pagal bendrą patrauklumą verslui. 

Kokias rekomendacijas galime įžvelgti indekso rezultatuose? Ką galėtume patobulinti, kad jame pakiltume dar aukščiau?

Iškyla tie patys anksčiau minėti „įtariamieji“: skaitmeninai visuomenės gebėjimai, ekonomikos skaitmenizavimas, švietimo kokybė, susiekimas, bendras inovacijų lygis. Tai ne tokie klausimai, kuriuos galima būtų išspręsti per metus. Šiems klausimams spręsti reikalingas politinis susitelkimas ir ilgas, nuoseklus darbas. Ir tada po 10 metų galbūt matysime jo rezultatus, pajusime, kad vertės kūrimo grandinėje judame į viršų. Svarbu suprasti, jog ir kitos šalys nestovi vietoje ir Lietuva dėl verslo investicijų konkuruoja su jomis, tad norėdami judėti į priekį, privalome bėgti dar greičiau nei kiti. 

Prognozės nedėkingas dalykas, tačiau gal galėtumėte pasidalinti įžvalgomis, ko Lietuvoje galime tikėtis po 5–10 metų?

Kai ekonomistai sako, kad turi krištolinį rutulį, jie apgaudinėja tiek save, tiek kitus. Nepaisant to, tam tikras bendras tendencijas neprisirišant prie konkrečių metų ir skaičių galima įžvelgti.

Viena tendencija – toliau senėjanti visuomenė. Tai bus  reikšmingas iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui kitų valstybių, nes talentų poreikis didės. Šį poreikį skatins naujos technologijos, būtinybė pritaikyti dirbtinio intelekto sprendimus, konkuruoti su kitomis šalimis, tačiau vyresnio amžiaus žmonės, kaip rodo tyrimai, nors ir turi didesnę patirtį, paprastai yra mažau inovatyvūs. Kyla klausimas, iš kur semsimės inovacijų potencialo. Ar tai bus imigracija, ar bandysime išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje, o jiems pagelbės dirbtinis intelektas?

Antra, išliks ir greičiausiai net didės poreikis kovoti su klimato kaita ir su jos padariniais. Apskritai, dėl Europos ir kitų valstybių įsipareigojimų didinti neutralumą klimatui, niekur nedings visos su tvarumu susijusios tendencijos. Artėjant terminams, šviesą išvysti gali ir didėjantys aplinkosaugos mokesčiai, įvairūs ribojimai. Tai tie dalykai, kuriuos verslas gali numatyti ir  turi jiems ruoštis.

Trečia, manau, kad toliau išgyvensime politinių sukrėtimų laikotarpį – geopolitinės įtampos, stiprėjančios populistinės nuotaikos, prekybos karai ir dėl to didėjantys muitų tarifai.  Tai bus nemenkas iššūkis verslui, nes teks nuolat galvoti, į kokias rinkas koncentruotis, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų . Tačiau  verslas nuolatos gyvena iššūkių pasaulyje ir pastarieji metai išmokė nemažai pamokų.

Galime pasidžiaugti, jog kol kas Lietuvai pavyksta išlaikyti konkurencingumą ir sukrėtimų laikotarpiu, tačiau akivaizdu, kad ateityje teks bėgti septynmyliais žingsniais, kad ir toliau didėtų gyventojų pragyvenimo lygis, nes priešinga tendencija ar pajamų stagnacija gali kelti grėsmę populizmo suklestėjimu. Tačiau aš esu optimistė – Lietuva yra sėkmės istorija, noriu tikėti, kad iššūkiai mus tik dar labiau užgrūdins.