Akcizų vėzdas išbaidė vežėjus, koreguoja tabako ir alkoholio prekybos apimtį

Rizikos, kad dėl pakeltų akcizų trauktųsi alkoholio ir tabako gaminių prekyba, šiemet neįžvelgiama, tačiau neatmetama, kad atvėsus vartojimui tai galėtų nutikti vėliau.

Nors akcizų surinkimas į biudžetą metų pradžioje išaugo, prognozuojama, kad didmeninė degalų prekyba šalyje šiemet mažės apie 15% – padidėję mokesčio skirtumai toliau skatins vežėjus ir gyventojus degalus piltis Lenkijoje, Latvijoje ir kitose aplinkinėse šalyse, kur akcizai dyzelinui ir benzinui mažesni. 

„Apsupti kaimynų, kur degalų kainodara gerokai palankesnė, stebime nerimą keliančius ženklus. Pasienio degalinėse šį sausį–vasarį mūsų apyvarta kritusi 75%, palyginti su tais pačiais praėjusių metų mėnesiais“, – skaičiuoja Linas Karlavičius, degalinių tinklo „Viada LT“ generalinis direktorius.

O mokesčių ekspertai nemato rizikos, kad trumpuoju laikotarpiu mažėtų tabako ir alkoholio akcizo surinkimas, tačiau jei suprastėtų ekonominė padėtis, kristų ir mokesčio surinkimas iš šių prekių.

„Empirinė patirtis rodo, kad ekonomikos nuosmukio metu akcizų didinimas turi daug didesnę jų nesurinkimo riziką, palyginti su ekonomikos pakilimo ciklo laikotarpiu“, – kalba Irmantas Misiūnas, profesinių paslaugų bendrovės EY Mokesčių ir teisės paslaugų praktikos vadovas Baltijos šalyse.

Šiems ir kitiems metams Lietuvai prognozuojamas nuosaikus maždaug 3% ekonomikos augimas ir namų ūkių vartojimo augimas. Prognozes, remiantis kuriomis buvo suplanuotas 2025 m. valstybės biudžetas, Finansų ministerija (FM) turėtų atnaujinti artimiausiu metu.

Akcizų surinkimo rezultatai

Akcizai, taikomi degalams, rūkalams ir alkoholiui, 2025 m. valstybės metiniame plane yra trečias didžiausias mokestinių pajamų šaltinis po pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio.

FM duomenimis, už visas akcizines prekes per šių metų sausį gauta 209,4 mln. Eur pajamų – 59,6 mln. Eur (39,8%) daugiau nei 2024 m. per tą patį laikotarpį.

2025 m. planuojama akcizų į valstybės biudžetą surinkti 2,18 mlrd. Eur – 13% daugiau nei 2024 m. (1,93 mlrd. Eur).

Ministerija pažymi, kad pajamų iš akcizų surinkimui sausį įtakos turėjo 2024 m. gruodį, palyginti su 2023 m. gruodžiu, didmeninėje rinkoje išaugę daugumos akcizinių prekių – alaus, tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio, degalų – pardavimai.

„Iš jų labiausiai augo elektroninių cigarečių skysčio ir degalų pardavimai prieš akcizų tarifų padidinimą nuo 2025 m. sausio 1 d.“, – pabrėžiama FM pranešime.

Taip pat pajamų iš akcizų surinkimui įtakos turėjo su žaliuoju kursu susiję akcizų pakeitimai energiniams produktams bei padidinti akcizų tarifai tabako ir jam alternatyviems produktams, etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams. 

Pagausėjo degalus perkančių už sienos 

Nedarnios – nesuderintos su kaimyninėmis šalimis – akcizų kėlimo politikos viena didžiausių aukų – degalų prekybos verslas. Dviejų didžiausius degalinių tinklus Lietuvoje turinčių įmonių – „Circle K“ ir „Viada“ – vadovai VŽ sako, kad nuo šių metų pradžios nubyrėjo 90–95% bendrovių tranzitinių klientų – stambių krovinių gabenimo įmonių, kurios keliauja per Lietuvą ir nuo šiol aplenkia lietuviškas degalines.

Kaip rodo tinklų duomenys, nuo šių metų didieji vežėjai Lietuvos degalinėse apsilanko nebent šiek tiek pasipildyti bakų, bet ne pilnai jų užsipildyti. Didžiuosius apsipirkimus jie nukreipę į kitas kaimynines šalis, kur degalų kainos palankesnės.

Tos šalys – tai kaimynė Lenkija, kur degalai vidutiniškai kainuoja apie 10 ct pigiau (be PVM), Latvija, galinti pasiūlyti apie 7 ct mažesnę kainą, taip pat ir Švedija, kur degalai – apie 3 ct pigesni.

Skirmantas Mačiukas, „Circle K“ vadovas Baltijos šalyse, sako, kad prarasta ne tik apie 90% tranzitinių klientų, bet susitraukė ir privačių klientų gretos pasienio degalinėse – apie 40% jų nuo šiol ramiai nuvažiuoja ir įsipila degalų kaimyninėje šalyje.

Naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius stebimas ryškus degalų, ypač dyzelino, pardavimo mažėjimas Lietuvoje.

„Orlen Lietuvos“ didmeninių dyzelino pardavimų apimtis Lietuvoje sausį sumenko daugiau nei 41%. Tai aiškinama tuo, kad dar praėjusių metų gruodį degalinės siekė pasipildyti savo atsargas. Visgi ir vasarį dyzelino pardavimai mažėjo 25%.  

„Nors išvadas daryti dar anksti, mūsų ekspertų nuomone, išlikus panašioms pardavimo tendencijoms, degalų didmenomis Lietuvoje 2025 m., palyginti su praėjusiais metais, gali būti parduota apie 15% mažiau“, – komentuoja Tomas Digaitis, AB „Orlen Lietuva“ komunikacijos vadovas.

Tokią korekciją, Mažeikių naftos perdirbimo bendrovės atstovų nuomone, nulemia tai, kad vežėjai ir privatūs pirkėjai renkasi degalus piltis kitose šalyse.

Rokas Laurinavičius, „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims, siūlo pažvelgti į bendrus mažmeninės prekybos rezultatus sausį: dyzelino pardavimai degalinėse, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smuko 16,6%. Šis procentinis pokytis reiškia 20 mln. litrų sumažėjusią apyvartą per sausį ir galimą 200 mln. litrų nuostolį per 2025 m. Šie milijonai litrų taip pat reiškia ir bent 200.000 sustojimų jų įsipilti.

„Tokie pasikeitimai neigiamai atsiliepia ir valstybės biudžetui, nes tai sudaro reikšmingą dalį Lietuvos BVP. Vertinant visą Lietuvos degalų rinką (didmeninę ir mažmeninę prekybą kartu), valstybė per sausį surinko apie 10 mln. Eur mažiau akcizo“, – apžvelgia R. Laurinavičius.

Sumažėjęs Lietuvos patrauklumas kaimyninių šalių atžvilgiu ir apskritai Europos pariteto kontekste taps stabdžiu ir potencialiems investuotojams, kurie, užuot pasirinkę mūsų šalį, dairysis į kitas, pavyzdžiui, Lenkiją, priduria R. Laurinavičius.  

L. Karlavičiaus teigimu, didžiausią naštą šioje situacijoje gavo vietos bendrovės, kurios neturi galimybės įsigyti degalų kitose šalyse: krovinių išvežiotojai, statybininkai, vietos transporto įmonės, kurioms tiesiog tenka perimti didesnius kaštus, o transporto išlaidų dedamosios augimas anksčiau ar vėliau atsiras ir parduodamų prekių kainodaroje bei spartins antrinę infliacijos bangą.

Tinklų vadovai nemato galimybių perkalbėti klientus rinktis Lietuvos degalines – transporto paslaugas teikiančios įmonės degalus perka ir pirks svetur tol, kol kainų skirtumas išliks toks ryškus. Nebent valdžia išgirstų Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos balsą – siūloma aktyvuoti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą vežėjams, kad verslas ir toliau bakus pildytų Lietuvoje bei reikšmingai prisidėtų prie šalies biudžeto. Šis sprendimas veikia Austrijoje, Liuksemburge ir, tikėtina, pasiteisintų Lietuvoje: vežėjams reikėtų grąžinti akcizo skirtumą ir tokiu būdu jie nebūtų suinteresuoti aplenkti mūsų degalinių.

Nusipirko gruodį arba randa kitur

Akcizų kontekste maisto prekių mažmenininkams aktualiausios yra alkoholio ir tabako kategorijos, kur akcizai silpniesiems gėrimams didėjo 16%, stipriesiems – 12%, o tabakui – apie 8%.

Marius Tilmantas, „Maxima LT“ Pirkimų departamento direktorius, fiksuoja, kad tabako kategorija išlieka stabili ir po akcizų pakeitimo didelio pokyčio nematyti, tačiau parduodamo alkoholio kiekis metų pradžioje, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, tinkle sumažėjo 8%. „Iki“ išskiria stipriųjų gėrimų kategoriją – čia paklausa šį sausį buvo šiek tiek mažesnė nei 2023 m. tuo pačiu metu. 

Prekybininkai mato ir bendrą rinkos pokytį – keičiasi vartojimo įpročiai ir pirkėjai vis dažniau renkasi nealkoholinius pakaitalus. „Maximoje“ nealkoholinių gėrimų, tokių kaip vynas, kokteiliai, alus, pardavimai augo daugiau nei 10%. „Iki“ šios prekės irgi turi vis didesnę paklausą. Be to, sausį įprastai alkoholinių gėrimų pardavimai būna kuklesni nei vidutinį mėnesį ir tai siejama su didesniais šių prekių įsigijimais gruodį. „Iki“ skaičiuoja, kad šį sausį kritimas, palyginti su vidutiniu metų mėnesiu, siekia 12 proc. punkto. Be to, mažėja ir tabako pardavimai.

„Bet tai įprasti sezoniški svyravimai, kurie vėliau stabilizuojasi“, – tendenciją įžvelgia Gintarė Kitovė, „Iki Lietuvos“ komunikacijos vadovė.

Ji priduria, kad šiame segmente – alkoholio ir tabako prekybos – lygintis su kaimyninėmis šalimis nėra labai tikslinga, nes ir arčiau sienos esančiose parduotuvėse „Iki“ didelių pokyčių nepastebi. Kasdieniams pirkiniams dažniausiai gyventojai renkasi vietos parduotuves.

Palanki terpė šešėliui

Marijaus Cilciaus, didmeninės prekybos bendrovės „MV Group“ generalinio direktoriaus, nuomone, tai, kad Lietuva jau kurį laiką išsiskiria kaip didžiausius akcizus alkoholiniams gėrimams visame regione taikanti valstybė, mažina mūsų šalies konkurencingumą, skatina vartotojus ieškoti alternatyvių produktų įsigijimo būdų, didina narkotinių medžiagų populiarumą tarp jaunimo, skatina pasienio prekybą ir šešėlinės rinkos augimą.

„Galiausiai visa tai gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos mokesčių surinkimui į Lietuvos biudžetą“, – perspėja M. Cilcius.

Pagal patvirtintą trejų metų akcizų didinimo planą, akcizas alaus buteliui nuo sausio 1 d. augo 5 ct, vynui – apie 20 ct, o stipriajam alkoholiui – apie 70 ct už 0,5 l talpos pakuotę. Tokie patys procentiniai kilimai numatyti 2026 ir 2027 m.

Turint omenyje, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai surenka net 61% visų akcizų iš viso alkoholio, pirkimų persikėlimas į Lenkiją ar Latviją Lietuvai kainuotų milžiniškas sumas, analizuoja M. Cilcius. Todėl, anot jo, būtų protinga derinti mokesčių (akcizų) politikas tarpusavyje su kitomis šalimis – tai reikšmingai didintų mūsų šalies konkurencingumą, išvengtume pajamų praradimo ir pasienio prekybos karo.

Analizuodamas tabako akcizų surinkimo statistiką, Liudas Zakarevičius, „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims, pastebi, kad mokesčių pokyčiai tiesiogiai veikia vartotojų elgseną. Pastaraisiais metais akcizai kaitinamajam tabakui kilo sparčiau nei cigaretėms. Akcizų skirtumas tarp šių kategorijų buvo mažinamas, nors kaitinamasis tabakas yra mažiau žalinga alternatyva rūkantiesiems, akcentuoja jis.

„Mokesčių politika galėtų būti pasitelkiama kaip įrankis, skatinantis vartotojus keistis bei rinktis mažiau žalingus produktus. Tačiau dabartinė situacija rodo priešingą ir net neigiamą tendenciją – žalingiausių produktų (cigarečių) pardavimai padidėjo, alternatyvų jiems sumažėjo“, – sako L. Zakarevičius. 

Įvertino (ne)surinkimo rizikas

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, teigia matantis riziką, kad dėl tendencijos piltis degalus užsienyje nebus surinktos papildomos planuojamos biudžeto pajamos. 

Ekonomisto skaičiavimai, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rodo, kad sausį degalų pardavimai Lietuvoje smarkiai krito ir buvo silpniausi per 10 mėnesių, t. y. nukrito į 2024 m. vasario–kovo lygį.

„Atrodo, kad transporto bendrovės ieškojo ir rado valstybes, kur degalų įsigyti galima pigiau. Matau riziką, kad dėl kainų arbitražo, kurį ir sukėlė padidinti degalų akcizai, degalų pardavimai gali ir toliau trauktis“, – prognozuoja A. Izgorodinas. 

Tačiau I. Misiūnas, vertindamas riziką nesurinkti į biudžetą suplanuotų akcizų iš tabako, alkoholio, mano, kad trumpuoju laikotarpiu tokios rizikos nėra. 

„Nuosekli akcizų didinimo politika jau yra įrodžiusi savo efektyvumą – pavyksta tiek mažinti vartojimą, tiek padidinti valstybės biudžeto pajamas“, – komentuoja I. Misiūnas.

Visgi ilgalaikėje perspektyvoje, mokesčių eksperto teigimu, gali atsirasti daugiau rizikų, tiek dėl vartotojų perkamosios galios ir bendrai vartotojų elgsenos pokyčių.

Jo teigimu, ekonomikos nuosmukio metu akcizų didinimas turi daug didesnę jų nesurinkimo riziką, palyginti su ekonomikos augimo laikotarpiu.

FM makroekonomines prognozes turėtų atnaujinti dar kovą.

2024 m. gruodį paskelbtas makroekonominės raidos scenarijus, kuriuo remiantis suplanuotos 2025 m. biudžeto pajamos, skelbia, kad Lietuvos ekonomika šiemet išaugs 2,8%, o 2026–2027 m. laikotarpiu – dar po 2,9%.

Atitinkamai laukiama, kad namų ūkių vartojimo išlaidų augimas kiek sulėtės – nuo 3,6% šiemet iki 3,4% 2026–2027 m.

EY išskyrė tokius keliamų akcizų pranašumus ir trūkumus

Pagrindiniai augančių akcizų pranašumai:

• jais mažinamas sveikatai žalingų produktų įperkamumas ir vartojimas, tokiu būdu labiau prisidedant prie visuomenės sveikatingumo didinimo, ilgesnės gyvenimo trukmės pasiekimo tikslų, mažesnio nusikaltimų, nulemtų alkoholio, skaičiaus;
• didėjantys akcizai aplinkai kenksmingiems produktams, tokiems kaip degalai, krosnių kuras ir pan., skatina vartotojus rinktis ekologiškesnes kuro alternatyvas arba automobilius, vilkikus, kitus mechanizmus, naudojančius mažiau iškastinio kuro;
• valstybės biudžeto pajamų didinimas, kurios gali būti naudojamos sveikatos sistemai ir kitoms valstybės funkcijoms bei pareigoms finansuoti.

Pagrindiniai augančių akcizų trūkumai:

• akcizų augimas yra palaipsnis ir įperkamumas mažinamas santykinai mažai. Nors pats tarifų pokytis 2025 m. alkoholiniams gėrimams siekia 10–20%, tačiau mažmeninėje kainoje pokytis sudarys tik 3–26 ct (3 ct alui, 26 ct stipriesiems gėrimams). Tad vartojimui mažinti būtinos ir kitos priemonės, ne tik fiskalinės;
• nelegalios prekybos grėsmė, ypač Europos Sąjungos paribio valstybėms, tokioms kaip Lietuva. Akcizų padidinimas dažnai paskatina nelegalią prekybą, ypač tabako ir alkoholio srityse. O tai neleidžia pasiekti didesnių biudžeto pajamų tikslų ir reikalauja didesnių mokesčio administravimo išlaidų.
• Būtų tikslinga, kad Baltijos šalys vykdytų suderintą akcizų politiką. Šiuo metu Latvijoje alui, vynui yra taikomi dukart mažesni akcizų tarifai, tabako produktų tarifai didesni Latvijoje.