Žūtbūtinė kova dėl išlikimo – ar šįkart Europa išeis iš krizės sustiprėjusi?

Nerezultatyvių mėginimų sustiprinti Europos raumenis nuo pat 2000-ųjų buvo ne vienas. Tačiau dabartinės neįprastos aplinkybės – visa griaunanti klimato kaita, Donaldo Trumpo atnaujinti prekybos karai ir nelauktas Vašingtono suartėjimas su Ukrainą užpuolusia ir Europai grūmojančia Rusija – nepalieka kito kelio, kaip tik ES sostinėms susivienyti ir taip pateisinti lūkestį, jog Europa iš kiekvienos krizės išeina sustiprėjusi.

Europos Komisija (EK) konkurencingumo proveržio plane įsipareigojo per penkerius metus Europos Sąjungoje (ES) paskatinti inovacijas, išsaugoti strategines pramonės šakas, verslo reguliavimą padaryti 25% paprastesnį ir paspartinti ekonomikos augimą. Šiame Komisijos plane dėmesio sulaukė ir saugumui svarbūs reikalai, pvz., ginkluotės viešieji pirkimai. 

Vadinamasis „Konkurencingumo kelrodis“ parengtas atsižvelgiant į Mario Draghi, buvusio Europos centrinio banko pirmininko ir Italijos premjero, ataskaitą ir joje išdėstytas rekomendacijas, kaip stiprinti ES konkurencingumą. 

Ar šį kartą bus kitaip?

Ramūnas Vilpišauskas, VU TSMPI profesorius, sako, kad Europos Komisija vėl pasiūlė daug tinkamų ir pagrįstų idėjų, įskaitant ES vieningos rinkos tolesnį diegimą, administracinės naštos mažinimą, prekybos diversifikaciją, mažinant ES pažeidžiamumą. 

Tačiau kartu kyla svarbūs klausimai.

Pirmas – ar bent dalis šių idėjų bus įgyvendinta, nes nemažai jų Komisija yra siūliusi ir anksčiau (prisiminkime Lisabonos sutartį ir 2000 m. išsikeltą tikslą ES per dešimtmetį pasivyti JAV).   

Deja, ES valstybėms iki šiol nepavykdavo dėl jų susitarti arba jos užstrigdavo biurokratiniuose procesuose.

„Ypač tai pasakytina apie administracinės naštos mažinimą ir kliūčių vieningai rinkai šalinimą, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje“, – kalba R. Vilpišauskas.  

Jo teigimu, administracinės naštos mažinimui visi paprastai pritaria ir sako, kad „pabandyti verta“, tik įgyvendinti tai praktiškai būna ypač sudėtinga. 

Antras klausimas – ar pavyks prioritetinius siūlymus suderinti tarpusavyje. Pavyzdžiui, aplinkosaugos siekius suderinti su produktyvumo didinimo siekiu, nes tai labai priklauso nuo technologinės pažangos ir inovacijų, kur ES atsilieka nuo JAV ir Kinijos.

Arba suderinti priklausomybių mažinimą ir konkurencingumą, nes pirmasis gali reikšti didesnes žaliavų kainas, o tai kenktų ES įmonių konkurencingumui. 

Pavyzdžiui, ES ir Mercosur (tarptautinė muitų sąjunga tarp Pietų Amerikos šalių - VŽ) laisvos prekybos susitarimui priešinasi Prancūzijos, Lenkijos, Lietuvos ūkininkai, nenorėdami didesnės konkurencijos iš Pietų Amerikos. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kokios politinės kliūtys paprastai kyla bandant gerinti sąlygas konkurencijai. 

„Tad daugelis siūlymų yra pagrįsti, bet jie buvo teikiami ir anksčiau. Rad svarbiausias klausimas – ar šį kartą bus kitaip?“ – sako R. Vilpišauskas.

Neapleidžia déjà vu jausmas

Ernestas Einoris, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas, taip pat kalba, kad ES institucijų stiprybė – atlikti gilias ir išsamias analizes bei rengti strategijas, veiksmų planus ir iniciatyvų paketus. 

Kiek kitaip sekasi su jų įgyvendinimu – pavyzdžiui, 2015 m.  buvo paskelbta „geresnio reguliavimo darbotvarkė”, kurios paskirtis buvo supaprastinti įvairius reguliavimus ir sumažinti verslui užkrautą naštą.  Deja, biurokratinė našta verslui išliko opi problema.

Nauji reguliavimai buvo įvedami sparčiau, nei šalinami seni. Skaičiuojama, kad apie trys ketvirtadaliai biurokratinės naštos Lietuvoje ateina iš ES reguliavimo.

VŽ rašė, kad didžiausiu galvos skausmu verslas vadina tai, kad tenkinant tuos reikalavimus nuolat eikvojami resursai ne įmonių plėtrai, kuri generuotų naujas pajamas ir mokesčius, o nesibaigiančiam ataskaitų pildymui ir besidubliuojančių duomenų teikimui valdžios įstaigoms, kurių jos, beje, reikalauja galbūt net pažeisdamos įstatymus.

Problemų neišsprendė ir 2017 m. patvirtinta Europos pramonės strategija, kurios tikslas buvo skatinti aukštąsias technologijas ir skaitmenizaciją, tam kad sustiprintų ES konkurencingumą ir inovatyvumą.

Tačiau šį kartą LLRI ekspertą viltingai nuteikia tai, kad „Konkurencingumo kelrodyje“ Europos Komisija įsipareigoja sumažinti administracinę naštą konkrečiu rodikliu – 25% visoms įmonėms ir 35% smulkioms. 

Vasario 26 d. EK pristatė pirmąjį „Konkurencingumo kelrodžio“ pasiūlymų rinkinį, kuriuo, pavyzdžiui, numatoma nuo prievolės teikti tvarumo ataskaitas atleisti 80% įmonių, t. y. tikslingai taikyti tvarumo atskaitomybės prievoles tik didžiausioms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 1.000 darbuotojų arba kurių apyvarta viršija 50 mln. Eur ir kurios greičiausiai daro didžiausią poveikį žmonėms ir aplinkai.

Be to, nuo Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) prievolės skaičiuoti ir deklaruoti importuojamos produkcijos gamybos metu sukurtos CO2 taršos siūloma atleisti smulkius importuotojus, daugiausia MVĮ ir asmenis.  

Kaip pažymi EK, šis pakeitimas bus atliktas nustatant naują suminę PADKM metinę ribą, t. y. 50 t kiekvienam importuotojui, ir taip nebetaikant PADKM pareigų maždaug 182.000 arba 90% importuotojų.

„Vis dėlto tuo pat metu EK pasiūlo ir keliasdešimt naujų direktyvų bei reglamentų. Vienintelė strategija, kuri leistų ES pavyti užsienio konkurentes, būtų tokia, kurioje vietoje išvardintų naujų teisės aktų iniciatyvų būtų vardijamos jau galiojančios, kurias Komisija žada panaikinti“, – tęsia E. Einoris.

Dėmesys gynybos finansavimui

Tuo metu bendradarbiaudama su NATO ir vykdydama kolektyvines strategines investicijas ES siekia stiprinti savo gynybos pramonę ir mažinti priklausomybę.

Geriau numatyti krizes ir didinti atsparumą joms turėtų padėti ES pasirengimo krizėms strategija. Pasirengimą taip pat sustiprins tokios iniciatyvos kaip ES atsargų kaupimo strategija ir Ypatingos svarbos vaistų aktas, kuriais bus užtikrinti pagrindiniai ištekliai.

Europos Komisija savo ruožtu priėmė penktąją metinę Europos gynybos fondo (EGF) darbo programą, pagal kurią bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros projektams skiriama daugiau kaip 1 mlrd. Eur.

„Didiname savo įsipareigojimą stiprinti Europos gynybos pramonę ir plėtoti naujos kartos technologijas bei pajėgumus, kurių reikia mūsų ginkluotosioms pajėgoms, kad europiečiai būtų saugūs“, – sakė Andrius Kubilius, už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys.  

Jo teigimu, tolesnės bendros investicijos į gynybos srities mokslinius tyrimus ir plėtrą yra itin svarbios stiprinant Europos gynybos parengtį. 

Pirmoji krito DI direktyva

Tai, kad Briuselis dėl DI vystymo Bendrijoje nusiteikęs gana rimtai, rodo tai, jog iš EK 2025 m. darbų plano paskutinę minutę buvo išbrauktas Dirbtinio intelekto direktyvos pasiūlymas (AI liability directive). 

Šios direktyvos išbraukimas iš siūlymų sąrašo vertinamas kaip strateginis ES žingsnis, siekiant pademonstruoti atvirumą kapitalui ir inovacijoms, parodyti, kad EK prioritetas yra konkurencingumo stiprinimas.

EK nurodė, kad direktyvos projekto atsisakoma, nes „nematoma galimybės dėl jos susitarti“ artimiausiu metu.

EK DI direktyvą pasiūlė 2022 m., siekiant atnaujinti galiojančias nuostatas dėl DI sistemų žalos ir susitarti, kaip vieningai Bendrijoje užtikrinti apsaugą nuo jos.

Tačiau dokumentas atsidūrė išbraukiamų teisinių projektų sąraše nurodant, kad EK vertins, ar pateikti kitą pasiūlymą, ar priimti kitokį sprendimą.

Tuo metu Paryžiuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime vasario pirmoje pusėje dėl veiksmų dirbtinio intelekto srityje Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad pradedama įgyvendinti iniciatyva „InvestAI“, kuria siekiama sutelkti 200 mlrd. Eur investicijoms į DI, įskaitant naują 20 mlrd. Eur Europos fondą DI gigafabrikams.