Briuselis ES sostinėms paruošė debiurokratizacijos planą ir botagėlį jo nevykdančioms

Vadinamasis „Konkurencingumo kelrodis“ paskelbtas, nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicijos smarkiai apkarpyti verslo reguliavimą už Atlanto poveikio. Taip pat dokumente atliepiama, kaip bus siekiama konkuruoti su JAV ir Kinija dirbtinio intelekto (DI) bei kitose inovacijų srityse. 

Visa tai vyksta neapibrėžtos geopolitinės aplinkos sąlygomis, kai Europos šalys privalės didelius išteklius skirti gynybai stiprinti. Taigi, šiame Komisijos plane dėmesio sulaukė ir saugumui svarbūs reikalai, pvz., ginkluotės viešieji pirkimai. Be to, būtent spartesnis ekonomikos augimas svarbus tam, kad būtų daugiau galimybių finansuoti investicijas į gynybą ar bendrus infrastruktūros projektus.

„Konkurencingumo kelrodis“ parengtas atsižvelgiant į Mario Draghi, buvusio Europos centrinio banko pirmininko ir Italijos premjero, ataskaitą ir joje išdėstytas rekomendacijas, kaip stiprinti ES konkurencingumą. 

Lietuva naujausiame IMD konkurencingumo reitinge užima 30-ą vietą tarp 67-ių valstybių, o į dešimtuką patenka tik trys ES valstybės narės.

[infogram id="a8692cfa-5dd5-4a9c-88e3-175e74175fa7" prefix="Syq" format="interactive" title="IMD konkurencingumo indeksas 2024 su backgroundu"]

[infogram id="f83a7ed5-2a99-4fbf-8c0b-3ed9a356c9e2" prefix="noQ" format="interactive" title="IMD konkurencingumo indeksas 2024 m.: Lietuva"]

Debiurokratizacija po didinamuoju stiklu

EK penkerių metų planas nustato tikslą bent 25% sumažinti administracinę naštą verslui ir bent 35% sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms. Tai ES bendrovėms turėtų leisti kasmet sutaupyti apie 70 mlrd. Eur.

Svarbi dedamoji yra tai, kad EK akylai stebės, kaip valstybės narės įgyvendina dereguliavimo ir supaprastinimo nuostatas, o tam tikrais atvejais „nedvejodama“ kreipsis į ES Teisingumo Teismą dėl finansinių baudų taikymo.

Valdis Dombrovskis, už ekonomiką ir našumą, įgyvendinimą ir supaprastinimą atsakingas Komisijos narys, kalba, kad biurokratijos mažinimas reikalauja nacionalinių vyriausybių ir europinių institucijų koordinuotų pastangų.

Jo teigimu, ES taisyklės yra geros tiek, kiek jos yra įgyvendinamos, tad atitinkamai Komisija akylai stebės, kaip nuostatos dėl reguliavimo bei supaprastinimo įgyvendinamos ir esant reikalui imsis priemonių, kad jos būtų perkeltos į nacionalinę teisę. 

„Jei tai nebus daroma, imsimės pažeidimų nagrinėjimo procedūros, o jei reikės, kreipsimės į ES Teisingumo Teismą ir skirsime finansines baudas“ – pristatydamas 2025 m. EK planus, įgyvendinant „Konkurencingumo kelrodžio“ darbotvarkę, sakė V.  Dombrovskis. 

„Dėl bylinėjimosi su valstybėmis narėmis būtų puiku, jei EK šias savo kaip ES teisės taikymo sargo funkcijas vykdytų aktyviau, nes statistika rodo, kad per pirmąją Ursulos von der Layen pirmininkavimo EK kadenciją iškeltų bylų skaičius pastebimai sumažėjo“, – komentuoja Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius.

VŽ primena, kad Gintauto Palucko Vyriausybė, reaguodama į investuotojams taikomas kliūtis, žada sumažinti biurokratinę naštą verslui, kad būtų paklotas pamatas naujam ekonominio augimo šuoliui. Tačiau plano kritikai beda, kad sprendimai įklimps kuriamose darbo grupėse, primindami dar ankstesnių Vyriausybių kurtas „Saulėlydžio“ ir „Saulėtekio“ komisijas.

Visus pokyčius, kurie bus įtraukti į „Konkurencingumo kelrodį“, reikės įgyvendinti ir Lietuvoje, perkelti į šalies teisinę sistemą.

„Tad dereguliavimas ES gali paskatinti dereguliavimą ir mūsų šalyje – ES verslui mažinant administracinę naštą, ji turės mažėti ir Lietuvoje“, – pabrėžia Ernestas Einoris, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas.

Trys plano ramsčiai

M. Draghi ataskaitoje išskirti trys konkurencingumo didinimo ES ramsčiai. Tai inovacijos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir saugumo stiprinimas.   

„Kelrodyje“ numatytos priemonės, kaip įgyvendinti kiekvieną iš šių privalomųjų pagrindų. Šiuos tris ramsčius taip pat papildo penki horizontalieji veiksniai, kurie yra būtini visų sektorių konkurencingumui stiprinti, t. y. supaprastinimas (siekiant sumažinti reguliavimo ir administracinę naštą); kliūčių bendrajai rinkai mažinimas; konkurencingumo finansavimas; įgūdžių ir kokybiškų darbo vietų skatinimas; geresnis politikos koordinavimas ES ir nacionaliniu lygmenimis. 

Todėl EK numato teikti konkrečias teisėkūros iniciatyvas, kaip ir atsisakyti konkurencingumą varžančių siūlymų, kad visos šios ataskaitos idėjos ir jos pačios komunikato siūlymai virstų konkrečiais sprendimais, įgyvendinamais valstybėse narėse.

[infogram id="53f67b89-113b-48a7-905a-4b4f445c1b62" prefix="IkK" format="interactive" title="ES Konkurencingumo kelrodis: 3 pagrindinės veiklos sritys"]

[infogram id="b2792527-5e15-47c9-84f7-16af08a06b01" prefix="imc" format="interactive" title="ES Konkurencingumo kelrodis: 5 skatinimo veiksniai"]

Dėmesys inovacijoms

U. von der Leyen, EK pirmininkė, pristatydama „Konkurencingumo kelrodį“ sausio pabaigoje, pirmiausia pažadėjo skatinti inovacijas Europoje. Pavyzdžiui, ES pasiūlys įsteigti pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūrą, kuri, remdamasi JAV vyriausybinių įstaigų pavyzdžiu, investuotų į strategines technologijas ir būtų platesnio masto pastangų didinti ES konkurencingumą dalis.

Bendrija taip pat ragins sukurti naują bendrą superkompiuterių infrastruktūrą, skirtą DI vystyti.

EK vadovė žadėjo, kad ES ir toliau laikysis krypties, kuria eina siekdama ambicingų anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų, kartu mažindama biurokratines kliūtis verslui.

„Europa turi viską, ko jai reikia, kad sėkmingai dalyvautų lenktynėse. Tačiau kartu turime ištaisyti savo trūkumus, kad atgautume konkurencingumą“ – kalbėjo U. von der Leyen.

Vienoda teisinė aplinka startuoliams

Paraleliai bus siekiama supaprastinti inovatyvaus verslo veikimą visoje Bendrijoje, siūloma įteisinti vadinamąjį 28-ąjį reguliavimo režimą (kuris veiks greta 27 ES šalių narių nacionalinio reguliavimo).

Siūlymo projektas, kuris turėtų pasirodyti dar šiemet, numato, kad bus supaprastintos taikytinos taisyklės, įskaitant atitinkamus įmonių teisės, nemokumo, darbo ir mokesčių teisės aspektus. Taip pat sumažintos verslo nesėkmės sąnaudos.

Anot EK, tai leis inovatyvioms bendrovėms naudotis „vienu bendru taisyklių rinkiniu visur, kur jos investuoja ir vykdo veiklą bendrojoje rinkoje“.

Eglė Markevičiūtė, tarptautinio Vartotojų pasirinkimo centro skaitmeninės ir inovacijų politikos vadovė, buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė, pažymi, kad daug startuolių, inovatyvių kompanijų sveikina šią iniciatyvą, bet detalės, kaip visada, bus svarbios.

„Pradedant nuo mokestinių dalykų (į kurios valstybės biudžetą eis 28 režimo pinigai), baigiant reguliacine aplinka (pagal kokį standartą vidurkis bus rastas)“, – „LinkedIn“ paskyroje pasisakė E. Markevičiūtė.

Šiuo metu verslas ES jau gali steigti vadinamąsias Europos bendroves (Societas Europaea, SE).

Ramūnas Petravičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, lygina, kad 28-asis teisinis režimas savo lankstumu – tuo, kaip plačiai gali būti taikomas, ir netgi tiksline auditorija – gana smarkiai skiriasi nuo Europos bendrovės instituto SE.

Teisininko teigimu, Europos bendrovės juridinė forma yra naudingiausia didelėms įmonėms, nes siūlo labai aiškią ir suvienodintą sistemą bendrovėms, veikiančioms keliose jurisdikcijose.

Problema, kad jis yra labai glaudžiai susietas su nacionaliniu reguliavimu tokiose įmonėms svarbiose srityse kaip mokesčiai ar darbo teisė, o tai kelia nemažai iššūkių.

O 28-asis reguliacinis režimas yra sugalvotas tam, kad sukurtų kur kas lankstesnę sistemą, kuri apima įmonių teisę, nemokumą, darbo teisę ir mokesčius. Ši sistema yra specialiai pritaikyta novatoriškiems startuoliams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. 28-asis režimas atneštų mažesnius kapitalo reikalavimus ir gerokai supaprastintus steigimo procesus.

„Lietuvai šis naujas režimas reiškia nemažai naujų galimybių“, – sako R. Petravičius.

Tokia nauja suderinta sistema sumažintų teisines ir administracines kliūtis į rinką norinčioms patekti įmonėms. Ji taip pat tikrai turėtų dar labiau sustiprinti Lietuvos technologijų ir startuolių ekosistemas, nes gerokai palengvintų įmonių tarptautinę plėtrą ir sumažintų kaštus, kuriuos šiuo metu įmonės skiria atitikties reikalavimų laikymuisi.

„Lietuvos dalyvavimas kiek supaprastintoje bendrosios rinkos sistemoje, taip modernizuojant ekonomiką ir veiksmingiau integruojantis į pasaulines vertės grandines, tikrai galėtų padidinti mūsų šalies konkurencingumą“, – pabrėžia R. Petravičius.

Gelbėjant pramonę svarbiausia – greitis

Kaip skelbiama parengtuose projektuose, vėliau šiais metais ES pateiks naują valstybės pagalbos sistemą ir pasiūlys nustatyti Europos įmonių pirmenybę viešųjų pirkimų sutartims svarbiausiuose sektoriuose ir technologijų vystymo srityje.

Siekdama spręsti aukštų energijos kainų namų ūkiams ir pramonei problemą, EK taip pat planuoja pateikti planą, kuriuo bus siekiama stiprinti rinkos integraciją, sudaryti sąlygas plačiau naudoti garantijas ir rizikos mažinimo priemones, kad būtų skatinami ilgalaikiai elektros energijos pirkimo susitarimai.

Taip pat, siekdama sumažinti tiekimo grandinių priklausomybę nuo išorės, EK pasiūlys bendrą svarbiausių žaliavų pirkimo platformą, nors ir toliau sudarys prekybos susitarimus su panašiai mąstančiomis šalimis visame pasaulyje.

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas, sveikina EK planuose įrašytus tikslus, prie kurių iškėlimo prisidėjo ir Lietuvos gamintojai. 

Vienas iššūkių, smukdančių konkurencingumą, šiandien gamintojams yra aukštos energijos kainos, tačiau lygiai taip pat yra svarbu nenukrypti nuo ES žaliojo kurso.

„Pasirinktas žaliasis kursas ES nesikeičia, tačiau kiek palengvinti reikalavimai chemijos pramonei, kuriai terminai pasiekti žaliosios transformacijos tikslus buvo per greiti“, – komentuoja V. Janulevičius.

V. Janulevičius teigiamai vertina EK planus suteikti pirmenybę Europos gamintojams viešuosiuose pirkimuose renkantis tiekėjus.

„Todėl, kad visa ES pirkimų sistema ir ateinantys nauji reikalavimai suponuoja tai, kad europinė prekė, pagaminta su mažesne CO2 emisija, turėtų turėti papildomą kainos išskirtinumą arba priedą, palyginti su trečiųjų šalių prekėmis, pagamintomis, pavyzdžiui, JAV, Kinijoje, Turkijoje ar kitose šalyse, su kuriomis neturime laisvosios prekybos sutarties“, – kalba LPK vadovas.

Kalbėdamas apie EK iškeltą prioritetą skatinti inovacijas, jis pabrėžia, kad tai yra reakcija į JAV veiksmus ir, pavyzdžiui, naujosios JAV administracijos planus skatinti dirbtinio intelekto vystymąsi.

„Akivaizdu, kad tas, kas turės dirbtinį intelektą, tas absoliučiai valdys labai įvairias sritis. Taigi mes turime turėti savo DI, nes pasitikėti ir už programinę įrangą mokėti kam nors yra netvaru. Aš tikiu, kad mes turime eiti šituo keliu“, – tęsia V. Janulevičius.

Gynyba ir saugumas

Tvyrant geopolitinei įtampai, ES suintensyvino pastangas užtikrinti saugumą ir taiką, pateikdama planus sukurti „tvirtą Europos gynybos ateitį“.

Pavyzdžiui, EK priėmė penktąją metinę Europos gynybos fondo (EGF) darbo programą, pagal kurią bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros projektams skiriama daugiau kaip 1 mlrd. Eur.

O po JAV naujosios administracijos pasiųstų nedviprasmiškų signalų Miuncheno saugumo konferencijoje vasario viduryje, kad Europos šalims, NATO narėms, teks neišvengiamai ir greitai skirti kur kas didesnes, Šaltojo karo laikams prilygstančias sumas gynybai – 4–-5% BVP, gauta ir teigiamų signalų iš Briuselio, kad valstybių narių išlaidos gynybai nebus automatiškai skaičiuojamos į 3% fiskalinės drausmės deficito maksimalią ribą. Tai yra gerai, nes, pvz., Lietuvos 2025 m. biudžetas jau suplanuotas ties šia riba, o gynybai numatytos lėšos šių metų biudžete sudaro apie 3,5% BVP, kai siekiama į divizijos sukūrimą investuoti papildomus 12–14 mlrd. Eur 2026–2030 m., o tai šiuo laikotarpiu jau sudarytų 5–6% BVP.

Premjeras G. Paluckas ne kartą išsakė lūkestį, kad pasiskolinti gynybai Lietuva sieks ES vardu. Pasak R. Vilpišausko, kai kurios „taupiosios“ Šiaurės Europos šalys jau linkusios pritarti bendram skolinimuisi dėl investicijų į gynybą, bet Vokietija ir Nyderlandai vis dar skeptiški.

Tad Lietuva ieško pinigų kitose ES institucijų kišenėse ir jau pateikė prašymą Europos investicijų bankui (EIB) finansuoti nuolatinės Vokietijos karinės bazės statybas. Investicijos poreikis siekia daugiau nei 1 mlrd. Eur. 

Išties dideli lūkesčiai siejami ES su EIB investicijomis į gynybos pramonę, tačiau kol kas EIB grupė, kuri planuoja 2025 m. padidinti bendras investicijas iki 95 mlrd. Eur (daugiausia į klimato kaitos projektus), 2025 m. finansavimą gynybai planuoja tik padvigubinti maždaug iki 2 mlrd. Eur. 

O bendradarbiaudama su NATO ir vykdydama kolektyvines strategines investicijas ES siekia stiprinti savo gynybos pramonę ir mažinti priklausomybę. Geriau numatyti krizes ir didinti atsparumą joms padės ES pasirengimo krizėms strategija. Pasirengimą taip pat sustiprins tokios iniciatyvos kaip ES atsargų kaupimo strategija ir Ypatingos svarbos vaistų aktas, kuriais bus užtikrinti pagrindiniai ištekliai.

Silpnoji vieta – neįvardytas finansavimas

Taigi „Konkurencingumo kelrodžiu“ iš esmės siekiama nustatyti gaires ateinantiems penkeriems metams, kaip konkuruoti su tokiomis šalimis kaip JAV ir Kinija, tačiau dokumente nesprendžiamas opiausias klausimas – kaip tiksliai rasti šimtus milijardų eurų, reikalingų planams įgyvendinti.

Tiesa, U. von der Leyen pabrėžė, kad, siekiant užtikrinti finansavimą, Bendrijoje bus sukurta Santaupų ir investicijų sąjunga (European Savings and Investments Union), efektyviau įdarbinta kapitalo rinka, leisianti investuoti europiečių santaupas į ES ekonomikos inovavimą ir konkurencingumo stiprinimą.

Pasak EK vadovės, jei Bendrijoje veiktų efektyvi, jos žodžiais, „gili ir likvidi“ kapitalo rinka, būtų galima kasmet į ES papildomai pritraukti 470 mlrd. Eur. Dabar kasmet apie 300 mlrd. Eur europiečių pinigų investuojama ne Bendrijoje.

Išties padidinti ES konkurencingumą nėra lengva užduotis. 

M. Draghi ataskaitoje įvertinta, kad iki 2030 m. Bendrijai kasmet reikia 800 mlrd. Eur papildomų investicijų: toks investicijų ir BVP santykis pastarąjį kartą buvo pasiektas tik praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Visgi, U. von der Leyen teigimu, „Konkurencingumo kelrodis“ paverčia puikias M. Draghi ataskaitos rekomendacijas veiksmų planu.

„Taigi dabar turime planą. Turime politinės valios. Svarbiausia – greitis ir vienybė. Pasaulis mūsų nelaukia. Visos valstybės narės su tuo sutinka. Taigi paverskime šį sutarimą veiksmais“, – pridūrė EK vadovė.

Jerominas Zettelmeyeris, Briuselio idėjų kalvės „Bruegel“ vadovas, apžvelgdamas šios kadencijos EK konkurencingumo stiprinimo planus, pabrėžia, kad, kaip ir tikėtasi, EK į M. Draghi rekomendacijas „žiūri rimtai“.  

„Konkurencingumo kelrodis“ iš esmės atitinka jo pranešimo tikslus ir logiką. Tačiau tai daroma darant prielaidą, kad daugumą pramonės politikos ir investicijų sprendimų, turinčių poveikį visai ES, priims ir finansuos nacionalinės vyriausybės.

Siekiant užtikrinti, kad rezultatas ir toliau atitiktų ES interesus, jame siūloma taikyti konkurencingumo koordinavimo priemonę, t. y. įsteigti ES šalių ir Komisijos forumą. Jį siūloma sudaryti pagal M. Draghi pasiūlytos konkurencingumo koordinavimo sistemos pavyzdį.

„Teoriškai ši idėja yra prasminga, tačiau mažai tikėtina, kad ji pasiteisins“, – neslepia skepsio J. Zettelmeyeris. 

Jis primena, kad ES turi dvi pagrindines priemones valstybių narių politikai koordinuoti – reguliavimą ir ES biudžetą.

M. Draghi ataskaitoje užsimenama apie didelį biudžeto išplėtimą. Tačiau vietoj to „Konkurencingumo kelrodyje“ siūloma perskirstyti esamas lėšas ir tikimasi, kad ateityje jos bus šiek tiek padidintos.  

Kartu šiame plane taip pat norima mažinti reguliavimą ir išplėsti pramonės politiką daugiau, nei būtų galima tai finansuoti numatomu ES lėšų padidinimu.

„Dėl to koordinavimas tampa ir nepaprastai svarbus, ir nepaprastai sunkus“, – priduria „Bruegel“ vadovas.

Vertindamas EK planus karpyti biurokratiją verslui V. Janulevičius sako, kad Europa neturi kito pasirinkimo, tačiau jis taip pat akcentavo, kad, kalbant ir apie nacionalines kliūtis verslui, tos kliūtys turi būti mažinamos greitai.  

Lygiai taip pat, kaip ir paprastinami ataskaitų reikalavimai, pvz., gauti ES finansavimą, nes dėl tų reikalavimų šiuo metu verslas dažnai negauna kapitalo prieigos, o tai mažina bendrovių konkurencingumą.

„Šiandien geriausia paskata ar paskola yra neišduota. Su tokiu požiūriu mes toli nenuvažiuosime ir reikia pradėti nuo savęs“, – aiškina pašnekovas.

Apibendrindamas LPK vadovas sako, kad Europos Komisija pasirinko teisingas kryptis. 

„Bet dabar esmė yra tai, ką ir pasakė U. von der Leyen, kad svarbiausia šitą planą įgyvendinti greitai“, – priduria V. Janulevičius.