Supaprastintas refinansavimas klientus pasitiko išaugusia bankų marža

„Sausį marža svyravo tarp 1,4–1,5%, buvo atvejų, kai paskola išduota ir su 1,2% marža, o nuo vasario 1 d. maržos padidėjo iki 1,7%“, – komentuoja Mindaugas Girjotas, paskolų brokerio „Refigo“ vadovas.

M. Girjotas aiškina, jog maržos išaugo todėl, kad kredito įstaigos taip perkėlė joms padidėjusius paskolų refinansavimo kaštus, taip pat pasinaudojo situacija, kai toliau Europos centrinio banko (ECB) mažinama palūkanų norma (kuri atsispindi mažėjančioje kintamoje paskolų palūkanų dalyje) mažina spaudimą karpyti maržas ir leidžia išlaikyti pelningumą.

Jis pasakojo, kad buvo grupė žmonių, kurie pageidavo refinansuoti būsto kreditus anksčiau, tačiau jiems paskolų brokeris pasiūlė palaukti iki vasario tikintis palankesnių sąlygų.

„Tačiau sąlygos nepagerėjo“, – priduria M. Girjotas.  Jo skaičiavimu, kaštų perkėlimas bankams turėjo maržą padidinti 0,05%, tačiau ji išaugo 0,2%.

Paskolos kainą sudaro kintama tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR, kuri koreliuoja su ECB nustatoma bazine palūkanų norma indėliams, ir kredito įstaigos nustatoma fiksuota marža.

Šešių mėnesių EURIBOR tarpbankinės palūkanos euro zonoje nuo 2023 m. lapkritį pasiekto 4,1% piko sumažėjo iki 2,47%, š. m. vasario 10 d. duomenimis.  

Būsto paskoloms, kaip minėta, vidutinė marža šiandien siekia apie 1,7%, verslo paskoloms svyruoja tarp 1,7–2,5%.

Bankai: „Kiekvienas atvejis individualus“

Dovilė Kalvaitienė, Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė, sako, kad, kalbant apie palūkanų normą, reikia nepamiršti, jog kiekvieno kliento situacija yra individuali.

„Vienam klientui, kuris kreipėsi dėl refinansavimo, įvertinus jo finansinę būklę, kredito istoriją, įkeičiamą turtą, banko patiriamus kaštus bei kitą informaciją, galima pasiūlyti ir mažesnes nei kliento turimas palūkanas, o kitam, deja, geresnio pasiūlymo bankas pateikti negali“, – komentuoja D. Kalvaitienė.

Ji taip pat tvirtina, kad vasario pradžia į būsto paskolų rinką „tikrai atnešė nemažą sujudimą“ – klientų, kurie kreipiasi dėl turimų kreditų refinansavimo, skaičius išaugo smarkiai. 

Taip pat daug dėmesio bankas skiria ir esamiems klientams, kurie kreipiasi į banką dėl turimų paskolų palūkanų peržiūros.

„Tai reiškia ir kiek pailgėjusį paraiškų apsvarstymo laikotarpį, nes siekiame ir kad šių jau paskolas turinčių klientų paraiškos nenustelbtų naujų kreditų prašančių klientų paraiškų, kurie dažnu atveju yra spaudžiami laiko ir įsipareigojimų pardavėjams, statytojams ir pan.“, – priduria D. Kalvaitienė.

„Refinansavimo metu taikoma būsto paskolos palūkanų marža, kaip ir įprastu naujos paskolos atveju, priklauso nuo daugybės kriterijų – kliento finansinės situacijos, įkeičiamo turto būklės ir likvidumo, taip pat konkurencinės aplinkos“, – vardija Edvinas Jurevičius, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas. 

Jo teigimu, kiekvienas atvejis yra labai individualus ir kiekvienu atveju kredito įstaiga stengiasi rasti „geriausią abipusį sprendimą“.  

Padidėjęs klientų aktyvumas refinansuoti būsto paskolas stebimas dar nuo sausio, iki įsigaliojant naujai būsto paskolų refinansavimo tvarkai. 

Įsibėgėjus vasariui, aktyvumas taip pat auga – vidutiniškai per pirmąsias vasario savaites sulaukta apie tris kartus didesnio klientų, besidominčių paskolos refinansavimu, paraiškų skaičiaus nei sausį.

Pokyčiai nuo vasario

VŽ primena, kad nuo vasario 1 d. įsigaliojo su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai, gyventojams sudarantys sąlygas turimas būsto paskolas refinansuoti supaprastinta tvarka.

Iki šiol būsto paskolos refinansavimo procesas buvo gana brangus, o gyventojo patiriamos refinansavimo išlaidos vidutiniškai galėjo siekti iki 1.000 Eur. Šiuos kaštus dabar turi priimti seną paskolą refinansuojanti kredito įstaiga.

Lietuvos banko (LB) iniciatyva parengti įstatymo pakeitimai įtvirtina, kad refinansuojant paskolą supaprastinta tvarka kredito davėjas negali imti jokių dokumentų parengimo ir kitų mokesčių ar mokėjimų (išskyrus riboto dydžio kompensaciją, kai refinansuojama būsto paskola buvo suteikta su fiksuotąja palūkanų norma), o visas kitas su refinansavimo procesu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vertinimo, notaro, turi padengti būsto paskolą refinansuojantis naujas kredito davėjas.   

Būsto paskolos refinansavimas supaprastinta tvarka galimas tik tais atvejais, kai bus tenkinamos visos šios sąlygos:

• nesikeičia būsto paskolos suma (likutis);
• įkeičiamas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas pagal pradinę būsto paskolos sutartį;
• neilgėja būsto paskolos trukmė;
• kreipimosi į naują kredito davėją dieną vartotojas nevėluoja mokėti įmokų pagal pradinę būsto paskolos sutartį.

Neskuba daryti išvadų

Lietuvos bankas atsisakė komentuoti vasario tendencijas, „nes dar nėra duomenų“.

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, vasario pradžioje kvietė neskubėti daryti išvadų. 

LB vadovas tikisi, kad refinansavimo mastą ir poveikį bus galima įvertinti šių metų pabaigoje, atsižvelgiant į tai, kaip keitėsi ir palūkanų maržos.

G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad naujų būsto paskolų vidutinė marža (mediana), kuri 2020 m. viduryje dar siekė 2,5%, 2024 m. pabaigoje nukrito žemiau 1,5%. Pernai gruodį ji sudarė 1,47%.

Jo teigimu, tai lėmė „Luminor“ banko sugrįžimas į būsto paskolų rinką, nesirealizavusios rizikos, kurios mažino bankų maržą, taip pat esamų rinkos dalyvių rengimasis įstatymų pokyčiams dėl refinansavimo.

Marža turi potencialo kristi

G. Šimkus mano, kad marža turi potencialo kristi ir toliau.

„Galiu pasiremti 2006–2007 m. patirtimi. Tuo metu maržos buvo mažesnės, tada gal buvo pasiektas jų dugnas. Suprantame, kad jos negali kristi iki nulio, bet potencialo joms mažėti yra, kai kitose šalyse jos yra mažesnės“, – komentuoja G. Šimkus.

Iki 2008 m. finansų krizės būsto paskolą Lietuvoje buvo galima gauti ir su 0,5–0,8% banko marža. 

Šiuo metu Baltijos šalyse paskolų maržos yra gerokai didesnės nei kitose euro zonos šalyse, Suomijoje ar, pavyzdžiui, Italijoje, kur banko marža siekia 0,3–0,5%.

Pasak M. Girjoto, 2006–2007 m. palūkanų maržas padėjo nuspausti konkurenciją padidinęs „Nordeos“ bankas, įsijungęs į paskolų rinką. 

„Refigo“ vadovas neatmeta, kad šiemet panašų vaidmenį gali atlikti į būsto paskolų rinką planuojantis ateiti „Revolut“ bankas.  

„Po dviejų trijų mėnesių situacija turėtų pasikeisti į gera skolininkams, nes su tokiomis sąlygomis bankai neprivilios naujų klientų arba tada savo korekcijų įneš „Revolut“, – teigia M. Girjotas.

Plačiau apie „Revolut“ planus skaitykite publikacijoje „Įsisiūbuoja NT paskolų refinansavimas: konkurentus išjudinanti „Revolut“ ambicija ir 500 mln. Eur palūkanų taupymai“.

Įsibėgėjo dar iki vasario

Refinansavimo procesas įsibėgėjo dar neįsigaliojus supaprastintai tvarkai. Dar prieš kelerius metus būdavo sudaroma vos keletas refinansavimo sandorių per mėnesį, o pernai patvirtinus naują refinansavimo tvarką pastaraisiais mėnesiais fiksuota ir 50 tokių sandorių per mėnesį.

Lietuvos banko skaičiavimu, vien pernai spalį mėnesinis persitarimų srautas pasiekė istorinį rekordą – 164 mln. Eur. 2024 m. iš viso buvo persitarta dėl apie 8% viso būsto paskolų portfelio, kuris pernai lapkritį sudarė 10,4 mlrd. Eur.

Lietuvos banko užsakymu atliktos naujausios Namų ūkių apklausos apžvalgos duomenimis, pasinaudoti būsto paskolos refinansavimo galimybe ateityje planuoja dešimtadalis būsto paskolas turinčių gyventojų.

Centrinio banko duomenimis, 346.000 gyventojų turi bent vieną būsto paskolą.

M. Girjotas taip pat sakė, kad palūkanų maržos verslui Lietuvoje šiuo metu svyruoja tarp 1,7–2,5%. 

ECB skelbia, kad vidutinės paskolų palūkanos naujoms paskoloms verslui 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, euro zonoje sumažėjo 16 bazinių punktų, iki 4,36%, o vidutinės būsto kreditų palūkanos atitinkamai sumažėjo 8 baziniais punktais, iki 3,39%. 

Tik Lietuvoje vidutinės palūkanos verslo paskoloms 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, krito dar labiau: 18 bazinių punktų, iki 5,27%, o nuo 2023 m. spalį pasiekto 7% piko palūkanos sumažėjo 1,73 proc. punkto.

Atitinkamai būsto paskolų kaina per mėnesį Lietuvoje vidutiniškai sumažėjo taip pat 18 bazinių punktų, iki 4,36%, o nuo 5,89% piko 2023 m. spalį krito 1,53 proc. punkto.