Įsisiūbuoja NT paskolų refinansavimas: konkurentus išjudinanti „Revolut“ ambicija ir 500 mln. Eur palūkanų taupymai

„Dabar visi gyvena su mintimi, kad į būsto kreditų sritį sprausis „Revolut“. Didysis klausimas, kada ir kaip jie tai darys“, – VŽ sakė vieno banko atstovas.

Gyventojai šiemet aktyviau ėmė būsto paskolas, o jau pasiskolinę pajuto mažesnę palūkanų naštą dar ne dėl paaštrėjusios bankų konkurencijos. Tai lėmė mažėjanti kintama paskolų palūkanų dalis visoje euro zonoje.

Tačiau prognozuojama, kad kitąmet sumažės ir bankų būsto paskoloms taikoma marža.  Tai lems du veiksniai. 

Pirma, nuo 2025 m. vasario įsigalioja Lietuvos banko ir Finansų ministerijos parengtos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos, numatančios supaprastiną būsto paskolų refinansavimą kredito įstaigose. Įstatymas numato, kad žmonėms pakaktų kreiptis į naują banką, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų ir prisiimtų išlaidas, kurias iki šiol mokėjo klientas.

Antra, bankai laukia išaugsiančios konkurencijos.  

„Šiandien mažesnės nei 1,3% maržos banke negausi, bet tai gali keistis, jei į būsto paskolų rinką ateis „Revolut“, – komentavo Marius Jansonas, nepriklausomas paskolų ekspertas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.

Lietuvos banko duomenimis, 346.000 gyventojų turi bent vieną būsto paskolą.

Š. m. spalį kredito įstaigos valdė 10,2 mlrd. Eur vertės būsto kreditų portfelį, kuris per 12 mėnesių išaugo 9,8%.  Tačiau vidutinė svertinė palūkanų marža išliko stabili: spalį ji siekė 1,73% ir per metus beveik nepasikeitė (pernai spalį buvo 1,8%).

Palūkanos

Būsto paskolos kainą sudaro banko marža ir minėtoji tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR.

Europos Centrinio Banko duomenimis, būsto palūkanos Lietuvoje yra vienos didžiausių euro zonoje ir š. m. spalį vidutiniškai siekė 4,76%, kai euro zonos vidurkis – 3,5%. 

Dėl jau minėtos pastebimai sumažėjusios būsto paskolų palūkanų kintamosios dalies, būsto kreditų palūkanos Lietuvoje per metus sumažėjo daugiau nei vienu proc. punktu (nuo 5,89% pernai spalį).

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tikisi, kad naujo refinansavimo modelio įsigalėjimas sustiprins konkurencinę aplinką Lietuvoje.

Jo teigimu, paskolų refinansavimas išaugo „jau dabar“, nes žmonėms girdint apie tas naujas galimybes „bankai nesnaudžia“.

Sukruto senbuviai

Modestas Kieras, SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas, patvirtino, kad klientų užklausų skaičius dėl būsto paskolų palūkanų normos keitimo pastaruoju metu yra išaugęs.

„Didžioji dalis jų išsprendžiama persitariant sąlygas, todėl klientui tampa neaktualu kreiptis į kitą banką dėl paskolos refinansavimo, stengiamės rasti bendrą sutarimą su mūsų klientais“, – sakė M. Kieras.

Jis teigia, kad peržiūrint būsto paskolą, kaip ir suteikiant naują būsto paskolą, sąlygas visų pirma lemia paskolos grąžinimo rizika ir ji kiekvienu atveju yra nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens ar šeimos finansines galimybes, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį ir kt.   

„Jei klientas kreipiasi į mus dėl paskolos, suteiktos kitame banke, kiekvieną prašymą vertiname individualiai ir pirmiausia svarstome, kokia yra paskolos grąžinimo rizika – kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė, taip pat įvertiname ekonominę situaciją, situaciją finansų rinkose“, – vardijo M. Kieras.

Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, kokia paskolos kaina galėtų būti pasiūlyta šiuo metu.  

Laura Žukovė, „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė, atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar naujos paskolos sąlygos bus palankesnės, atsižvelgiant ne tik į banko maržą, bet ir kitas sąlygas, pavyzdžiui, išankstinį paskolos grąžinimą, įvairių paskolos sąlygų keitimo mokesčius.

„Toks išsamus vertinimas padės priimti geriausią sprendimą refinansuojant būsto paskolą“, – kalbėjo „Luminor“ banko atstovė.

„Revolut“ planai

Darius Klimas, „Revolut Bank“ Kreditų skyriaus vadovas, nurodė, kad šiuo metu būsto paskolų paslaugą dar tik testuoja.   

„Potencialo rinkoje tikrai matome. Ruošiamės paslaugą pristatyti kitais metais“, – sakė D. Klimas. 

Banko atstovas neatsakė, į kokią būsto paskolų rinkos dalį taikosi, tačiau teigė, kad refinansavimo palengvinimas yra sveikintinas ir neabejotinai lietuviams bus naudingas.

„Manome, kad jis padidins žmonių finansinį raštingumą refinansavimo srityje ir sumažins išlaidas refinansuojantis, tokias kaip turto vertinimas, administraciniai, notaro mokesčiai“, – vardijo „Revolut“ atstovas.

Pagal 2025 m. įsigaliosiančią naują refinansavimo tvarką, paskolą suteikęs bankas bus įpareigotas nemokamai pateikti duomenis naujam bankui, žmonės galės refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nemokėdami išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio, jiems nebereikės naujo NT vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, be to, pastarasis negalėtų imti jokių mokesčių, žmogui nereiktų mokėti notarui bei Registrų centrui – visa tai sumokėtų naujas bankas.

D. Klimas pasakojo, kad banko ambicija būsto paskolų rinkoje Lietuva neapsiriboja.

„Po paslaugos starto Lietuvoje, būsto paskolas planuojame pasiūlyti airiams, o ateityje ir kitose Europos šalyse. Mūsų požiūris į būsto paskolas sutampa su mūsų visų paslaugų filosofija: visiškai skaitmeninė patirtis, intuityvus, kuo patogesnis žmogui dizainas, – tęsė D. Klimas.

„Suprantame, kad būsto paskolos yra bene sudėtingiausia bankinė paslauga, tad žmonės turės galimybę pasitarti ir su mūsų vietine ekspertų komanda“, – pridūrė jis.

Tikisi reikšmingų sutaupymų 

Lietuvos banko vadovas G. Šimkus išreiškė lūkestį, kad refinansavimas, kaip finansinė paslauga, sustiprės, kadangi tokių sandorių praeityje buvo labai mažai.

Jo teigimu, refinansavimo paslaugos paklausa yra labai didelė, bet šiuo metu tokia paslauga daug kainuoja, ji nėra paprasta, todėl gyventojui ja yra sunkiau pasinaudoti.

„Aš tikiuosi, kad galiausiai Lietuvos žmonės sutaupys pusę milijardo eurų“, – VŽ sakė G. Šimkus, paklaustas, ko jis tikisi refinansavimo srityje artimiausiais metais.