Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-09-17 05:45
2025-09-13 15:23
2025-09-10 15:07
RĖMIMAS
2025-09-10 06:00
2025-09-09 10:25
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Na, buvo galima tikėtis, kai terminuotos sutarties riziką sukeli viską tik bankui. Laiku spėjau refinansuotis ir užsitikrinti mažesnę maržą :)
kiek uz mazesne marza mokejai?
Gal liko ekstra ~200€ iš kišenės, čia jau įtraukiant visas išlaidas, kaip notaro, turto vertinimo ir pan. Atsipirkimas - 4 mėnesiai. Paskolos liko dar 25 metai.
Tai kad vien turto vertinimas 250. Ir tiek pries 5 metus moketa buvo. Dabar infliacija bla bla tai dar daugiau kainuoti turetu.
Tai VŽ - paklauskit kur Revoluto būsto paskolos? Du mėnesiai praėjo nuo paskutinio intervo, gal jau nebe "testavimo" fazėje?
Kur dabar galima tiketis bent 1.4 marzos refinansavimui?
1,4 ir prieš tai, arba pirmais metais A++ būstui, arba labai didelė suma ir A++, ir geras klientas.
Faktas yra tas, kad lyginant su kitomis ES salimis musu bankai ima didesne marza, neprisiimdami praktiskai jokios rizikos (nes isaugo ir butino pradinio inaso suma, privalomas busto ikeitimas, draudimas), visa rizika ir palikdami klientui.
Didesnę? Iš kur tokią statistiką traukiate? Yra ne tik rizika, bet ir kaštai, bet vakaruose (Europoje), paskolų ir nedalina lengva ranka, ne kaip JAV. Pradinio įnašo suma CB nekeista, nebent bankai reikalauja daugiau.
Apie tai ne syki buvo skelbta (ne bulvarineje ziniasklaidoje), visai neseniai buvo straipsnis su ES saliu palukanu dydziais. Pvz., kad ir sis straipsnis VZ “Nors skolinamės su užstatu, mokame kone didžiausias palūkanas euro zonoje”.
Taip pat ES saliu palukanas galite palyginti neseniai LRT skelbtame straipsnyje “Kada ims mažėti palūkanos? Metų gale už būsto paskolą kai kas galbūt mokės ir 100 eurų mažiau”. Siaip si informacija buvo skelbta daugybe kartu ivairiuose saltiniuose, net kazkuris is musu komerciniu banku neseniai skelbe, kad nors siuo metu musu banku siuloma busto paskolu marza sumazejo, daugiau kaip puse visu klientu moka didesne uz 2% marza, yra mokanciu net 3%.
Ne, ten buvo ne apie bankų maržas straipsnis, o palygintos vidutinės mokamos palūkanos. Kodėl taip stipriai išsiskyrė, nes vienose šalyse populiaru imti fiksuotas palūkanas visam periodui paskolos, kitur kintamas. Pas mus būdavo 5-10 metų fiksuotų palūkanų dar 2007-ais metais, bet ir tada nebuvo didelis populiarumas, o po to iš vis nieko nedomino, kai Euribor'as neigiamas, o kintamomis palūkanomis skolintis pigiau. Ir bankas nepatiria beveik jokių ekstra kaštų, nepriklausomai, tu pasirenki kintamas ar fiksuotas, nes riziką parduoda į rinką. Tad ne, maržų jūs iš šitos informacijos nesužinojote. Keista, kad šie leidiniai nebuvo įdomūs, kai euribor'as buvo neigiamas. Marža neperskaičiuojama tiems, kas dėl perskaičiavimo nesikreipia.
Tai i bendra palukanu procenta banko marza ir yra iskaiciuota. O suteikiant paskola fiksuotomis palukanomis visu saliu bankai paciu fiksuotu palukanu norma skaiciuoja didesne nei paskutinis buves ir esamas Euriboras.
O kai paskola suteikiama 30-ties, o kai kurių šalių atveju ir 80-ties metų periodui, tai šįmet išduotos paskolos taip akivaizdžiai ten ir atsispindi. Fiksuotą palūkanų normą perka už klientą kaip produktą rinkoje. Jo kainą nulemia daug veiksnių, ir ne, tai kad Euribor'as tik ką buvo 4+% nereiškia, kad 10-ties metų paskolos kaina bus 4% Euribor + marža fiksuojama.
Tai manote, kad visur kitur bankai fiksuotas palukanas skaiciuoja palankiau nei musu bankai? Nes pas mus, kuomet keletas banku siule fiksuotas palukanas (jei tai galima pavadinti “fiksuotomis”, nes bankai apsidrausdami siulydavo uzfiksuoti tik kokiems 5 metams, nei vienas nesiule fiksuoti visam paskolos laikotarpiui), jie ivertindavo esama ir buvusi didziausia istorini Euribor, ir mazdaug nuo jo paskaiciuodavo.
Seniai seniai, gal 2008 maržą gavau 0,6%. Seniai atidaviau ir beliko tik prisiminimai. Kažin kodėl taip sukėlė?
Nes 2008 pamokė, kad negalima visiems pinigus dalinti, netikrinant imančių paskolą ir užstatomo turto bei nevykdant paskolų portfelio priežiūros. Taip pat palūkanos tada nebuvo nulinės ;)
Bet buvo mažesnės nei dabar, bent aš labai mažai mokėjau o prie minusinių ir nulis buvo. Ot laikai
Kokia tiesa - kalbėjau su bankais gruodžio gale - siūlė refinansuojant 1,45%, dabar sąlygoms nepasikeitus, siūlo nuo 1,60%. Va tau ir bankai.
Tai čia ir arkliui aišku, kad nei notarai, nei Registrų centras, nei vertintojai nedirbs už nemokamai. Jų paslaugas bankui (o galiausiai ir klientui) reikės apmokėti. Jeigu buvo noras nemokamo refinansavimo, reikėjo pradėti nuo jų, o ne nuo banko.
Būtent. Ir net tada kaštus patirs bankas, nes elementariai reikia surinkti dokumentus reikalingus iš kliento, paraišką reikia įvertinti, o kai atsipirkimą šitų kaštų dėti ant daug trumpesnio vidutinio laikotarpio, natūralu, kad marža išauga. Dar blogiau padarė elektros tiekime, kai terminuotą sutartį pasirašo tik tiekėjas, vartotojui tai vis tiek neterminuota sutartis, ir bet kada jis gali ją nutraukti. Tai rizika yra tik tiekėjo pusėje, net ir trumpalaikių/sezoninių svyravimų, tai jei vasarą kaina yra 15% mažesnė, nei žiemą, tai nedėsi kainos vidurkio, o dėsi max planuojamą kainą, nes po žiemos, tiesiog toks klientas nutrauks sutartį dėl 7,5% mažesnės kainos pas kitą, ne esmė, kad žiemą jis gavo 7,5% mažesnę kainą, nei kainavo rinkoje.
Verslas eilinį sykį parodė vidurinį pirštą bukiems biurokratams, kurie įsivaizduoja, kad kaštai tiesiog dings spragtelėjus pirštais