SEB didina 2025 m. augimo prognozę, regi perpus sumažėsiančių palūkanų naudą

2024 metų trečiąjį ketvirtį BVP per ketvirtį padidėjo 1,1%. Tai atitiko SEB lūkesčius. 

Tuo pačiu SEB tikisi, kad ekspansinė fiskalinė politika skatins ekonomikos augimą 2025 metais. 

„Naujasis Seimas labiau nebepakeis jau pristatyto 2025 metų biudžeto projekto, pagal kurį prognozuojamas 3% BVP deficitas. Vadinasi, fiskalinė politika, kai biudžeto išlaidos augs daug labiau negu pajamos, skatins ekonomiką trumpuoju laikotarpiu“, – komentare teigia Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Be to, kitąmet prognozuojama ir rekordinė ES pinigų panaudojimo suma. 

Šiandien makroekonominę prognozę atnaujino ir „Swedbank“, kuris gerina šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę 0,2% punkto iki 2,4%. Kitų metų prognozę bankas gerina tiek pat ir mano, jog 2025 metais šalies ūkis augs 3%.

SEB bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 0,8% (rugpjūtį tikėtasi 1,2%), o 2025 metais paspartės iki 2,7% (3%).

„Nuo 2025 metų sausio 1 dienos smarkiai padidinus degalų, alkoholio ir tabako gaminių akcizus, energijos kainos teigiamai prisidės prie bendrosios infliacijos“, – dėmesį atkreipia T. Povilauskas.

Palūkanų ir mokesčių perspektyva 

Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normas toliau sparčiai mažins ir kitų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma, taikoma indėliams, sumažės daugiau ne perpus ir bus 1,5% (šiuo metu – 3,25%).

Ekonomistas kalba, kad sparčiai mažėjančios palūkanų normos bus vienas iš ekonomikos skatinimo šaltinių ateinančiais metais. 

„Jau dabar aiškiai matome teigiamą įtaką Lietuvos būsto rinkoje – nuo liepos būsto sandorių skaičius yra didesnis negu pernai. Be to, sparčiai auga ir paskolų verslui portfelis. Metinis kredito įstaigų paskolų verslui pokytis rugsėjį buvo 10,7%, arba dvigubai didesnis negu nominalaus BVP pokytis“, – komentavo T. Povilauskas.

Jis pridūrė, kad mažėjančios palūkanų normos turėtų didinti investicijas, tačiau nežinomybė dėl JAV muitų politikos „veikiausiai gerokai slopins įmonių investicijas“.

T. Povilausko teigimu, pirmi naujo Seimo kadencijos metai yra tie, kai lengviausia patvirtinti visuomenėje nepasitenkinimą keliančius mokestinius sprendimus, todėl valdančioji koalicija veikiausiai nedels. 

Juolab kad ji neslepia, jog sieks padidinti pajamų iš mokesčių ir BVP santykį. 

„Taikinys yra didesnės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo“, – pridūrė T. Povilauskas.

VŽ rašė, kad į socialdemokratų formuojamos centro kairės koalicinės Vyriausybės programą, tikėtina, bus perkelti rinkiminiai tikslai didinti perskirstymą ir mokesčių sistemos progresyvumą, siekti, kad minimalias pajamas gaunantys gyventojai mokėtų mažiau mokesčių. O ekonomistai ragina neiti neperspektyviu mokesčius pakėlusios Estijos keliu ir daugiau biudžeto pajamų surinkti iš šešėlio bei ekonomikos auginimo.