Daug „vidutinių“ įmonių tampa „mažos“: jei norės, galės rengti paprastesnes finansines ataskaitas

Šiemet įsigaliojus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymui, įteisinti gerokai didesni nei iki šiol metinių pajamų ir turto kriterijai, pagal kuriuos įmonės skirstomos į kategorijas. 

Nuo kategorijos priklauso privaloma finansinių ataskaitų sudėtis – mažesnės įmonės turi teisę sudaryti paprastesnius finansinės atskaitomybės rinkinius, o kai kurių ataskaitų gali išvis nerengti.

Padidinus finansinius kriterijus, nemaža dalis Lietuvos bendrovių pateks į žemesnę kategoriją – iš „vidutinių“ įmonių taps „mažos“, iš „mažų“ – „labai mažos“ ir t. t.

„Įsigaliojusios įstatymo nuostatos dėl įmonių priskyrimo tam tikrai kategorijai adekvačiau atspindi dabartinę rinkos struktūrą. Ligšioliniai finansiniai pajamų ir turto rodikliai jau seniai nebuvo keisti, o ekonomika per tą laiką išgyveno ir COVID-19 pandemiją, ir didelius infliacijos šuolius“, – įvertina Sergejus Abakumovas, buhalterinės apskaitos, finansinių konsultacijų UAB „Grant Thornton Baltic“ partneris.

Minėtu įstatymu į Lietuvos teisę perkeliama ES direktyva, kurioje, atsižvelgiant į infliaciją, apie 25% pakoreguoti ir suapvalinti įmonių turto bei pajamų dydžių kriterijai, nurodo Finansų ministerija (FM).

Pasak Redos Andriuškevičienės, buhalterinės apskaitos paslaugų „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterės, metai artėja į pabaigą, todėl įmonės jau dabar turėtų skirti laiko ir nusistatyti, kuriai įmonių kategorijai priklausys ir kokias finansines ataskaitas turės sudaryti už 2024 m.

Kai kurioms bendrovėms tai gali sumažinti administracinę naštą.

Verslai taip pat turėtų įsivertinti, ar neatsiranda prievolė finansinę ataskaitą audituoti.

„Jei įmonei auditas yra privalomas, ji Juridinių asmenų registrui (JAR) turės pateikti finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada. Jei auditoriaus išvada nebus pateikta, bus laikoma, kad finansinių ataskaitų rinkinys nėra pateiktas“, – primena R. Andriuškevičienė.

Nuo 2026 m. JAR išvis nebepriims finansinių ataskaitų be auditoriaus išvadų, jeigu įmonei auditas buvo privalomas.

Daug „vidutinių“ taps „mažos“

S. Abakumovo vertinimu, didžiausią poveikį pajus bendrovės, iki šiol priklausiusios vidutinių įmonių kategorijai, – beveik du kartus padidinus turto ir ataskaitinio laikotarpio grynųjų pajamų dydžius, nemaža jų dalis galės tapti „mažos“ ir teikti atitinkamą finansinių ataskaitų rinkinį.

„Padidinus mažos įmonės pajamų ir turto rodiklius, tikėtina, kad didžioji dalis įmonių iš vidutinių taps mažos, kurioms sudarant finansinių ataskaitų rinkinius yra keliami mažesni reikalavimai“, – sako ir R. Andriuškevičienė.

Pagal naują tvarką prie „mažų“ yra priskirtos įmonės, kurių turto kriterijus pakilo iki 7,5 mln. Eur, o pajamų – iki 15 mln. Eur (darbuotojų skaičiaus kriterijus išliko nepakitęs – 50).

Reikės vertinti ir 2023 m. rodiklius

Pati rodiklių vertinimo tvarka nesikeitė, atkreipia dėmesį S. Abakumovas – įmonės priskiriamos prie vienos ar kitos kategorijos, jeigu dvejus metus iš eilės ne mažiau kaip 2 rodikliai iš 3 (balansinė turto vertė, grynosios pardavimo pajamos ir darbuotojų skaičius) paskutinę finansinių metų dieną atitiko įstatymo nustatytus priskyrimo prie konkrečios įmonių kategorijos kriterijus.

„Todėl, rengiant ataskaitas už 2024 m., reikės iš naujo vertinti ir 2023 m. rodiklius“, – nurodo jis.

Kas keičiasi, tapus „mažai“

Jei pagal senuosius kriterijus „vidutine“ laikyta įmonė tampa „maža“, ji galės savo nuožiūra rinktis, rengti visą ar sutrumpintą balansą (vidutinė įmonė sutrumpinto balanso rengti negali), nurodo S. Abakumovas. 

Mažoms įmonėms taip pat nereikia rengti nuosavo kapitalo ir pinigų srautų ataskaitos, nebent jos pačios nuspręstų tai daryti.

Be to, mažos įmonės finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte privalo atskleisti mažiau informacijos nei vidutinės.

„Iš mažų įmonių nereikalaujama atskleisti papildomos 6-ojo VAS (Verslo apskaitos standartas) Aiškinamojo rašto VI skyriuje nurodytos informacijos, pavyzdžiui, informacijos apie lizingo ir nuomos sandorius, informacijos apie atsargas, nuosavą kapitalą ir kt.“, – vardija S. Abakumovas.

Mažos įmonės, apskaitoje registruodamos pelno mokesčio sąnaudas, gali neregistruoti atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų, susidarančių dėl laikinųjų ir įskaitomųjų skirtumų (24-ojo VAS „Pelno mokestis“ 3 p.), dar vieną skirtumą mini jis.

Be to, maža įmonė gali nerengti vadovybės ataskaitos (jeigu jos vertybiniais popieriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje).

„Tačiau, pasirinkusi šią išimtį, maža įmonė, jeigu ji nėra viešojo intereso, privalo finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikti informaciją apie savas akcijas“, – nurodo jis.

Tiesa, viešojo intereso įmonės (įstatymais įvardintos kaip svarbios dėl jų veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus) pasirinkimo neturės ir toliau – jos visada privalo rengti nesutrumpintą balansą, kapitalo ir pinigų srautų ataskaitas, atkreipia dėmesį S. Abakumovas.

Kai „maža“ tampa „labai maža“

Jei bendrovė, buvusi mažų įmonių kategorijoje, dabar tampa „labai maža“, ji gali rinktis rengti atitinkamą finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro dvi ataskaitos –trumpas balansas ir trumpa arba normali pelno (nuostolių) ataskaita.

„Labai mažai įmonei palikta teisė ir toliau laikytis mažų įmonių finansinio ataskaitų rinkinio rengimo reikalavimų – tai jos pasirinkimas. Ir tai netaikoma viešojo intereso įmonėms – jos visada privalo rengti didelių įmonių finansinių ataskaitų rinkinį“, – aiškina S. Abakumovas.

Bendrovė, kuri pasirenka, kad rengs labai mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį, neturi rengti finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto.

Pasirinkusi tokį finansinių ataskaitų rinkinį, vertindama turtą ir įsipareigojimus, ji netaiko tikrosios vertės būdo.

„Tai itin aktualu registruojant investicinį turtą, parduodant laikomus vertybinius popierius ir kitais retesniais atvejais (1-ojo VAS „Finansinė atskaitomybė“ 11 p.)“, – nurodo „Grant Thornton Baltic“ partneris. 

Laba maža įmonė (kaip ir maža) gali rinktis nerengti vadovybės ataskaitos (jei ji nėra viešojo intereso įmonė).

„Bet jei šios įmonės vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, net ir labai maža įmonė turės rengti vadovybės ataskaitą, į kurią įtrauks informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją apie atlygį. Tai nauja 2024 m. nuostata – iki šiol net mažoms įmonėms šis reikalavimas nebuvo taikomas“, – nurodo S. Abakumovas.

Kas keičiasi įmonių grupėms

Pagrindinis pokytis, susijęs su įmonių grupėmis, anot jo, yra tas, kad, nuo 2024 m. padidinus įmonių kategorijų finansinius rodiklius, dalis įmonių grupių iš vidutinių bus perklasifikuotos į mažas ir įgis teisę nerengti konsoliduotųjų ataskaitų.

Jis pabrėžia dar vieną svarbų verslo laukiantį pokytį – konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir konsoliduotoji vadovybės ataskaita, į kurias įtrauktos įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos bei vadovybės ataskaitos, kartu su auditoriaus išvada lietuvių ir (arba) anglų kalba turi būti pateiktos JAR tvarkytojui ir, jei tai privaloma, paskelbtos įmonės interneto svetainėje ta pačia tvarka, kaip ir atskiros įmonės finansinės ataskaitos.

Pasak R. Andriuškevičienės, mažos įmonių grupės (kai jose nėra viešojo intereso įmonių), neprivalo rengti metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, jeigu neviršija šių rodiklių: balanse nurodyto turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių verčių) – 7,5 mln. Eur, pardavimo grynosios pajamos (neatskaičius tarpusavio pardavimo pajamų) –15 mln. Eur, vidutinis metinis darbuotojų skaičius – ne daugiau kaip 50. 

Kada netinka „mažesnis“ variantas

Pasak S. Abakumovo, įstatyme numatyta galimybė rengti finansines ataskaitas pagal žemesnės kategorijos įmonėms taikomus kriterijus formaliai yra didesnė laisvė ir palengvinimas.

„Tačiau praktiškai įmonės turėtų racionaliai įvertinti kai kuriuos esminius veiklos elementus, jeigu nori taikyti supaprastintus reikalavimus“, – nurodo jis.

Vienas tokių klausimų – ar įmonė, perėjusį į žemesnę kategoriją, vis tiek turi teikti finansinių ataskaitų informaciją įmonių grupei.

„Tokiu atveju formalus perėjimas, pavyzdžiui, iš vidutinės į mažos įmonės kategoriją, kuris suteikia laisvę nerengti pinigų srautų ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos bei neteikti dalies informacijos aiškinamajame rašte, iš esmės nieko nepakeis. Įmonėms, iki šiol raportavusioms savo grupės patronuojančioms bendrovėms, kurioms reikalingas visas finansinių ataskaitų rinkinys ir platūs atskleidimai, tą patį turės daryti ir toliau“, – aiškina S. Abakumovas.

Kitas klausimas susijęs su verslo planais ir biudžetais: planuojančioms augti įmonėms „sumažėti“ nėra tikslinga.

„Jei pagal naujus kriterijus vidutinė įmonė bus priskirta prie žemesnės kategorijos (dėl ko galėtų iš esmės pakeisti finansinių ataskaitų struktūrą), tačiau įmonės planuose ir biudžetuose numatyta, kad už kelerių metų vis tiek bus pasiekti aukštesnės kategorijos įmonės kriterijai, siūlytume šiais metais nekeisti rinkinio struktūros“, – sako apskaitos ekspertas.

Jis pabrėžia, kad ir palyginamumo principas, ir informacijos surinkimo metodikos turi būti kuo pastovesni, o šokinėjimas iš vienos kategorijos į kitą ir paskui grįžimas atgal smarkiai apsunkintų darbą ir atsakingiems vadovams, ir apskaitos darbuotojams.

Kam tampa privaloma auditoriaus išvada 

Įsigaliojęs Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas numato, kad pelno siekiančioms įmonėms (UAB, MB, ŽŪB, KB, ŪB) metinių finansinių ataskaitų auditas privalomas, jeigu ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius: balanse nurodyto turto vertė – 2,5 mln. Eur, pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4,5 mln. Eur, vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus – 50.

„Finansiniai privalomojo audito kriterijai buvo padidinti nuo prieš tai galiojusių, bet padidėjimas yra labai organiškas ir neturėtų paliesti daug įmonių“, – vertina S. Abakumovas.

Didžiausia naujiena ta, kad auditas tampa privalomas stambesnėms mažosioms bendrijoms (MB). MB teisinė forma Lietuvoje tampa vis populiaresnė – pastaraisiais metais naujų MB įsteigiama daugiau nei tradicinių UAB.

Iki šiol privalomo audito reikalavimas MB teisinės formų juridiniams asmenims išvis nebuvo taikomas.

„MB, kaip ir nurodo jos pavadinimas, turėtų būti maža. Tačiau kai kurios įmonės, pasirinkusios šią teisinę formą, pasiekia dideles apyvartas, turi daug turto, o privalomo audito reikalavimas joms iki šiol nebuvo taikomas. Todėl ir jų finansinėse ataskaitose nebuvo tiek pat užtikrinimo kaip UAB ar kitų bendrovių atveju“, – VŽ yra sakęs Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktorius.

VŽ rašė, kad 2023 m. daugiau kaip 20-ies MB pardavimo pajamos viršijo nei 5 mln. Eur.

Papildomi reikalavimai

Pasak S. Abakumovo, naujojoje Finansinių ataskaitų audito įstatymo redakcijoje ypač daug dėmesio skirta papildomai atsirandantiems reikalavimams ir audito apimčiai, ypač tvarumo ataskaitos audito klausimais.

„Atsiranda esminės nuostatos, kad jeigu įmonė privalo savo vadovybės ataskaitoje pateikti informaciją tvarumo klausimais, ją turi patikrinti auditorius, audito įmonė arba nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai“, – primena jis.