I. Genytė-Pikčienė: kova su infliacija laimėta, pakeliui mažesnės palūkanos ir spartesnė plėtra
Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, teigia, kad nunykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas leido atsitiesti namų ūkių vartojimui, o palūkanų normų kelionė į pakalnę didins įmonių manevro laisvę, paskatins privačias investicijas ir leis palaipsniui atsigauti paklausai pagrindinėse eksporto rinkose.
„Šios priežastys leidžia kilstelėti tiek šių, tiek kitų metų BVP augimo prognozes“, – pranešime cituojama I. Genytė-Pikčienė.
[infogram id="7b0a7dd7-d96c-42c0-9d97-17f528ce46de" prefix="Ifj" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 10 09"]
Kalbėdama apie gana aukštą pinigų kainą, kuri stabdo ekonominį atsigavimą euro zonoje, ji viešos transliacijos metu teigė, kad artimiausiu metu turėsime daugiau gerų žinių palūkanų mažinimo fronte.
„Labai dideli lūkesčiai yra, kad kitą savaitę Europos centrinis bankas sumažins palūkanų normas jau trečią kartą nuo vasaros. Kova su infliacija laimėta ir verčia galvoti apie euro zonos slogios ekonominės situacijos keitimo sprendimus“, – trečiadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, ECB turėtų keliauti link neutralios pinigų politikos ir mažinti palūkanų normas.
„Sparčiau atlaisvinami pinigų politikos gniaužtai bent jau įlietų žibalo į regiono vidaus paklausos atsigavimą“, – pastebi Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Šiaulių banko ekonomistai prognozuoja, kad pagrindinė palūkanų norma, taikoma indėliams, 2024 m. pabaigoje priartės prie 3% (rinkoms tikintis dar vieno palūkanų mažinimo gruodį), o per 2025 m. nukris beveik iki 2%.
Pažymima, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 0,8%, o kitąmet kainų augimas įsibėgės iki 2,6% dėl brangsiančių paslaugų, didesnių akcizų ir CO2 dedamosios degalams.
Įtampa darbo rinkoje atslūgo dėl imigracijos ir vangesnės darbo jėgos paklausos, vidutinis nedarbo lygis šiais metais ūgtels iki 7,7%, o kitąmet sumažės iki 7,2%
Atlyginimų augimas išliks spartus – 9,7% šiemet ir 8,7% 2024 m.
I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad, nepaisant bauginančių naujienų apie Europos automobilių ir elektromobilių baterijų pramonės sunkumus, Lietuvos pramonė kol kas demonstruoja sveikus plėtros rodiklius, o transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei komponentų pramonės šaka – netgi viena iš lyderių pagal augimo tempus.
Sėkmingą vasarą išgyveno ir dviženkliais tempais produkciją auginusi metalo gaminių pramonė bei kitų mašinų ir įrangos gamyba. Atsitiesė energetikai imlios šakos.
„Europos centriniam bankui pradėjus karpyti palūkanų normas, cikliškai jautresni baldų ir medienos gamybos sektoriai pildo sandėlius ir ruošiasi investicijų ir vartojimo apetito atsigavimui pagrindinėse eksporto rinkose“, – apibendrino I. Genytė-Pikčienė.
NT perspektyvos
Jos teigimu, būsto rinka jau demonstruoja pirmuosius atsigavimo ženklus, bet dėl mažesnio naujų projektų skaičiaus aštrėja rinkos disbalansų rizika.
Anot I. Genytės-Pikčienės, nors būsto rinka vis dar išlieka vangi, tačiau potenciali būsto paklausa niekur nedingo. Tą grindžia ir Europos Komisijos skelbiamos vartotojų lūkesčių apklausos: respondentų, įvardinusių savo ketinimus pirkti arba statyti būstą, dalis išlieka istoriškai aukšta ir nusileidžia tik 2020-2021 m. pandeminiam būsto rinkos bumui.
„Be to, paklausa išsigrynino. Aukštų palūkanų normų laikotarpis gerokai praplėtė taupymo ir investavimo produktų paletę, todėl sumažėjo pirkėjų, ieškančių būsto investiciniais tikslais. Šiuo metu rinkoje vyrauja pirmo ar pagrindinio būsto pirkėjai“, – teigė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Pasak jos, ECB pradėjus karpyti palūkanų normas, vasarą jau buvo galima stebėti išaugusį būsto kredito rinkos aktyvumą, o sustiprėjusi perkamoji galia ir tolesnis palūkanų normų mažinimas palaipsniui turėtų gerinti namų ūkių būsto įperkamumo rodiklius.
Vis dėlto vidutinio laikotarpio perspektyvą temdo būsto rinkos disbalansų rizika. Šiuo metu naujo būsto statybos apimtis yra smukusi, o leidimų, išduotų būsto statybai, skaičius sumenkęs. Tai gali nulemti vangesnę pasiūlą ir, atitinkamai, galimą netvarų būsto kainų augimą ateityje.
