I. Genytė-Pikčienė: kainos Lietuvoje krenta ir augimas atsigauna sparčiausiai ES
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet atvės iki 0,9%, o 2025 m. padidės iki 2,3%, kai pernai vartotojų kainos didėjo 8,7%, o 2022 m. – 18,9%.
Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, kalba, kad po dviženklės infliacijos šokų 2022 m. ir 2023 m. pradžioje, šiuo metu jau pirmaujame ES pagal infliacijos lėtėjimo tempus.
„Infliacijos dydžiai, šiurpinę prieš dvejus metus, grįžta į gerokai nuosaikesnį lygį. Tai paskatino perkamosios galios atsigavimą, kuri ir toliau augs bei tvirtės“, – prognozės nuotolinio pristatymo metu sakė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, galimi laikini defliaciniai procesai, kurie po tokių kainų šokų yra tikėtini ir pageidautini, tačiau užsitęsęs kainų mažėjimas būtų nepageidautinas, o nedidelis kainų augimas lemtų teigiamą įtaką spartesniam vartojimo, verslo aktyvumo bei investicijų atsigavimui Lietuvoje.
[infogram id="b1aadb8c-347b-483d-bd2a-8facc220c617" prefix="hQI" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 05 09"]
Pasak Šiaulių banko ekonomistės, sparčiausią ekonominį atsigavimą ES šių metų pirmąjį ketvirtį demonstravusi Lietuva (BVP per metus šoktelėjo 2,9%) turėtų augti ir vėlesniais ketvirčiais, o prie to prisidės ir mažėsianti pinigų ir skolinimosi kaina euro zonoje.
„Vyrauja lūkestis, kad Europos centrinis bankas pradės karpyti palūkanų normas jau šių metų birželį. Tuo metu JAV lūkestis dėl palūkanų normų mažinimo nusistūmė į rudenį, atsižvelgiant į tai, kad JAV ekonomika gerokai atspariau (nei euro zona) atlaiko aukštų palūkanų normų įtaką“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto, pasak ekonomistės, Lietuvos įmonės ir gyventojai gana neblogai atlaikė nuo neigiamų iki maždaug 4% išaugusių palūkanų normų poveikį.
Kaip pavyko įveikti aukštas palūkanas
Prie to prisidėjo griežtesni skolinimosi ribojimai (pvz., nustatyta maksimali paskolos ir gyventojo pajamų riba) ir papildomi reikalavimai kredito įstaigoms (pvz., kaupti didesnius kapitalo rezervus galimam blogų paskolų šuoliui atremti).
I. Genytė-Pikčienė komentare taip pat teigia, kad sunkumų atkarpai Lietuvos ekonomika buvo gerai pasirengusi, palyginti su tuo, kas buvo po 2008–2009 m. finansų krizės.
Tai lėmė žemas gyventojų ir verslo įsiskolinimo lygis, sėkmingi plėtros metai po pandemijos, padėję ekonomikos dalyviams sukaupti finansinių atsargų, ir laiku Lietuvos ūkį pasiekusios gausesnės Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos.
„Dėl šių priežasčių įmonės net aukštų palūkanų normų ir vangesnės išorės paklausos akivaizdoje nemažino gamybos pajėgumų ir neretino darbuotojų gretų, kad būtų pasiruošusios lanksčiai ir greitai reaguoti į eksporto paklausos atsigavimą“, – teigė Šiaulių banko ekonomistė.
[infogram id="2a14ff35-510d-4714-8885-e18ef8202d0e" prefix="nDi" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2009-2024 m. I ketv. (pirmasis įvertis)"]
Darbo rinka, atlyginimai
Darbo rinka, pasak I. Genytės-Pikčienės, taip pat išlieka dinamiška – Šiaulių banko prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis šiemet sudarys 7,2%, o kitais metais – 6,5%, kai pernai jis siekė 6,8%
Jos teigimu, pasyvesnė darbuotojų paklausa rodo, kad darbo rinka išgyvena vangesnę verslo ciklo fazę.
Nuo 2022 m. rugsėjo naujų darbo vietų įregistruojama mažiau nei naujų bedarbių, o š. m. sausio–kovo mėnesiais vidutinis per mėnesį įregistruotų naujų darbo vietų skaičius buvo 1,5 karto mažesnis nei penkerių metų vidurkis.
Nors įmonėms šių metų pirmasis pusmetis nėra lengvas dėl aukštų palūkanų normų, vangesnės paklausos ir infliacijos atoslūgio poveikio pajamoms, atlyginimų augimas išlieka spartus.
Prognozuojama, kad vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet išaugs 9,5%, o 2025 m. – 8,7%.
I. Genytė-Pikčienė sako, kad atlyginimų augimą šiemet skatina pernykščiai sprendimai nuo metų pradžios dešimtadaliu pakelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį ir gerinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Šiemet – rinkimų metai, tad, tikėtina, politiniai sprendimai dėl pajamų augimo kitąmet bus ne mažiau dosnūs“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.
[infogram id="e3f57bc4-00e2-4175-8957-268041c3caf0" prefix="MOs" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Šiaulių bankas 2024 05 09"]
