Gruodį metinė infliacija krito žemiau pageidaujamų 2%, per mėnesį kainos smuko 0,6%
Papildyta ekonomistų komentarais
Mėnesio defliacija fiksuota ir lapkritį (–0,4%). Kainos taip pat mažėjo ir š. m. gegužės–rugpjūčio periodu.
Metinė vidutinė infliacija per dvylika mėnesių nukrito žemiau 9% ribos – iki 8,7% gruodį nuo 18,9% pernai gruodį.
Europos centrinis bankas (ECB) siekia, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje, kurios nare yra Lietuva, siektų 2%.
Po pandemijos ir energetikos kainų šuolio infliacija Europoje ir visame pasaulyje buvo pasiekusi kelis dešimtmečius neregėtas aukštumas. Tai lėmė ECB ir kitų centrinių bankų staigų palūkanų kėlimo ciklą 2022–2023 m.
Infliacijai sparčiai mažėjant, tikimasi, kad 4% pasiekusios palūkanų normos euro zonoje pradės mažėti jau 2024 m.
[infogram id="7a022a93-5d9c-4805-aabd-5ede4eb638e1" prefix="i1k" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2023 12"]
Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas. Pasak jo, kitąmet infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.
„Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigia M. Dubnikovas.
Jis sako, kad tokie skaičiai yra laukti ir logiški, lyginant juos su praėjusių metų aukšta infliacija.
„Skaičiai tokie, kokių tikimasi, labai džiugu, kad palindome po dviejų procentų metine infliacija. Atrodo, kad mes valgome praėjusių metų uodegą, vis nubraukiame didesnius skaičius, tas yra logiška“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Anot jo, mėnesio defliaciją galėjo lemti ir šventinė prekyba (kai aktyviau taikomos kainų nuolaidos).
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad metinės infliacijos rodikliai mažės toliau: po kelių mėnesių vidutinė metinė infliacija Lietuvoje gali priartėti prie 2%, o metinę infliaciją pavasarį gali keisti defliacija.
Pasak A. Izgorodino, mėnesinis kainų mažėjimas ir toliau turėtų tęstis. Jo teigimu, pagrindine rizika išlieka geopolitinė situacija ir energetikos kainos.
„Jeigu mes nematysime energetikos kainų šuolio, akivaizdu, kad mes ir toliau matysime defliacijos rodiklių stiprėjimą“, – BNS trečiadienį sakė A. Izgorodinas.
Anot jo, antrą mėnesį iš eilės fiksuojama defliacija yra prekybininkų reakcija į mažėjantį vartojimą bei nukritusias energetikos išteklių kainas.
„Manau, kad tos nukritusios energetikos kainos ir šiek tiek nusilpęs vartojimas lemia tai, kad akivaizdžiai stiprėja defliacijos tendencijos per tą aspektą, kad įmonės vis labiau ir labiau yra linkusios pirkėjams siūlyti nuolaidas“, – teigė A. Izgorodinas.
„Citadele“ ekonomistas pabrėžė, kad 0,6% išankstinės defliacijos rodiklis gruodį pakartojo 2014 metais fiksuotą didžiausią Lietuvos istorijoje išankstinį šio mėnesio kainų kritimą.
„Mes jau antrą mėnesį iš eilės turime pakankamai ryškią mėnesio defliaciją ir tai yra akivaizdus signalas, kad infliacijos paveikslas labai stipriai koreguojasi – iš sparčios infliacijos į defliaciją“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
