Metinė infliacija balandį siekė 13,3% – kryptingai juda į vienženklę zoną
Papildyta antru skirsniu
Su kitomis ES šalimis lyginama metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2023 m. balandį, palyginti su 2022 m. balandžiu, sumažėjo iki 13,3% nuo 15,2% kovą, trečiadienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.
Metinė infliacija prieš metus siekė 16,6%, o ji aukščiausia buvo pernai rugsėjį – 22,5%.
Vidutinė metinė infliacija per pastaruosius dvylika mėnesių sudarė 19,2%, kai kovą rodiklis siekė 19,5%.
„Infliacija slopsta sumažėjus energijos išteklių, maisto žaliavų ir krovinių gabenimo jūriniais konteineriais kainoms“, – komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.
SVKI mėnesio infliacija balandį, palyginti su kovu, sudarė 0,2%.
„Metinė infliacija ir toliau mažės – vienženklė ji turėtų tapti jau šių metų birželį. Tikėtina, kad birželį darbo užmokesčio augimas jau viršys infliaciją ir gyventojų perkamoji galia pradės didėti“, – pridūrė L. Mociūnaitė.
[infogram id="61309a41-68d1-4a4b-980a-fc93bb46f869" prefix="IoF" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2023 04"]
Pasak L. Mociūnaitės, balandį Lietuvoje kainų lygis pakilo 0,2% – mažiau nei vidutiniškai padidėdavo 2017–2019 m. balandžio mėnesiais (0,9 %), t. y. tuo laikotarpiu, kai nebuvo ekonomikos raidos iššūkių dėl karo ar pandemijos.
Tą rodo ir kiti duomenys. Pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos produkcijos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, metinis gamintojų kainų augimas vidaus rinkoje, palyginti su piku, pasiektu praėjusių metų liepos mėn., sumažėjo beveik tris kartus ir šių metų kovo mėn. sudarė 12,3%
Mažėja ir importuotų prekių metinis kainų augimas.
[infogram id="c3fd66e9-5095-4691-8069-2d03e5178488" prefix="lEP" format="interactive" title="Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai Lietuvoje 2023 04"]
Kainų lygį palaiko maistas
Kalbėdama apie mėnesio infliaciją, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad „pokytis visai nežymus, išsikvėpimas – akivaizdus ir jau teikia vilčių, kad blogiausia yra praeityje“.
„Aišku, labai nerimaujame dėl infliacijos „lipnumo“, ypač kai išlieka toks neapibrėžtumas dėl tolesnių energetikos kainų vystymosi“, – trečiadienį BNS sakė bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė.
„Lipnumu“ ji vadina infliacijos savybę, kai ji išlieka teigiama net ir tada, kai objektyvių veiksnių tam nėra, ji auga dėl lūkesčių.
„Net ir tada, kai dingsta tokie objektyvūs veiksniai infliacijos tąsai, infliacijos procesai vien dėl lūkesčių išlieka, ji tęsiasi dėl to, kad vyrauja kainų kilimo lūkesčiai, keliami atlyginimai dar lieja žibalo į tokį uždarą ratą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mėnesio infliacija vis dar teigiama išlieka daugiausiai dėl maisto kainų.
„Pagrindinės priežastys – tos pačios: maisto kainos yra tikrai labai sparčiai kylančios, inercija jaučiama labai didelė ir energetikos kainų kritimas nesugeba bendrai visos infliacijos nutempti žemyn. Jeigu žiūrėtume į metinės infliacijos komponentes, nors dar neturime balandžio duomenų, galima įtarti, kad maistas, jo indėlis bus daugiau nei pusė. Aišku, dar yra brangstančios paslaugos, kitų prekių kainos, bet jų indėlis nėra toks didelis“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, būtent maisto kainos ir nulems, kada mėnesio infliacija bus neigiama.
„Dalis maisto produktų pinga, ne kiek galutiniam vartotojui, bet didmeninėje rinkoje. (...) Visgi mano lūkestis – kad turėtų išsikvėpti maisto brangimas ir mes sulauksime neigiamos infliacijos, ji bus ne dėl energetikos, o dėl maisto“, – sakė ekonomistas.
Ž. Mauricas prognozuoja, kad metinė infliacija jau birželį turėtų būti vienaženklė.
I. Genytė-Pikčienė, neigiamą mėnesio infliaciją prognozavusi vasarį, sako, jog ji į pingančias žaliavas bei mažėjantį vartojimą nereagavo taip greitai, kaip ekonomistai tikėjosi.
„Tikėjomės, kad procesai bus jautresni pasikeitusioms aplinkybėms: žaliavų rinkų tendencijoms, sumenkusiam vartojimui, bet tai nepasiteisino taip greitai, kaip laukėme. Bet tai, kad kainų indeksas nekopia daugiau nei 0,2%, tai jau yra geras signalas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
