Vilniuje pradėjo veikti pinigų plovimo prevencijos centras
Anot Eimanto Vytuvio, prevenciją bus siekiama stiprinti į procesą įtraukiant tiek viešąjį, tiek privatų sektorių.
„Svarbiausias, mano nuomone, žodis yra nacionaliniu lygmeniu. Tai reiškia, kad atskirai kovoja ne pavienės įstaigos, bet jas sujungiame kartu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė E. Vytuvis.
„Taip pat tikiu, kad pinigų plovimo prevencijos stiprinimas nacionaliniu mastu padės gerinti ir mūsų investicinę aplinką, taip pritraukiant naujus investuotojus į Lietuvą“, – pridūrė jis.
Pasak centro vadovo, ketinama startuoti su 5-6 darbuotojais, vėliau jų skaičius turėtų išaugti iki maždaug 10-ies. Pasak jo, vienas centro tikslų – ruošti aukšto lygio pinigų plovimo prevencijos specialistus.
„Šiuo metu esame didžiulis „fintech“ centras Europoje. Mūsų tikslas bus turėti pinigų plovimo prevencijos mokymų programą, kad galėtume didinti aukšto lygio specialistų skaičių rinkoje“, – sakė E. Vytuvis.
Sutapo su „Wirecard“ skandalo pėdsakais Lietuvoje
Apie centro veiklą paskelbta tuo metu, kai „The Financial Times“ paskelbė, kad pasinaudojant Lietuvos mokėjimų bendrove „Finolita Unio“ iš jau bankrutavusios Vokietijos internetinių mokėjimų bendrovės „Wirecard“ sąskaitos galėjo būti pavogta daugiau nei 100 mln. Eur.
Jekaterina Govina, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė, VŽ teigė, kad su „Finolita“ susijęs tyrimas vyksta nuo ankstyvo praėjusių metų rudens ir kad sprendimai bus paskelbti greitu metu.
„Iki tol negalime plačiau komentuoti, kadangi neturime teisės atskleisti priežiūros tikslais gautos informacijos – tą draudžia Lietuvos banko įstatymas. Lietuva netoleravo, netoleruoja ir netoleruos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo“, – nurodė ji ir pridūrė, kad šiandieną veiklą pradėjo Pinigų plovimo prevencijos centras.
J. Govina sako, kad dabartinė pinigų plovimo prevencijos sistema veikia neefektyviai, nepaisant prevencijai skiriamų lėšų.
„Turime dėlionės detales, kaip, pavyzdžiui, bankai arba kitos finansų įstaigos, turime kontrolės institucijas, teisėsaugos institucijas. Kiekviena iš to bendro paveikslo detalių mato šiek tiek ribotą vaizdą. Šis centras leis sujungti detales į vieną bendrą paveikslą“, – spaudos konferencijoje sakė J. Govina.
E. Vytuvis taip pat pažymi, kad svarbiu centro prioritetu bus tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimas, ypač – Baltijos šalyse, kurias pastaraisiais metais supurtė ne vienas pinigų plovimo skandalas.
„Didžiajai daliai šalių Baltijos šalys yra viena šalis ir labai sunku išskirti ir paaiškinti, kad Ryga yra Latvijos, o ne Lietuvos sostinė. Tą tarptautinį bendradarbiavimą nuo to ir pradėsime, kad apjungtume Baltijos šalis (...) ir taip neštume žinią, jog nesame pinigų plovimo centras, mes esame pinigų plovimo prevencijos centras“, – sakė jis.
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė atkreipia dėmesį, kad rizikų valdymo veiksmus ketinama stiprinti ir Europos Sąjungos lygmeniu.
Bankai finansuos 60% veiklos
Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė pabrėžia, kad bankai finansuos 60% centro veiklos.
Anot jos, bankai tikisi, kad centas pagerins bendradarbiavimą tarp institucijų kovojant su finansiniais nusikaltimais, padės sukurti bendrus rinkos standartus bei atliks edukacinę funkciją, gyventojus mokant apsisaugoti nuo finansinių sukčių.
Vyriausybė 2020-ųjų spalio pabaigoje pritarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigimui. Centro steigimą paskatino Šiaurės ir Baltijos šalių regioną pastaraisiais metais krečiantys pinigų plovimo skandalai.
[infogram id="df056ea2-bbeb-4f35-bd63-755c3590b134" prefix="Vb6" format="interactive" title="pinigu plovimo centras"]
