Pildosi net ir „dirvonavusios“ LEZ

Metams artėjant į pabaigą, laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vadovai trina rankas: apie įkurtuves jų valdose praneša vis daugiau investuotojų – pramonės įmonių. Šiomis dienomis apie naujakurius paskelbė ir ilgą laiką „dirvonavusi“ Šiaulių LEZ, kuri iš karto prisiviliojo du investuotojus. Ryškėja tendencija: gamybininkai remiasi ne tik rinkoje augančiu produktu, bet ir planuojamais kitų įmonių projektais.

Viena šviežiausių naujienų – odontologinių produktų UAB „Medicinos linija“ pasirašė sutartį dėl 1,5 ha ploto nuomos Šiaulių LEZ ir kitąmet pradeda statyti naują gamyklą. Tai – jau antroji investicija šioje teritorijoje. Gintaras Dapkus, „Medicinos linijos“ vadovas ir savininkas, sako, kad išaugusį poreikį lemia tai, kad įmonė gamina santykinai nebrangią ir kokybišką produkciją. Baltijos šalyse ar Lenkijoje tokių stambių odontologijai skirtų produktų gamintojų kaip šiauliečiai nėra. „Produkcija realizuojama daugiau negu 80-yje šalių. Dar viena Šiaulių LEZ investuotoja – reklamos gamybos UAB „Reklamos diktatorius“. Ji rengiasi statyti iki 3.000 kv. m ploto gamyklą.

Atsiradus galimybei naudoti kanapes pramonės reikmėms, Kėdainių LEZ kanapių pluošto perdirbimo įmonę statys UAB „Natūralus pluoštas“. Šviežiausią naujieną turi ir Panevėžys: šiomis dienomis Norvegijos baldų gamybos įmonė „IMG Group“ AS pasirašė sutartį su Panevėžio LEZ operatoriumi. Čia grupė įsikurs per kelis etapus: pirmąjį jų planuojama užbaigti 2019 m. pradžioje, pradinė investicija sieks 10 mln. Eur, bus sukurtos 125 darbo vietos. Grupė tikisi, kad Panevėžio LEZ IMG suteiks lankstesnių gamybos ir tiekimo galimybių, nes Panevėžys pasižymi stipria tiekimo grandine daugumai pramonės šakų, ypač baldų gamybai. 50 km spinduliu pasiekiami visi aukščiausių standartų ir kokybės medžio, porolono, tekstilės, metalo ir kitų komponentų gamintojai.

Itin daug dėmesio šiemet sulaukė Kauno LEZ: 50 mln. Eur Lietuvoje investuojanti ir 300 darbo vietų sukursianti JAV medicininės įrangos gamintoja „Hollister“ apsisprendė čia statyti gamyklą, startą gamyklos statyboms davė elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“. Spalio pabaigoje VŽ pranešė apie „Continental AG“ padalinio „Continental Automotive“ ketinimą Lietuvoje statyti automobilių pramonei skirtų elektronikos komponentų gamyklą – vyksta derybos dėl sklypo Kauno LEZ. Ši teritorija sulaukė gerų žinių ir gruodį: čia sandėlį ir biurą statys Kauno UAB „Chemsys“, didmena prekiaujanti technologiniais produktais, skirtais vandens kokybei gerinti, o UAB „Fitsout“ – baldų gamybos pastatą etc.

Regis, šioje teritorijoje greitai bus tikrai ankšta. Tačiau pranešimai iš kitų regionų LEZ irgi džiugina – investuotojai renkasi įvairias Lietuvos vietas. Gamybos įmonių užderėjimas gali reikšti tendenciją, kad pramonė arba nebenori plėstis Azijos šalyse, arba dalį gamybos iš tų šalių kelia į Europą. Lietuvos Vyriausybė, savivaldybės turėtų sudaryti visas sąlygas, kad tas investicijų langas atsivertų kuo plačiau – galbūt reikėtų peržiūrėti valstybės investicijų planą, išspręsti susisiekimo klausimus. Tiesa, lieka itin Lietuvai opi darbo jėgos problema. Investuotojų atėjimas į keliuose regionuose esančias LEZ teikia vilties vietos gyventojams – atsiras naujų darbo vietų, tačiau, kuriant jų vis daugiau, galvos skausmas gali apnikti pačius investuotojus – kaip išspręsti darbuotojų trūkumo problemą.

VŽ mano, kad LEZ vadovai galbūt galėtų pamąstyti apie bendradarbiavimą su profesinėmis technikos mokyklomis, kolegijomis – suteikti galimybę moksleiviams, studentams atlikti praktiką tų zonų teritorijose įsikūrusiose gamyklose ir taip parengti jiems darbuotojų. Dar vienas būdas – suderinti mokymo programas, pagal kurias būtų rengiami potencialiai darbo rinkai reikalingi specialistai.