Ar vieši atlyginimai didina darbuotojų derybinę galią?

Publikuota: 2017-03-09
Eligijus Kajieta, „Korn Ferry Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Skandinavijai ir Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Eligijus Kajieta, „Korn Ferry Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Skandinavijai ir Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Korn Ferry Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Skandinavijai ir Baltijos šalims

„Sodra“ paskelbė įmonių atlyginimų virdurkius ir tai sukėlė didelį triukšmą. Intencija gera – siekiama kelti atlyginimų skaidrumo lygį privačiame sektoriuje ir stiprinti darbuotojų derybinę galią. Tačiau paskelbti duomenys ne tik nesuteikia informacijos, bet kartu yra matematiškai netikslūs. Leiskite pasidalinti mintimis, kodėl taip manau.

Didesnis skaidrumas, nustatant darbuotojų atlyginimus, yra kiekvienos pažangios įmonės, turinčios stiprią vadybą, tikslas. Tačiau reikia pripažinti, jog Lietuvos įmonėse atlygio valdymo kompetencija yra ribota arba tiesiog ši sritis Lietuvoje yra dar labai jauna. Todėl daugelyje įmonių atlyginimų mokėjimo principai yra chaotiški.

Situacija pradėjo šiek tiek gerėti, kai nuo 2011 m. bazinio atlyginimo didėjimas tesiekia 3-4% per metus (iki krizės metinis darbo užmokesčio augimas siekė po keliolika procentų), ir darbuotojai pradėjo daryti didesnį spaudimą vadovams pateikti atsakymą ne tik, kaip keisis darbo užmokestis, bet ir kokiais kriterijais remiantis iš principo yra nustatomas darbo užmokestis. Darbdaviams teko pasitempti ir apsirašyti atlygio valdymo principus.

Nuo ko pradėti? Pradėti reikia nuo konkrečių pareigų atsakomybių apibrėžimo. Nes būtent nuo užimamų pareigų ir jų kompleksiškumo labiausiai priklauso darbo užmokestis, t.y. kokių žinių reikia atlikti pareigas, kokias problemas darbuotojas sprendžia, kiek sudėtingas užduotis atlieka, koks jo indėlis ir įtaka įmonės galutiniam rezultatui. Priemonių yra keletas: pareigybių lygių ar kategorijų aprašymai, karjeros ar kompetencijų modeliai, pareigybių suskirstymas pagal darbo kompleksiškumą. Aiškūs kriterijai kiekvienoms pareigoms ir jas atliekančiam darbuotojui bei to komunikavimas – nuo šių dalykų prasideda atlyginimų skaidrumas.

Lietuvoje gyvybiškai svarbu pareigybes apibrėžti skrupulingai, nes atlyginimų skirtumai yra dideli. „Korn Ferry Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimo duomenimis, bazinio atlyginimo medianos skirtumas tarp asistento lygmens pareigybės ir vidutinės įmonės vadovo ar didesnės įmonės padalinio vadovo pareigybės yra 6-7 kartai. Vakarų Europoje ir JAV toks skirtumas tesudaro 2,5-3,5 karto.Taigi, kiek tikslus yra „Sodros“ skelbiamas vidurkis, kai žinome, jog žemesnės grandies darbuotojų ir aukščiausio lygio vadovų atlyginimai skiriasi kartais?

Sakysite, galima žiūrėti į to pačio sektoriaus įmonių vidurkius ir manyti, kad jų organizacinės struktūros bus panašios. Taip, iš dalies su tuo sutinku. Bet kiek mes galime būti tikri, kad to pačio sektoriaus įmonių organizacinės struktūros yra vienodos? Verslo pobūdį galime palyginti, bet per kokius ar kelis juridinius vienetus jis organizuojamas, kokia veikla kokioje įmonėje yra koncentruojama – akivaizdu, ne visuomet.

Dabar pakalbėkime apie kitą vidurkio skaičiavimo aspektą. Aritmetiškai vidurkis gaunamas sudėjus visus skaičius ir gautą rezultatą padalijus iš elementų kiekio. „Sodros“ duomenų atveju, elementų kiekis yra darbuotojų skaičius. Tačiau ne tik darbuotojų pareigybės nėra palyginamos tarp įmonių, bet ir pats darbuotojų kiekis (tas kuris naudojamas atlyginimų vidurkiui apskaičiuoti) nėra palyginimas tarp įmonių. Įprasta personalo valdymo praktika yra tokia, kad įmonės darbuotojų skaičių skaičiuojame ne „pavardėmis“, o pilno etato atitikmenimis (ang. full-time equivalent). Taip yra todėl, kad įmonėse yra nemažai dirbančiųjų ne pilną etatą ir atlyginimą gaunančiųjų už faktiškai dirbtą laiką, todėl vidurkis, paskaičiuotas sumą padalinus iš konkretaus darbuotojų skaičiaus, o ne iš pilną etatą atitinkančio darbuotojų skaičiaus, yra aritmetiškai neteisingas. „Sodra“ pateikia tokį paaiškinimą: „bus skaičiuojami visi apdraustieji, kurie per ataskaitinį laikotarpį bus dirbę bent vieną dieną ir kurie per mėnesį bus gavę nors kažkiek pajamų“. Ką tai reiškia? Mažesnės įmonės, kurios nenori viešinti didelio atlyginimų vidurkio, galės įdarbinti keletą administratorių 0,2 etato ir vidurkį „pasikoreguoti“.

Deja, tuo visa nepalyginamumo istorija nesibaigia. Dalis darbuotojų dirba slenkančiu grafiku, t. y. savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, ir jiems taikomas valstybės nustatytas didesnis valandinis įkainis. Šie darbuotojai patenka į „didesnį“ vidurkį, bet laikyti, kad šių darbuotojų atlyginimai yra didesni, būtų neteisinga. Tiesiog už „nestandartinį“ darbo laiką yra mokama daugiau ir, jei būtų dirbama tomis pačiomis sąlygomis, kaip daugelis kitų darbuotojų, jie didesnio darbo užmokesčio negautų. O tokio nestandartinio darbo laiko įmonėse gali būti labai skirtingai. Mūsų tyrimas rodo, kad gamybos įmonėse priemokos už nestandartinį laiką gali sudaryti nuo 5% iki 20% viso darbuotojo atlyginimo. Dar pridėkite išmokas už viršvalandžius, kurios taip pat mažina palyginamumą.

Na ir, žinoma, didelis sunkumas palyginti darbo užmokesčio vidurkius yra bendra atlyginimo suma, neatskiriant kintamo atlygio nuo bazinės algos. Gruodžio – kovo mėnesiais didelė dalis įmonių moka premijas už metinius rezultatus, kas daro didelę įtaką mėnesiniam atlyginimų vidurkiui. Tad norint palyginti darbo užmokesčius, reikia žinoti, ar vidurkis pateikiamas įvertinus metinę premiją, ar ne. Žinoma, kai pradėsime matyti „Sodros“ skelbiamų atlyginimų vidurkių istoriją už ilgesnį laikotarpį, bus galima pamatyti ir kintamo atlygio mokėjimo pikus.

Negaliu nepridėti komentaro, dėl viešoje erdvėje skambančių „gėdijimų“ įmonėms, kuriose darbo užmokestis mažesnis už šalies vidurkį. Jei turime vidurkį, tai turėsime tiek daugiau, tiek mažiau už vidurkį mokančių įmonių. Tokia matematika. Niekada nebus kitaip…Diskusija apie atlyginimus pradėta. Reikia ją tęsti. „Sodros“ prašytume perskaičiuoti vidurkius už pilną etatą, o kitą informciją darbuotojai susidėlios.

Komentaro autorius – Eligijus Kajieta, „Korn Ferry Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Skandinavijai ir Baltijos šalims

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

ESTT Lietuvoje atveria 780 mln. Eur vertės rinką Premium

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. savivaldybės turėjo nutraukti sutartis su savo bendrovėmis, jeigu jos neatitinka...

Finansai
2019.05.23
Iki ataskaitų pateikimo liko savaitė, bet to dar nepadarė 60% bendrovių

Juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas...

Finansai
2019.05.23
Startuoja mokesčių mokėtojų patikrinimai nuotoliniu būdu 2

Ketvirtadienį vartotojams atveriamas Standartizuotų buhalterinės apskaitos duomenų kaupimo ir tvarkymo...

Finansai
2019.05.23
„Darnu Group“ iš „Luminor“ skolinasi 34,5 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ būstų ir biurų projektui Vilniuje vystyti skolinasi 34,5...

Statyba ir NT
2019.05.23
FNTT: kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką 13

Kovodama su pinigų plovimu, Lietuva ėmė taikyti naują praktiką – ikiteisminiai tyrimai pradedami vien kilus...

Verslo aplinka
2019.05.22
VMI ir „Sodros" konsultacijos vienu skambučiu 1

Nuo šiol mokesčių informacijos centro telefonu 1882 asmeninių konsultacijų pageidaujantys gyventojai ir...

Finansai
2019.05.22
D. Trumpo mokesčiai ir prekybos karai smukdo užsienio investicijas Premium

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas 2018 m. sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, kai Donaldas...

Finansai
2019.05.22
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
Kai bankai užtrenkia duris 5

Lietuvoje veikiantys bankai mažina dosnumą nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, senka paskolų upelis ir...

Finansai
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
Ataskaitų teikimas: RC atsako į dažniausiai užduodamus klausimus

VĮ Registrų centras (RC) pateikia šešis populiariausius klausimus, į kuriuos atsakymus RC konsultantai...

Finansai
2019.05.21
Vadovų ir valdybų narių atlygio skaidrumas – vaistai nuo krizės Premium

Vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms įmonėms reikės tvirtinti atlygio politiką ir skelbti ją internete.

Finansai
2019.05.21
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 35

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
Numatomi svarbūs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai Verslo tribūna

Lietuvos Respublikos Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo įstatymo projektui,...

Finansai
2019.05.20
Nauja skaičiuoklė: kam sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde 24

Daugeliui gyventojų, iki šiol dalyvavusių pensijų kaupime, neverta svarstyti alternatyvos nutraukti kaupimą...

Finansai
2019.05.20
Ministras Vilius Šapoka: šešėlyje dirba nevykėliai 16

Ekonomikos šešėlis Lietuvoje kelis metus iš eilės mažėja po vieną procentinį punktą. Finansų ministerijos...

Finansai
2019.05.20
Aktyviai verslą kredituojančios kredito unijos „Magnus” paskola atvėrė kelią PC „Vakarinis” atsiradimui Verslo tribūna

Greta Vilniaus vakarinio aplinkkelio 2021 m. duris atverti turėtų naujas 20 tūkst. kv. m. prekybos centras...

Finansai
2019.05.20
Per 20 metų pastovus anuitetas nuvertėtų perpus Premium 8

Pensijų anuitetų „Sodroje“ lėšos bus investuojamos, todėl tikėtina, kad investicijų grąža kompensuos visus ar...

Finansai
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau