Ar vieši atlyginimai didina darbuotojų derybinę galią?

Publikuota: 2017-03-09
Eligijus Kajieta, „Korn Ferry Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Skandinavijai ir Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Eligijus Kajieta, „Korn Ferry Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Skandinavijai ir Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Organizacijų konsultantas, atlygio valdymo ekspertas

„Sodra“ paskelbė įmonių atlyginimų virdurkius ir tai sukėlė didelį triukšmą. Intencija gera – siekiama kelti atlyginimų skaidrumo lygį privačiame sektoriuje ir stiprinti darbuotojų derybinę galią. Tačiau paskelbti duomenys ne tik nesuteikia informacijos, bet kartu yra matematiškai netikslūs. Leiskite pasidalinti mintimis, kodėl taip manau.

Didesnis skaidrumas, nustatant darbuotojų atlyginimus, yra kiekvienos pažangios įmonės, turinčios stiprią vadybą, tikslas. Tačiau reikia pripažinti, jog Lietuvos įmonėse atlygio valdymo kompetencija yra ribota arba tiesiog ši sritis Lietuvoje yra dar labai jauna. Todėl daugelyje įmonių atlyginimų mokėjimo principai yra chaotiški.

Situacija pradėjo šiek tiek gerėti, kai nuo 2011 m. bazinio atlyginimo didėjimas tesiekia 3-4% per metus (iki krizės metinis darbo užmokesčio augimas siekė po keliolika procentų), ir darbuotojai pradėjo daryti didesnį spaudimą vadovams pateikti atsakymą ne tik, kaip keisis darbo užmokestis, bet ir kokiais kriterijais remiantis iš principo yra nustatomas darbo užmokestis. Darbdaviams teko pasitempti ir apsirašyti atlygio valdymo principus.

Nuo ko pradėti? Pradėti reikia nuo konkrečių pareigų atsakomybių apibrėžimo. Nes būtent nuo užimamų pareigų ir jų kompleksiškumo labiausiai priklauso darbo užmokestis, t.y. kokių žinių reikia atlikti pareigas, kokias problemas darbuotojas sprendžia, kiek sudėtingas užduotis atlieka, koks jo indėlis ir įtaka įmonės galutiniam rezultatui. Priemonių yra keletas: pareigybių lygių ar kategorijų aprašymai, karjeros ar kompetencijų modeliai, pareigybių suskirstymas pagal darbo kompleksiškumą. Aiškūs kriterijai kiekvienoms pareigoms ir jas atliekančiam darbuotojui bei to komunikavimas – nuo šių dalykų prasideda atlyginimų skaidrumas.

Lietuvoje gyvybiškai svarbu pareigybes apibrėžti skrupulingai, nes atlyginimų skirtumai yra dideli. „Korn Ferry Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimo duomenimis, bazinio atlyginimo medianos skirtumas tarp asistento lygmens pareigybės ir vidutinės įmonės vadovo ar didesnės įmonės padalinio vadovo pareigybės yra 6-7 kartai. Vakarų Europoje ir JAV toks skirtumas tesudaro 2,5-3,5 karto.Taigi, kiek tikslus yra „Sodros“ skelbiamas vidurkis, kai žinome, jog žemesnės grandies darbuotojų ir aukščiausio lygio vadovų atlyginimai skiriasi kartais?

Sakysite, galima žiūrėti į to pačio sektoriaus įmonių vidurkius ir manyti, kad jų organizacinės struktūros bus panašios. Taip, iš dalies su tuo sutinku. Bet kiek mes galime būti tikri, kad to pačio sektoriaus įmonių organizacinės struktūros yra vienodos? Verslo pobūdį galime palyginti, bet per kokius ar kelis juridinius vienetus jis organizuojamas, kokia veikla kokioje įmonėje yra koncentruojama – akivaizdu, ne visuomet.

Dabar pakalbėkime apie kitą vidurkio skaičiavimo aspektą. Aritmetiškai vidurkis gaunamas sudėjus visus skaičius ir gautą rezultatą padalijus iš elementų kiekio. „Sodros“ duomenų atveju, elementų kiekis yra darbuotojų skaičius. Tačiau ne tik darbuotojų pareigybės nėra palyginamos tarp įmonių, bet ir pats darbuotojų kiekis (tas kuris naudojamas atlyginimų vidurkiui apskaičiuoti) nėra palyginimas tarp įmonių. Įprasta personalo valdymo praktika yra tokia, kad įmonės darbuotojų skaičių skaičiuojame ne „pavardėmis“, o pilno etato atitikmenimis (ang. full-time equivalent). Taip yra todėl, kad įmonėse yra nemažai dirbančiųjų ne pilną etatą ir atlyginimą gaunančiųjų už faktiškai dirbtą laiką, todėl vidurkis, paskaičiuotas sumą padalinus iš konkretaus darbuotojų skaičiaus, o ne iš pilną etatą atitinkančio darbuotojų skaičiaus, yra aritmetiškai neteisingas. „Sodra“ pateikia tokį paaiškinimą: „bus skaičiuojami visi apdraustieji, kurie per ataskaitinį laikotarpį bus dirbę bent vieną dieną ir kurie per mėnesį bus gavę nors kažkiek pajamų“. Ką tai reiškia? Mažesnės įmonės, kurios nenori viešinti didelio atlyginimų vidurkio, galės įdarbinti keletą administratorių 0,2 etato ir vidurkį „pasikoreguoti“.

Deja, tuo visa nepalyginamumo istorija nesibaigia. Dalis darbuotojų dirba slenkančiu grafiku, t. y. savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, ir jiems taikomas valstybės nustatytas didesnis valandinis įkainis. Šie darbuotojai patenka į „didesnį“ vidurkį, bet laikyti, kad šių darbuotojų atlyginimai yra didesni, būtų neteisinga. Tiesiog už „nestandartinį“ darbo laiką yra mokama daugiau ir, jei būtų dirbama tomis pačiomis sąlygomis, kaip daugelis kitų darbuotojų, jie didesnio darbo užmokesčio negautų. O tokio nestandartinio darbo laiko įmonėse gali būti labai skirtingai. Mūsų tyrimas rodo, kad gamybos įmonėse priemokos už nestandartinį laiką gali sudaryti nuo 5% iki 20% viso darbuotojo atlyginimo. Dar pridėkite išmokas už viršvalandžius, kurios taip pat mažina palyginamumą.

Na ir, žinoma, didelis sunkumas palyginti darbo užmokesčio vidurkius yra bendra atlyginimo suma, neatskiriant kintamo atlygio nuo bazinės algos. Gruodžio – kovo mėnesiais didelė dalis įmonių moka premijas už metinius rezultatus, kas daro didelę įtaką mėnesiniam atlyginimų vidurkiui. Tad norint palyginti darbo užmokesčius, reikia žinoti, ar vidurkis pateikiamas įvertinus metinę premiją, ar ne. Žinoma, kai pradėsime matyti „Sodros“ skelbiamų atlyginimų vidurkių istoriją už ilgesnį laikotarpį, bus galima pamatyti ir kintamo atlygio mokėjimo pikus.

Negaliu nepridėti komentaro, dėl viešoje erdvėje skambančių „gėdijimų“ įmonėms, kuriose darbo užmokestis mažesnis už šalies vidurkį. Jei turime vidurkį, tai turėsime tiek daugiau, tiek mažiau už vidurkį mokančių įmonių. Tokia matematika. Niekada nebus kitaip…Diskusija apie atlyginimus pradėta. Reikia ją tęsti. „Sodros“ prašytume perskaičiuoti vidurkius už pilną etatą, o kitą informciją darbuotojai susidėlios.

Komentaro autorius – Eligijus Kajieta, „Korn Ferry Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Skandinavijai ir Baltijos šalims

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Dygstant naujoms gamykloms, robotų apmokestinimas Lietuvoje – tik laiko klausimas Premium 2

Ekonomistams prognozuojant, kad Lietuvoje ilgainiui kas antrą darbo vietą pakeis robotai, tikėtina, kad bus...

Finansai
2019.10.20
R. Shilleris: nuogąstavimai dėl recesijos plinta kaip virusas, todėl gali tapti realybe 7

Roberas Shilleris, lietuvių kilmės ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas, savo naujoje knygoje „Istorijų...

Finansai
2019.10.19
SEB iš stambių klientų Estijoje pradeda imti mokestį už pinigus banko sąskaitoje 17

Estijos SEB bankas iš savo komercinių klientų pradeda imti mokesčius už banko sąskaitoje laikomą didesnę nei...

Pramonė
2019.10.18
A. Žiugžda ir R. Davidovičius pervadino iš „Lewben“ įsigytą įmonę 12

Lietuvos fondų valdymo bendrovė „Lewben Investment Management“ (LIM), kurios savininkais birželį tapo...

Rinkos
2019.10.18
Merai džiaugiasi dėl didesnio biudžeto, dejuoja dėl ribojamo skolinimosi Premium

Savivaldybių pajamos 2020 m. augs sparčiau nei valstybės ir „Sodros“ biudžetų, be to, savo reikmėms jos galės...

Finansai
2019.10.18
Savarankiškai dirbantiems siūlo pakelti „Sodros“ įmokų „lubas“ iki 83.000 Eur Premium 39

Su 2020 m. biudžeto projektu Seimą pasiekė įstatymų pataisos, kuriomis siūloma savarankiškai dirbantiems...

Finansai
2019.10.18
VMI atstovai turgavietėse dosniai dalijo baudos kvitus 11

Turgaus prekiautojai kasos aparatais naudojasi nenoriai, o kai kurie dirba iš viso nelegaliai – tai...

Gazelė
2019.10.17
Asociacija: prekybos mokestis neteisėtas, nes dubliuoja PVM 17

Apyvartos mokestis yra neteisėtas ES, nes jis dubliuoja PVM mokestį ir todėl negali būti įvestas Lietuvoje,...

Finansai
2019.10.17
2020 m. biudžetas: 300 mln. Eur pajamos iš mokesčių pavirs socialinėmis išmokomis Premium 35

Kitų metų spalio 11 d. Lietuvos laukia Seimo rinkimai, todėl šiemet priimti valstybės finansus...

Finansai
2019.10.17
Kodėl būstą įpirkti lengviausia Rygoje, o Vilnius vis dar gale Premium

Šių metų antrąjį ketvirtį, kaip ir pastaruosius 5-erius metus, geriausias nuosavo būsto įperkamumo rodiklis...

Statyba ir NT
2019.10.17
Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
2019.10.17
M. Dubnikovas: 2020 metų biudžeto projektas – kontraversiškas 4

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei...

Finansai
2019.10.16
G. Kirkilas: biudžeto projekte neatsispindi koalicijos sutartyje įtvirtinti punktai 2

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija trečiadienį paskelbtame biudžeto projekte pasigenda koalicijos...

Verslo aplinka
2019.10.16
„Revolut“ ir „Monese“ ruošiasi kietajam „Brexit“ 11

Europoje veikiančios finansų technologijų bendrovės, tokios, kaip „Revolut“ ar „Monese“, ruošiasi kietajam...

Rinkos
2019.10.16
Ž. Mauricas: nerimą kelia valstybės planuojamos kitų metų pajamos 1

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų...

Finansai
2019.10.16
Kitais metais „Sodros“ lubos – ties 104.000 Eur per metus 1

„Sodros“ pajamos šiemet augs šiek tiek lėčiau nei darbo užmokestis, nes iki 84 vidutinių darbo užmokesčių...

Finansai
2019.10.16
Vyriausybė pritarė 2020 m. Valstybės biudžeto projektui: pajamos auga sparčiau už BVP 5

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2020 m. valstybės biudžeto projektui. Numatyta,...

Finansai
2019.10.16
Turto bankas brangiausiai pardavė patalpas Vilniaus senamiestyje ir Alytuje 1

Turto bankas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius surengė 941 viešą aukcioną, kurių metu pardavė 256...

Finansai
2019.10.16
Turkija po JAV veiksmų uždraudė pelnytis iš bankų akcijų pigimo

Turkijos akcijų biržos operatorius laikinai uždraudė investuotojams pelnytis iš 7-ių Turkijos bankų akcijų...

Rinkos
2019.10.16
V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomikai būtina skubi pagalba 20

Šalių vyriausybės privalo imtis priemonių pasaulio ekonomikos augimui gaivinti, teigia Vitas Vasiliauskas,...

Verslo aplinka
2019.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau