ESO vadovas apie dvigubą saulės elektrinių subsidijavimą: netikrų dalykų gamtoje nebūna, ekonomikoje – tuo labiau

Jis taip pat kalba ne tik apie audros šalinimo patirtis, bet ir apžvelgia gaminančių vartotojų perspektyvas būti prijungtiems prie skirstomojo tinklo ir toliau mėgautis dvigubo subsidijavimo schema, kai elektra neva kažkur pasaugoma.

Apie tinklo galimybes prijungti daugiau saulės elektrinių, garantinį tiekimą ir išmoktas audros pamokas – šiame pokalbyje. 

Nors jau praėjo gana daug laiko, noriu paklausti apie Lietuvą nusiaubusią audrą ir padarinių šalinimą, krizės suvaldymą? Kas pavyko, kas nepavyko ir kokį sau pažymį parašytumėte?

Greitai viskas pasimiršta, todėl norėčiau sugrįžti šiek tiek atgal. Audra prasidėjo liepos 28 d., o padariniai buvo pašalinti rugpjūčio 8 d.  Bendrai turėjome beveik pusę milijonų atjungtų klientų. Išvados yra labai paprastos. 80% tiekimo sutrikimų buvo dėl augmenijos. Buvo 5.800 atvejų, kai medžiai ar jų šakos nutraukė laidus ar nuvertė atramas.

Mūsų vertinimu, per paskutinius penkerius metus tai buvo du kartus stipresnė audra, jei lyginsime su vykusiomis per tą laikotarpį. Padarinius vienu metu šalino 900 žmonių, skaičiuoju tik tuos, kurie dirbo lauke ir atkūrinėjo elektros tiekimą. Teko paprašyti ir latvių pagalbos. Noriu padėkoti kolegoms iš kaimyninės šalies.

Pas juos lygiai ta pati audra padarė mažesnį nuostolį. Kai pradėjome analizuoti, kodėl taip nutiko, pamatėme, kuo mūsų tinklas skiriasi nuo jų.

Visada yra temų, kur tu gali būti geresnis. Kalbant apie padarinių šalinimo koordinavimą, pirmiausia stengėmės užtikrinti, kad kita šalies infrastruktūra galėtų veikti. Pavyzdžiui, ryšio paslaugos. Tam tikros sritys buvo mūsų prioritetai. Aktyviai dirbome su savivaldybėmis dėl nuotekų, vandens tiekimo.

Aš rašyčiau stiprų aštuonetą.

Ką galėjote padaryti geriau?

Komunikacijoje – tiek, kiek galime nuspėti, kiek laiko užruksime tvarkydami. Tai buvo pagrindinis klausimas. Kada pšalinsime. Kiekviena audra yra savita ir kitokia. Šios audros išskirtinumas buvo tas, kad ji truko visą dieną ir vėjas pagal darbų saugos taisykles neleido šalinti sutrikimų. Bokštai, jų kėlimą apriboja vėjo greitis, negalėjome rizikuoti tiek savo žmonių, tiek rangovų darbuotojų gyvybėmis.

Manau, kad sistemose turėsime įdiegti tikslesnę informaciją, koks yra tikėtinas padarinių pašalinimo terminas. Jeigu nuo pradžių būtume galėję sakyti, kad tai užtruks 5 paras, kad ir kaip tai baisiai beskambėtų pradžioje, tokie pranešimai būtų padėję žmonėms planuotis savo darbotvarkes.

Jūs tas žinutes siuntėte pagal iš anksto paremtą algoritmą?

Iš esmės tai veikia, nes siunčiame žinutes ir paskui pratęsiame laiką. Tiesa, tai nebuvo įprastos žinutės, kurias siunčiame ramybės metu. Mes šitą audrą matėme. Turime įrankį, kuris remiasi tinklo būklės parametrais, audros prognoze, naudoja dirbtinį intelektą. Galime savaitę į priekį prognozuoti stichijas. Ir tai ne tik vėjas, bet ir snygis, kaitros.  

Mes įvertiname, kiek kurią dieną gali būti sutrikimų.

Matėme, kad artėdamas Lietuvos link, tas reiškinys neišsisklaido, todėl diena prieš socialinėje erdvėje išplatinome klientams įspėjimus ir patarimus, kaip elgtis. Veikėme jau audros režimu.

Kilo daug diskusijų su miškų savininkais dėl proskynų prie elektros linijų didinimo. Kas jiems tai turėtų kompensuoti ir panašiai. Kokio kompromiso siekiate?

Minėjau Latvijos pavyzdį. Ten padariniai pašalinti greičiau. Žiūrėjome ar jie turi daugiau požeminių kabelių, bet tai nebuvo esminis skirtumas. Tinklų struktūra yra panaši, miškingumas, nors nesu miškininkas, bet manau, kad yra panašus.

Vienintelis skirtumas – proskynų dydžiai. Latviai dirbo čia ir stebėjosi, kaip čia taip gali būti, kodėl medžiai taip arti ir turi tokį poveikį linijoms.

Natūralu, kad siūlome, jog reglamentavimas šiuo klausimu Lietuvoje turi būti toks kaip Latvijoje ir Estijoje. Vyksta dialogas, kalbamės su žemės ir miškų savininkų asociacija, ministerija, kad toks pokytis būtų teisės aktuose.  

Esame pateikę savo vertinimus, skaičiavimus dabar iš ministerijos pusės turėtų būti veiksmai.

Skaičiavote, kiek reikėtų išleisti? Kalbu ne tik apie kirtimus proskynų, bet ir tinkamą apsirūpinimą generatoriais.

Šiandien turime daugiau kaip 90 įvairaus tipo generatorių. Kai kurie iš jų gali užmaitinti visą Vilniaus rajoną, pavyzdžiui Naujamiestį. Visą rajoną galima užmaitinti vienu generatoriumi.

Priekaištai, kuriuos gavome audros metu, labiau susiję su tuo, kad ne visur buvo galima juos panaudoti. Jei linijos, kuri yra nutraukta penkiose vietose, pradžioje prijungsime generatorių, elektra nepasieks galutinių vartotojų.

Ši priemonė labiau susijusi su klientų poreikių patenkinimu. Skaičiuojame, kad galime turėti dar kelis šimtus generatorių, bet reikia susiderinti procesą su savivaldybėmis. Klausimas, kas galėtų juos išplatinti, kur jie būtų sandėliuojami, kada grąžinami.

Galiausiai reikia ir naudojimo instrukcijos. Tai nėra tiesiog power bankas, kurį įjungi ir viskas. Reikia priežiūros, kuro.   

Visų veiksmų sumas esame suskaičiavę, bet svarbu, kad, pavyzdžiui, kirtimas proskynų, nebūtų brangesnis nei linijų kabeliavimas. Skaičiavimus esame pateikę ministerijai.

Kiek planuojate investuoti į tinklo priežiūrą, atnaujinimą?

Dešimties metų investicijų plane numatyta, kad bendros investicijos sudarys 300 mln. Eur. Turėsime 4.700 km kabelių. Prioritetas skirtas galutiniam rezultatui, kad patikimai tiektume energiją klientams, o sutrikimų skaičius būtų kuo mažesnis.

Rinksimės kabeliuoti tas linijas, kuriomis tiekiama elektra daugiausia klientų ir kuriose daugiausia pavojų elektros tiekimui nutrūkti.

Dabartinio tinklo išmanumas. Vis dar esame akli, ar jau automatiškai gaunate signalus, kur reikia intervencijos?

Tinklo skaitmenizavimas ir automatizavimas yra vienas iš rodiklių, kurį nuolatos siekiame gerinti. Tai nėra vien linijų kabeliavimas.

Šiandien apie 56% tinkle yra automatizuota. Sieksime, kad ta dalis augtų iki daugiau kaip 90% ir kad ji būtų galima valdyti automatiškai. Tai reiškia, kad, atsitikus įvykiui vienoje tinkle vietoje, per 3 minutes tiekimas persijungia automatiškai į sužiedintą liniją.

Žinoma, audrų metu tai suveiks ne visada. Stichija gali apimti didelę teritoriją ir ne visa laiką pavyks linijas sužiedinti.

Ateityje gaminančių vartotojų turėtų didėti iki 300.000. Tai realus siekis pereinant į elektros gamybos decentralizaciją?

Šiandien yra 117.000 gaminančių vartotojų ir 40.000 nutolusių gaminančių vartotojų. Jei siektume 300.000, reikia dar maždaug 150.000. Apie 100.000 gaminančių vartotojų tinkle jau yra rezervavę pajėgumus, tiek išduota techninių sąlygų.

Ne visi pasistatys, bet tokia galia šiai dienai yra rezervuota. Dar papildomai 60.000 gaminančių vartotojų yra laisvos galios tinkle. Ta matematika susideda ir turime tuos 300.000, jei turimus pajėgumus padalytime iš vidutinės saulės elektrinės instaliuotos galios.

Tinklas plečiasi, didėja. Jei dar turėtumėme sprendimus, kurie leistų gaminantiems vartotojams būti efektyvesniems, jų skaičius augtų.

Tas pats nulinės generacijos turėjimas. Jis šiandien kažkodėl vertinimas kaip nepasiektas rezultatas, bet jei jį sujungsime su net billingo sistema, tai tas modelis, kai neturime papildomos įtakos tinklui.

Tinklas nėra ribojantis veiksnys gaminančių vartotojų atsiradimui. Tinkle yra laisvos vietos tiktai tam tikruose taškuose. Kalbu ne iš operatoriaus, o visuomenės perspektyvos ir klausiu, ar mes turime investuoti į naujo vartotojo prijungimą keisdami transformatorių už 30.000 Eur, kai kitur yra laisvos vietos. Turbūt tai nebūtų ekonomiškas sprendimas.

Tas skaičius realus, klausimas, kiek apsimokės ta investicija. Kainų šokinėjimas, kurį matome, turėtų pristabdyti plėtrą, klausimas, kada tai nutiks.

Kaip sekasi diegti išmaniuosius skaitiklius?

Esame įdiegę 974.000 skaitiklių. Bendrai turime 1,9 mln. klientų. Pirmojo etapo tikslas yra 1,3 mln. skaitiklių.

Manau, kad tai sėkmingas projektas. Žmonės gali matyti savo suvartojimą, be to, ir mums atriša akis ir leidžia visai kitaip matyti tinklą per investicijų prizmę.

Grįžtant prie gaminančių vartotojų, mes galime matyti, kiek realiai ir kada tos elektrinės generuoja elektros, o ne tik žiūrėti į išduotas technines sąlygas, matematiškai sudedant galias ir lyginant su transformatoriaus apkrovimu.

Stogai yra ne vienodose pusėse, todėl nebūtinai išnaudojama tuo metu ta galia. Skaitikliai viena iš tų priemonių, prisidedančių prie gaminančių vartotojų plėtros. Tinklas tampa matomas. Tai nėra tik sąskaitų išrašymo įrankis.

Kas nutiko su garantiniu elektros tiekimu. Jis juk turėjo būti laikinas?

Jo misija užtikrinti tiekimą, jei kažkas nutinka. Tai tarsi draudimas. Taip, yra numatyta, kad jis turi būti taikomas pusę metų, o tada gali būti nutraukiamas.

Garantiniame tiekime turime tiek privačių, tiek verslo klientų. Jų skaičius bendra suma nekinta jau kuris laikas.  Nors 40.000 tokių klientų gali pasirodyti daug, jų suvartojamos elektros dalis sudaro tik 2,5% visų klientų vartojimo.

Mes nesame rinkos žaidėjas, kuris vysto tą produktą. Užtikriname minimumus. Tikiu, kad tiekėjų rinka sužais ir tie klientai pasirinks nepriklausomus tiekėjus, kurie pasiūlo daugiau paslaugų.

Atjungimas nebūtų civilizuotas veiksmas, ypač žinant, kad tiekimo rinkos liberalizavimas nėra baigtas.

Tikite, kad per šį politinį ciklą visiems gaminantiems vartotojams bus privalomai įvestas net billing modelis?

Sunku būti orakulu, kai pats tų sprendimų nepriimu, bet žiūriu į aplinką. Latviai, lenkai, estai jau yra išmigravę iš šios sistemos. Akivaizdu, kad net-metering (dvipusė apskaita), kaip skatinimo priemonė suveikė, bet ateityje tai nėra tvari priemonė. Net billingo (grynojo atsiskaitymo) atveju kalbame apie tikrą kainą, tikrą galią ir tikrą pasinaudojimą. O ne kažkas dirbtinio, kai sumokama subsidijomis ar iš kitų vartotojų grupės.

Dėl net metering atsiranda maksimalios galios saulės elektrinės, kokias tik galime turėti, nes bus susigrąžinta žiemą. Nors visi supranta, kad niekas nieko negrąžina ir nepasaugo. Viskas vyksta realiu laiku, kažkas žiemą turi nupirkti elektrą biržoje, kai jos reikia.

Visos sistemos, kurios atspindi realius kaštus ir naudas, jos anksčiau ar vėliau turės atsirasti. Netikrų dalykų nebūna gamtoje, ekonomikoje – tuo labiau.