ES finansuos 75% sinchronizacijos projekto
VŽ rašė, kad pirmajame finansavimo etape Baltijos šalys prašė finansuoti 432,5 mln. Eur investicijų dalį. Tai, kad iš CEF fondų buvo skirta 323 mln. Eur, reiškia, kad ES sinchronizaciją finansuoja maksimaliu energetikos projektams galimu 75% intensyvumu, t.y. skiria tiek lėšų, kiek Baltijos šalys tikėjosi gauti.
Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui prireiks 167 mln. Eur, jiems skirta 125 mln. Eur ES lėšų. Tai yra pati didžiausia parama, kokią iš šio fondo energetikos infrastruktūros projektams iki šiol yra gavusi Lietuva.
„CEF yra vienas tų instrumentų, kurie įrodo ES kuriamą pridėtinę vertę. Šiandien patvirtintas (projektų — VŽ) sąrašas rodo, kad Eneretikos sąjunga yra efektyvus įrankis mūsų ekonomikas modernizuoti ir paversti žalesnėmis, pritaikyti jas ateičiai pagal klimato kaitos ir aplinkosaugos nubrėžtas gaires", – teigia Marošas Šefčovičius, Europos Komisijos viceprezidentas energetikos sąjungai.
„Tai patvirtinimas, kad sinchronizacija yra visos ES projektas. Ši finansinė parama padės mums paversti tikrove svarbiausią Baltijos šalių energetinio saugumo projektą ir sustiprinti mūsų energetinę nepriklausomybę,“ – vyriausybės pranešime cituojamas Saulius Skvernelis, Ministras Pirmininkas.
EK finansuoti bus teikiami ir kiti svarbūs sinchronizacijai projektai. Antrajame etape didžiausias dėmesys bus skiriamas naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimui.
Lietuva, Latvija ir Estija – vienintelės ES šalys, kurios energetiškai yra izoliuotos nuo kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos ir vis dar priklauso sovietiniais laikais sukurtai IPS/UPS sistemai, valdomai iš Maskvos.
