Vilniaus šilumos tinklai: visos investicijos – šilumos kainai mažinti
Kokios šio šildymo sezono aktualijos, kaip jam buvo pasiruošta?
Nuo šių metų pradžios kuro kainos stabilizavosi, jos tapo prognozuojamomis. Todėl šiemet nepirkome mažasierio mazuto, nes planuojame, kad neprireiks dar vienos kuro alternatyvos, mažiau įsigijome ir gamtinių dujų bei biokuro. Tai susiję su tuo, kad numatyta, jog po Naujųjų šilumą pradės nuolat tiekti Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), kuri, degindama biokurą ir komunalines atliekas, gamins pigesnę šilumą. Nuo vasaros VKJ dirba bandomuoju režimu.
Kaip VŠT užtikrina šilumos kainą klientams?
Šilumos kaina nėra užtikrinama tik VŠT veiklos. Mūsų įmonė laikosi ant dviejų didelių kojų: šilumos gamybos ir, sakyčiau, dar svarbesnės veiklos – šilumos tiekimo. Pirmiausia save ir matome kaip šilumos tiekėją. Naudodami biokurą savo jėgainėje šilumą gaminame iš atsinaujinančių energijos išteklių, o papildomai iš biokuro pagamintą šilumą tiekia ir nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Apie 80% visos šilumos, per metus patiekiamos vilniečiams, pagaminama iš biokuro – dalis gaminama mūsų jėgainėje, kita dalis perkama aukcionuose pagal geriausią NŠG siūlomą kainą. Likęs poreikis tenkinamas šilumą gaminant iš gamtinių dujų, kurios šiai dienai sudaro apie 20% kuro struktūros.
Kas lemia sąskaitų sumas už šildymą?
Svarbi dedamoji, turinti daugiausia įtakos, – temperatūra už lango, kuriai įtakos daryti negali nei klientas, nei mes. Tačiau sąskaitos dydį lemia ir šildomo pastato efektyvumas, kliento būsto galimybės išlaikyti šilumą – kiek namas energetiškai efektyvus. Nuo to labai priklauso, kiek bus sunaudota mūsų tiekiamos šilumos. Reikšmės bendram šilumos sunaudojimui turi ir bendrosios namo erdvės. Mūsų tiekiama šilumos energijos kaina visiems yra vienoda, o sąskaitos dydį labiausiai lemia gyventojų būsto energetinis efektyvumas, todėl renovuotų, energetiškai efektyvių būstų šeimininkai moka 40-60% mažesnes sąskaitas.
Kokiomis priemonėmis įmonė siekia, kad sąskaitos už šilumos energiją būtų kuo optimalesnės?
Prie apibūdinimo „optimali kaina“ dar norėčiau pridėti ir „stabili“. COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, sankcijos biokurui iš Rytų lėmė, kad rinkoje atsirado kuro disbalansas, jo kainos pašoko ir, atitinkamai, pabrangęs biokuras lėmė aukštesnes šiluminės energijos kainas. Kad palaikytume stabilias kainas, dujų ir biokuro rinkose sudarome ateities sandorius. Gamtinių dujų sandoriai tarptautiniai, jų konkursuose dalyvauja visų Baltijos šalių tiekėjai, o su laimėtoju sudarome sutartį fiksuota kaina ateinančiam šildymo sezonui. Biokurą perkame tik iš Vilniaus regiono tiekėjų, nes iš toliau neapsimoka – kainą pastebimai didina transportavimas.
Beje, pagal įstatymą išankstiniais ateities sandoriais galime įsigyti iki 50% dujų, o kitą kiekį perkame rinkoje, todėl nuolat stebime dujų kainas.
Šilumos kainos stabilumą kuria ir mūsų investicijos į šilumos tiekimo tinklą. Jo priežiūra leidžia ne tik mažinti šilumos nuostolius, bet ir užtikrina patikimą paslaugų tiekimą be gedimų.
Ar jau žinomas žiemos kainų dydis už VŠT tiekiamą šilumą gyventojams? Kaip jos skirsis nuo praėjusių metų?
VŠT tiekiamos šilumos kaina sostinės gyventojams gruodį bus 8% mažesnė nei šių metų lapkritį ir sieks 7,68 ct/kWh. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, šiemet šilumos kilovatvalandė vilniečiams atpigo 9%.
Esate į klientą orientuota organizacija. Kaip tai veikia įmonės finansų planavimą?
Pirmiausia turime matyti trumpalaikius, vidutinius ir ilgalaikius planus. Pirmuoju atveju turime tikslą palaikyti stabilias, nešokinėjančias kainas, kad klientui galėtume užtikrinti labiau prognozuojamas sąskaitas. Didesnėje perspektyvoje siekiame, kad klientai gautų žalią šilumą – iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI). Galima teigti, kad vos ne visos investicijos nukreiptos tam, kad nustotume vartoti dujas ir pereitume tik prie AEI, o taip pat efektyvintume šilumos gamybą. Pavyzdžiui, Naujosios Vilnios katilinėje pradėta modernizacija, todėl gamtines dujas čia pakeis biokuras. Vilniaus šiaurinėje dalyje, kuri yra ant kalvos, svarstoma statyti AEI naudojančią katilinę, kuri prisidėtų prie šilumos kainos mažinimo klientams.
Žinome, kad didelė dalis šilumos perdavimo tinklų Vilniuje labai seni, todėl patiriami šilumos nuostoliai. Dėl šios priežasties nuolat planuojame ir skiriame finansus rekonstrukcijoms tose vamzdynų atkarpose, kuriose fiksuojame didžiausius nuostolius. Šiems tikslams nukeliauja didžioji dalis investicijų. Iki šiol esame rekonstravę daugiau kaip trečdalį – 272 km – iš 758 km Vilniuje esančio šilumos kelio.
Žalieji finansai ir VŠT – ar šioje srityje turite planų, ką esate numatę?
Investavimas į trasų atnaujinimą – taip pat žalioji investicija, nes mažėja energijos nuostoliai, mažiau deginama kuro.
Su finansuotojais deramės ir dėl žaliųjų paskolų paėmimo, svarstėme, ar mums verta turėti žaliąsias obligacijas. Matyt, imsime žaliąsias paskolas, nes tai nauda ir įmonei, ir mūsų klientui – gyventojui, kadangi toks skolinimasis yra pigesnis. Planuojame, kad jos sieks apie 100 mln. Eur per ateinančius penkerius metus.
Beje, daugeliui „žali“ produktai asocijuojasi su didesnėmis kainomis. Mūsų atveju investicijos į žaliąją energetiką ir apskritai visos investicijos skirtos mažinti gaminamos ir tiekiamos šiluminės energijos kainą. Ją padeda palaikyti ir masto ekonomija, nes centralizuotai tiekiama šiluma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra pati pigiausia. Todėl toks šildymas Europoje ir toliau plečiasi, ypač siekiant įgyvendinti žaliąjį kursą.
VŠT planuoja, kad 2024 m. 80% tiekiamos šilumos energijos – pagamintos ir savo, ir nepriklausomų gamintojų – bus iš AEI. Palyginti su šiandiena, tokios energijos bus pagaminta apie 10% daugiau.
Kokia yra VŠT finansų strategija? Kokiais principais ji yra įgyvendinama ir dėliojama?
Kadangi esame orientuoti į klientą, tai didelio sprogimo neplanuojame, o kalbame apie stabilų įmonės augimą. Tai rodo ir mūsų finansų istorija, kur matosi santykinai nedidelis pelningumas ir tiekiamos šilumos kainos stabilumas. Negalime stipriai didinti pelno, nes pirmiausia galvojame apie stabilią kainą klientui ir jo išlaidų krepšelį, tvarų bendrovės finansų vystymąsi. Be to, šilumos kainas Lietuvoje reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Dalį finansų planuojame ir savo pastatų rekonstrukcijai. Visame mieste yra keli šimtai „suvargusių“ siurblinių ir transformatorinių, kurios nepuošia miesto ir nėra tvarios eksploatuoti. Jas jau pradėjome renovuoti, o kitąmet atnaujinsime pora dešimčių šių pastatų ir taip prisidėsime prie žaliojo kurso.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Kokią dalį pajamų bendrovė uždirba iš reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos?
Reguliuojama veikla – šilumos energijos gamyba ir tiekimas – atneša 90% visų pajamų. Nereguliuojamos veiklos pajamas generuoja elektros energijos gamyba ir elektros balansavimas. Dalyvauti elektros energijos balansavimo rinkoje pradėjome praėjusių metų pabaigoje, šiemet dar labiau padidinome savo pajėgumus.
Kitos komercinės veiklos kuklios pajamomis, bet labai svarbios ir mums, ir gyventojams, pavyzdžiui, ekskursijos mūsų energetikos objektuose, kurios sulaukia ypač didelio dėmesio, taip pat šilumos punktų priežiūros paslaugos, smulkūs remontai. 2022 m. konsoliduotos finansinės ataskaitos duomenimis pardavimų pajamos siekė 276,6 mln. Eur, grynasis pelnas 12,4 mln.
