Mokslininkai nustatė, kokia turėtų būti ideali temperatūra biure

Publikuota: 2019-05-29

Būna dienų, kai net menkiausias darbas pareikalauja milžiniškų pastangų, sunku prisiminti prieš pusvalandį perskaityto laiško turinį, o motyvacija brenda dar neregėtomis seklumomis? Dažniausiai dėl to kaltas neišsimiegojimas, tačiau kartais prastos savijautos priežastis tiesiog gali tvyroti ore.

Moksliniai tyrimai rodo, kad vien netinkama temperatūra ofise gali turėti reikšmingą poveikį darbuotojų veiklos efektyvumui ir jų užtikrinamiems verslo rezultatams.

Šiluma kaulų nelaužo, bet atmintį pablogina

Per didelė šiluma gal kaulų ir nelaužo, bet gebėjimą dorotis su darbo užduotimis gali gerokai sumažinti. Taip teigia mokslo darbe „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“  visapusiškai daugybę tyrimų išanalizavusios ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės prof. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.

„Įvairiais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis atlikti tyrimai biuruose rodo temperatūros skirtumų tiesioginį sąryšį su žmonių savijauta, gebėjimais ir net bendravimo įgūdžiais. Susisteminus informaciją matome, kad taip pat užfiksuota, kokia temperatūra biure būtų ideali darbui, o kada krenta konkretūs darbuotojų galimybių rodikliai: pavyzdžiui, atminties, gebėjimo skaičiuoti ar išlaikyti dėmesį“, – sako prof. dr. R. Kazlauskaitė.

Mokslininkių ataskaitoje pažymima, kad skirtingų tyrimų fiksuota optimali temperatūra darbui siekia 21-22 laipsnius šilumos pagal Celsijaus skalę. Tiek aukštesnės, tiek ir žemesnės temperatūros poveikis darbingumui gali būti neigiamas, tačiau išskiriamas didesnis jautrumas per aukštai, nei per žemai temperatūrai.

„Akivaizdžiausiai darbuotojų sugebėjimams kerta per didelė temperatūra. Išskyrus teksto spausdinimą, visi kiti veiklos rezultatai – aritmetinės užduotys, atmintis, loginis mąstymas, erdvinis įsivaizdavimas, dėmesio išlaikymas – buvo žemesni esant 30 °C temperatūrai, lyginant su 22 °C. Kiti tyrimai rodo, kad kritinė riba, nuo kurios veiklos rezultatai akivaizdžiai prastėja, yra 26 laipsniai“, – teigia doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Bendrai tiriamieji demonstravo suvokiantys tą patį darbo krūvį kaip didesnį esant 17 °C ir 28 °C nei 21°C temperatūrai. O kuo didesnis juntamai buvo krūvis ir kuo daugiau reikėjo pastangų, tuo blogesni buvo darbuotojų veiklos rezultatai.

Būtinas mikroreguliavimas

Mokslininkių išvadose fiksuojama ir daugiau įdomių įžvalgų. Tačiau išsiskiria tai, kad beveik visų analizuotų tyrimų išvados susivedė į teiginį, jog biuruose reikalingas temperatūros mikroreguliavimas. „Tokio reguliavimo galimybės nebuvimas be prastesnių darbinių savybių dar buvo susijęs ir su aukšta akių, nosies ertmės, gerklės dirginimo simptomų pasireiškimo rizika“, – pastebi doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Ištirti biuro aplinkos poveikį darbuotojams mokslininkes pakvietė vienos didžiausių Lietuvoje patalpas gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ įsteigta gyvenimą mieste visapusiškai analizuojanti ir sprendimų jam gerinti ieškanti „Darnaus miesto laboratorija“. „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas sako, kad tokie tyrimai grindžia nekilnojamojo turto vystytojų pasirinkimą šiuolaikiškuose biuruose priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Pavyzdžiui, diegti sofistikuotas šildymo ir vėdinimo sistemas.

„Dažnas to gal net nesuvokia sąmoningai, tačiau tyrimai akivaizdžiai įrodo, kad biuro, kuriame praleidžia trečdalį paros, mikroklimatui jautrus yra kiekvienas žmogus. Todėl galimybė individualiai kontroliuoti darbo aplinkos temperatūrą gali lemti tiek darbuotojų nuotaikas, tiek jų sugebėjimą pilnaverčiai išnaudoti savo gebėjimus tiesioginėje veikloje, kas galiausiai reiškia verslo rezultatus“, – pažymi L. Savickas.

Motyvacijai reikia šiek tiek šilumos

Mokslo darbe analizuojami eksperimentai taip pat parodė, kad darbuotojų motyvacija atlikti užduotis reikšmingai krenta termometro stulpeliui kopiant aukštyn, tačiau optimali temperatūra motyvacijai yra šiek tiek aukštesnė – vidutiniškai 24 °C. Vis dėlto ši riba yra plona, mat darbuotojų nuotaikos iškart subjursta temperatūrai pakilus smarkiau.

„Visi skaičiai tik išryškina, kad komforto ribos yra pakankamai trapios ir  galimybė parinkti individualias sąlygas kiekvienam darbuotojui yra labai svarbi. Turbūt kiekvienas mūsų žinome kolegą, kuriam nuolat šalta ir jis bamba žemesnėje nei 23 laipsniai temperatūroje, o šalia kas nors būtinai leipsta nuo karščio ir nebegali susikaupti“, – iliustruoja L. Savickas.

Jo teigimu, norėdami užtikrinti geriausias sąlygas nuomininkams, kuriems savo ruožtu reikės kažkaip prisivilioti darbuotojus, NT vystytojai turi numatyti tokius atvejus ir pagalvoti apie menkiausią smulkmeną.

„Pavyzdžiui, kaip pasikeis temperatūra biure saulėtą dieną žiemą? O kaip vasarą? Kokie žmonės dirbs pastate? Šiuos dalykus numatyti sudėtinga, tačiau, tam yra technologijos, kurios jau įgyvendintos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, vienas jų – reguliuojamas individualus darbo vietos mikroklimatas, daviklių pagalba leidžiantis automatiškai palaikyti darbuotojui komfortabilią temperatūrą konkrečioje vietoje“, – teigia L. Savickas.

Jūsų darbuotojas nereaguoja į temperatūrą? Galbūt jis persidirbo

Mokslinio darbo autorės užsimena ir apie įdomius šalutinius tyrimų „atradimus“. Pavyzdžiui, darbuotojų nejautrumas temperatūrai gali tapti rimtu aliarmo signalu darbdaviui.

„Tyrimai taip pat atskleidė, jog didelį darbo krūvį turintys darbuotojai būna mažiau jautrūs patalpos karštumui. Taip yra todėl, kad persidirbę žmonės labiau koncentruojasi į savo darbą ir ignoruoja aplinkos trikdžius nei kiti darbuotojai. O kaip jau minėta, per didelė temperatūra neigiamai veikia darbingumą. Tad tokiomis sąlygomis susidaro užburtas ratas, kai darbuotojas, tikėtina, ir dirba neefektyviai, ir alina save“, – pastebi prof. dr. R. Kazlauskaitė.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kada iš tiesų prasideda darbo diena: atsisėdus prie stalo biure ar uždarius namų duris? Verslo tribūna 9

Darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų savijautai biure, siekdami sukurti geras emocijas keliančią...

Tyrimas: efektyviausiai žmonės dirbtų miške. Kaip sukurti gamtą biure? Verslo tribūna

Gamtoje ieškome poilsio, ramybės, atgaivos – tą visi žino ir be tyrimų. Tačiau darbuotojų apklausos rodo,...

Biuro interjeras darbuotojų Lietuvoje nedžiugina: gali lemti prastus darbo rezultatus Verslo tribūna

Vilniuje ir Kaune apklausti modernių biurų darbuotojai prasčiausiai iš visų savo darbo vietos aspektų...

ERROR: Script GetRssFeed.vbs is missing!
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau