Valstybės pagalba verslui: priemonės ir jų teisinis vertinimas
Ši priemonė skirta skatinti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą, pasitelkiant alternatyvius finansuotojus (pvz.: finansavimo platformas ir pan.).
Planuojamos teikti paskolos apyvartai ir investicijoms.
Numatyta šios priemonės taikymo pradžia – 2020 m. balandžio 16 d.
Su šia priemone planuojama startuoti kitos savaitės pradžioje.
Tikslas – kompensuoti 100% mokėtinų palūkanų (ne didesnių nei 7% metinių palūkanų) už paskolų ar lizingo įmokų mokėjimus 6 mėn. laikotarpiui.
Palūkanų kompensacija būtų mokama kas mėnesį.
Šia priemone galės pasinaudoti smulkus ir vidutinis verslas.
Portfelinės garantijos faktoringui 2 (PGF2)
- Ši priemonė skirta garantuoti lizingo bendrovėms už suteiktus faktoringo limitus smulkiam ir vidutiniam verslui bei didelėms įmonėms. - Planuojama, jog priemonė bus taikoma visiems ūkio sektoriams, kurie patyrė sunkumų dėl COVID-19. - INVEGA garantuos lizingo bendrovėms iki 80% paskolos sumos. - Numatyta šios priemonės taikymo pradžia – 2020 m. balandžio 10 d.
Portfelinės garantijos paskoloms 2 (PGP2)
INVEGA garantuos bankams ir kitoms finansų įstaigoms už jau suteiktų (paskolų, kurių pertvarkymai įvyko po 2020 m. kovo 16 d.) ir naujų investicinių (įskaitant lizingo sandorius) ir apyvartinių paskolų vykdymą. Aiškiai išskirtas ir paskolų, kurioms apsauga netaikoma sąrašas, pvz.: paskolos, suteiktos įmonėms, kurios tiesiogiai veikia azartinių lošimų organizavime, ginklų ir šaudmenų, tabako ir tabako gaminių bei distiliuotų alkoholinių gėrimų gamybos, perdirbimo bei prekybos sektoriuose ir pan.
Portfelinės garantijos lizingui 2
- Ši priemonė skirta garantuoti lizingo bendrovėms už suteiktus faktoringo limitus smulkiam ir vidutiniam verslui bei didelėms įmonėms. - Planuojama, jog priemonė bus taikoma visiems ūkio sektoriams, kurie patyrė sunkumų dėl COVID-19. - INVEGA garantuos lizingo bendrovėms iki 80% paskolos sumos. - Numatyta šios priemonės taikymo pradžia – 2020 m. balandžio 10 d.
VERSLO TRIBŪNA
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Šiandien vartotojų dėmesys yra išskaidytas, todėl norint pasiekti tikslinę auditoriją, reklamos priemones reikia pasirinkti strategiškai, o vienos jų – dažniausiai nepakanka. Reklama skirtingose medijose didina prekės ženklo atpažįstamumą ir leidžia efektyviai pasiekti skirtingus vartotojų segmentus.
Invega žada teikti lengvatines paskolas įmonėms, skirtas likvidumui palaikyti.
Bus orientuojamasi į labai mažas, mažas ir vidutinės įmonės bei didelės įmonės, kurios vykdo veiklą labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose: kur veikla iš vis uždrausta ir kurių apyvartų nėra arba apyvarta nukritusi daugiau kaip 60 proc.
Tokios paskolos bus teikiamos kas mėnesį. Paskolos dydis bus ribojamas suma, reikalinga įmonės būtinosioms išlaidomas padengti.
Paskolos bus išduodamos iki karantino pabaigos arba iki 2020-12-31. Verslo subjektas paskolą grąžinti pradės praėjus 3 mėn. po karantino pabaigos.
Numatyta šios priemonės taikymo pradžia – 2020 m. balandžio 16 d.6.
Invega ketina teikti tiesiogines paskolas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, kurių veikla dėl karantino laikotarpiu buvo uždrausta.
Paskolos gali būti suteikiamos, tuo atveju, jei įmonės negali gauti finansavimo rinkoje.
Numatyta šios priemonės taikymo pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.
Šią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą. Plane yra numatytos įvairios paramos priemonės inter alia (i) trumpojo laikotarpio priemonės padedančios išsaugoti darbo vietas bei įmonių likvidumą bei (ii) ilgesnio laikotarpio priemonės, kuriomis valstybė numato skatinti ekonomikos plėtrą pasibaigus karantino laikotarpiui.
Šiuo atžvilgiu būtina atkreipti dėmesį, kad daugelis Vyriausybės numatytų skatinimo priemonių atitinka valstybės pagalbos požymius. Dėl šios priežasties valstybės parama pagal tokias priemones gali būti teikiama tik (i) egzistuojant valstybės pagalbos teikimą leidžiančiai išimtims; arba (ii) arba gavus individualų Europos Komisijos (EK) leidimą teikti norimą valstybės pagalbą. Jeigu pagalba pradedama teikti negavus tokio leidimo, tokia valstybės pagalba laikoma neteisėta ir gali būti išieškota iš valstybės pagalbos gavėjų. COVID-19 sukeltos situacijos kontekste, šių valstybės pagalbos taisyklių veikimas nebuvo pakeistas ar kaip nors apribotas.
Šiai dienai valstybės galimybės pasinaudoti valstybės pagalbos teikimą numatančiomis išimtimis yra pakankamai ribotos. Galiojančios išimtys leidžia teikti verslui tik labai ribotos apimties pagalbą ir nėra pritaikytos įmonių likvidumo palaikymui (jų veikimas dažnais atvejais yra apskritai stabdomas, kai valstybės paramos prašo sunkumus patirianti įmonė). Savo ruožtu, įmonių likvidumo palaikymą leidžiančios valstybės pagalbos schemos reikalauja individualaus suderinimo su EK. Kovo 19 d. duomenimis, leidimas Lietuvai administruoti tokio pobūdžio valstybės pagalbos schemas dar nebuvo gautas. Tai reiškia, kad šiai dienai valstybė turi tik labai ribotas galimybes teikti pagalbą įmonių likvidumo palaikymui bent kiek reikšmingesne apimtimi.
Pokyčių šioje srityje turėtume sulaukti artimiausiu metu. ketvirtadienį, kovo 19 d., EK patvirtino specialias gaires, kurios nustato valstybės pagalbos teikimo sąlygas COVID-19 situacijos kontekste. Komisija pripažino, kad Europoje egzistuoja speciali padėtis, kurios kontekste valstybės pagalbos teikimas yra galimas, ir numatė sąrašą valstybės pagalbos priemonių, kurias EK laikys tinkamomis, jeigu bus užtikrintos nuostatos saugančios nuo konkurencijos iškraipymų:
Tiesioginės išmokos, mokestinės lengvatos ir avansiniai viešojo sektoriaus mokėjimai iki 800 tūkst. eur įmonėms, kurios susiduria su neatidėliotinoms likvidumo problemomis;
Valstybės garantijos paskoloms, kurias verslui išduoda privačios finansų institucijos (šiuo atveju siekiama išsaugoti privatų skolinimą verslui);
Valstybės paskolos verslui mažesnėmis, nei rinkos kainomis toms įmonėms, kurios susiduria su apyvartinio kapitalo trukumu ir poreikiu finansuoti investicijas trumpuoju laikotarpiu;
Galimybė kurti schemas, kuriomis būtų finansuojamas smulkus ir vidutinis verslas lėšas skirstant per privačias finansų institucijas;
Daugiau lankstumo skiriant pagalbą eksporto skatinimo veiksmams.
Šiuo atveju svarbu pastebėti, kad EK patvirtintos gairės tik sudaro galimybę kurti tam tikras pagalbos schemas laikantis gairėse numatytų reikalavimų. Kita vertus, faktiniam pagalbos teikimui pradėti prireiks šiek tiek laiko. Laikas bus reikalingas: (i) gairių patvirtinimui Europos Komisijoje; (ii) nacionalinės valstybės pagalbos schemos sukūrimui; ir (ii) tokios schemos suderinimui su Europos Komisija. Pastebėtina, kad vadovaujantis bendrąja valstybės pagalbos taisyklių logika, gairės turėtų leisti valstybės pagalbos teikimą pagal nacionalines schema tik mažoms ir vidutinėms įmonėms (SME), kai tuo tarpu pagalba didelėms įmonėms turėtų būti teikiama tik pagal individualiai su Europos Komisija suderintas pagalbos teikimo sąlygas.
Kalbant apie valstybės pagalbos derinimo procedūras, reikia pastebėti, kad EK deklaruoja didelę resursų mobilizaciją valstybės pagalbos leidimams išduoti per trumpiausius įmanomus terminus ir kaip pavyzdį rodo valstybės pagalbos suderinimą Danijai per 24 valandas. Kita vertus, abejotina ar Lietuvos schemos suderinimas su Komisija bus toks sklandus ir greitas. Viena vertus, Danijos pavyzdys buvo susijęs su viena labai konkrečia situacija ir buvo svarstomas individualiai, kai šiuo metu valstybės pagalbos schemų derinimą vienu metu ruošiasi pradėti visos ES valstybės narės. Antra vertus, EK atidumo lygmuo yra vienoks, kai derinama 120 mln. Eur vertės valstybės pagalbos schema Danijai, o visiškai kitoks, kai valstybės sieks susiderinti kompleksinį atsaką COVID-19 sukeltai situacijai, kuris susideda iš pačių įvairiausių valstybės pagalbos priemonių, kurių vertė sieks šimtus milijardų eurų.
Žinoma, valstybė visuomet turi galimybę sąmoningai pažeisti ES teisės aktus ir prisiimti tokio pažeidimo teisines pasekmes. Tai irgi gali būti racionalus valstybės sprendimas trumpuoju laikotarpiu. Kita vertus, verslas turi suprasti, kad tokio pažeidimo (jeigu toks būtų daromas) pasekmės teks pagalbos gavėjams, kadangi pažeidimo atveju sankcija (paramos išieškojimas) de facto yra skiriama paramos gavėjui, kuris privalo sugrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą.
