Lietuvos finansų sistema nėra sankcijų apėjimo įrankis

Po Rusijos invazijos į Ukrainą kilo sankcijų banga. Finansų institucijoms reikėjo greitai reaguoti, kad šios sankcijos nebūtų apeinamos.

„Po invazijos Lietuvoje veikiantys didieji bankai pakeitė verslo modelį – jie nebedaro jokių mokėjimų į tokias šalis kaip Baltarusija ir, be abejo, Rusija“, – pažymi Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys. Mokėjimų iš Lietuvos institucijų į Rusiją ir Baltarusiją neliko. Tiesa, paaugo transakcijos į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis, tačiau šis augimas, anot S. Krėpštos, sudaro apie vieną penktąją nuo buvusio srauto į Rusiją bei Baltarusiją. Jis savo mintimis dalinosi Baltic AML (Anti-Money Laundering) 2023 forume, kurį inicijavo finansinių technologijų bendrovė „Bankera“, jo rėmėja taip pat yra advokatų kontora „TGS Baltic“, renginį organizavo „Verslo žinios“.

Įtartini srautai

LB po invazijos padeda finansų institucijoms suprasti sankcijų taikymą bei išleido gaires dėl sankcijų apėjimo rizikos. Darius Kulikauskas, el. pinigų įstaigos UAB „Pervesk“ vadovas, pažymi, jog įvedus sankcijas atsirado daugiau norinčių atsiskaityti su Kazachstano, Tadžikistano valstybėse esančiais asmenimis.

„Kartais atsiskaitymai už medienos žaliavą turėjo vykti su šalimis, kurios negali pasigirti turinčios miškus. Tai leido įtarti, kad iš tikrųjų mediena buvo iš Rusijos“, – prisimena D. Kulikauskas. Prekybos statistika rodo, kad dalis prekių apyvartos su Rusija persikėlė į kitas NVS šalis.

„Panašu, kad prekiauti su Rusija norintys verslai rado finansinius partnerius, kurie sutinka užmerkti akis ir į tokius sandorius žiūrėti kaip į sandorius tarp dviejų šalių, kurioms sankcijos netaikomos – tarkime, tarp Kazachstano ir vienos iš Baltijos šalių“, – svarsto UAB „Pervesk“ vadovas. Baltijos šalių centrinių bankų atstovai teigia, kad Baltijos šalių finansų sistemos šiuo metu reikšmingai neprisideda prie prekybos su Rusija tiek tiesiogiai, tiek per NVS šalis.

Dažniausiai užtenka pokalbio

„Mes Estijoje turime pažangią transakcijų stebėjimo sistemą ir kai matome, kad atsirado mokėjimai, tarkime, iš Armėnijos į Estiją, kalbamės su šiuos mokėjimus atliekančiomis institucijomis, – pasakoja Kilvar Kessler, Estijos finansinių institucijų priežiūros tarnybos vadovas. – Paprastai po tokio pokalbio šie srautai nutrūksta. Formalių priemonių reikia imtis labai retai, o jeigu ginčas pasiekia teismą, visus juos iki šiol laimėjome.“

S. Krėpšta pažymi, kad Lietuvos finansų sistema nėra sankcijų apėjimo įrankis. Anot jo, finansai keliauja prekėms iš paskos, todėl svarbu, kad sankcijų neapeidinėtų prekės.

„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad Latvijos finansų sistema su sankcijomis tvarkosi gerai, – komentuoja Kristine Černaja Mežmale, Latvijos banko valdybos narė. – Netinkamas transakcijas pavyksta nustatyti labai ankstyvoje stadijoje.“ Anot jos, tai įrodymas, kad per kelis pastaruosius metus Latvijos finansinėse institucijose pinigų plovimo prevencija (angl. AML, Anti-Money Laundering) gerokai sustiprėjo. Tačiau ji pripažįsta, kad visų Baltijos šalių prekių importo/eksporto su NVS šalimis duomenys nėra džiuginantys, todėl kovą su sankcijų apėjimu reikia tęsti. Užsienio prekybos statistika rodo, kad Baltijos šalių prekyba su NVS šalimis padidėjo maždaug tiek, kiek sumažėjo su Rusija ir Baltarusija, tačiau tokią prekybą dažniausiai aptarnauja ne Baltijos šalių finansų įstaigos. 

Kas prižiūrės kripto turtą

Nuo antrosios 2024 metų pusės pradedamas taikyti bendras Europos Sąjungos kripto turto rinkų reglamentas (angl. MiCA, Markets in Crypto-Assets), kuris vartotojams ir investuotojams suteiks daugiau saugumo, tačiau kartu iš kripto turto rinkos pareikalaus papildomų investicijų į įstatinį kapitalą bei klientų patikrą.

Estijos finansinių institucijų priežiūros tarnybos vadovas skaičiuoja, kad MiCa apima beveik 600 puslapių teksto ir dar įvairius išaiškinimus bei eilę teisės aktų pakeitimų kiekvienoje šalyje, todėl rinkos ir prižiūrėtojo laukia didelis darbas. Estija kol kas nėra apsisprendusi, kas licencijuos ir prižiūrės kripto turto bendroves. Lietuvoje šias funkcijas planuojama patikėti Lietuvos bankui (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

„Dirbdami su FNTT esame stipresni – todėl ir planuojame apjungti jėgas. LB bus atsakingas už licencijavimą pagal MiCA, AML priežiūrą, o FNTT daugiau dėmesio skirs kritpo turto sektoriui“, dėsto S. Krėpšta. Lietuvoje kripto įmonių skaičius kuriuo metu? sumažėjo nuo 800 iki 500, tačiau pastaruoju metu LB vėl stebi staigų šio skaičius augimą.

„Kai kripto turto bendrovių skaičius sparčiai auga – tai rodo, kad rinka nėra sveika –, tiek mes, tiek FNTT turi tam skirti daugiau dėmesio“, – apie laukiančius iššūkius kalba Lietuvos banko valdybos narys. 

Reikia atskirti gerus obuolius

Dalis kripto turto įmonių keliasi iš Estijos, kur jų skaičius kada? nuo 2.000 sumažėjo iki 54. K. Kessler komentuoja, kad dauguma šių smulkių kripto turto bendrovių šalyje beveik nemokėjo jokių mokesčių ir nekūrė darbo vietų. Kita vertus, toks didelis jų skaičius kėlė šaliai didelę riziką susigadinti reputaciją ir susilaukti JAV institucijų sankcijų.

„Geri obuoliai turi būti atskirti nuo supuvusių – Estija sveikina visas kripto turto bendroves, kurios turi tvarius verslo modelius. Sveika rinka joms leis plėsti savo paslaugas“, – pažymi K. Kessler.

Latvijoje kripto turto bendroves prižiūrės Latvijos bankas. Anot Latvijos banko valdybos narės, šio segmento bendrovės dabar keliasi iš Estijos į Lietuvą ir Lenkiją, tačiau Latviją jos aplenkia.

2017 m. LB valdyba išsakė nuomonę, kad finansinės paslaugos turi būti aiškiai atskirtos nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis. Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai esą neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant. Tačiau pradėjus veikti MiCA LB planuoja peržiūrėti šią nuomonę ar iš viso jos atsisakyti. 

Verslo modeliai tampa sudėtingesni

S. Krėpšta atkreipia dėmesį, kad bankinis sektorius sparčiai vystosi, populiarėja nauji šių paslaugų modeliai, kai el. pinigų institucijos dirba kartu su partneriais. Tokia struktūra esą kelia papildomų pinigų plovimo prevencijos iššūkių. Finansų institucijoms svarbu užtikrinti deramą savo partnerių kontrolę ir pačioms nevengti atsakomybės. Jis pabrėžia, kas gauna klientų pinigus, tam ir tenka atsakomybė. LB taip pat kuria aukštesnius barjerus finansiniu sukčiavimu užsiimantiems asmenims. Ypač sunku šią sritį kontroliuoti, kai atliekami momentiniai mokėjimai. Kristine Černaja Mežmale, Latvijos banko valdybos narė, pabrėžia, jog verslas ir gyventojai negali likti be finansinių paslaugų.

„Turime įvertinti, ar nenuėjome per toli, ar finansų institucijos nepagrįstai neatsisako tam tikrų verslo ir gyventojų segmentų, – kalba K. Černaja Mežmale. – Visi gyventojai turi turėti priėjimą prie bankinių paslaugų – tai yra žmogaus teisė.“ Finansų įstaigos savo ruožtu privalo valdyti riziką, o ne nuo jos bėgti.

„Pirmi klausimai, kuriuos užduodame finansų institucijai: kaip Jūs vertinate savo rizikas, koks Jūsų rizikos apetitas, ar turite klientų dalį, kuriems trūksta Jūsų paramos, kiek klientų atsisakėte aptarnauti ir kokia buvo priežastis“, – patirtimi dalinasi K. Černaja Mežmale. Vengiančios rizikos institucijos kol kas nėra baudžiamos.