Apie Siciliją dalykiškai

Pernai keliaujant po Čekiją, po žaliąsias kalvas ir apkerpėjusias pilis, galvoje nuolat sukosi eilutės iš poeto Marcelijaus Martinaičio aruodų. Šįmet, žvalgydamasi po Siciliją, klausiau savęs – ar galiu teigti, kad „pjauna širdį tarsi dobilą“, ar negaliu. Vis dėlto ne – Sicilija malonina akį, verčia aikčioti, žavėtis, švebeldžiuoti itališkai, bet ji tokia atvirukiška, kad ir širdis liko savo vietoje. Taip galėčiau apibendrinti įspūdį, o gal pasiteisinti, kad apie daugelio mylimą salą kalbėsiu dalykiškai – kur, kiek, už kiek ir kaip. Tiems, kurie čia dar nesilankė, arba lankėsi Sicilijos vakaruose.

Kur skristi

Iki šiol iš Lietuvos buvo galima nuskristi į Sicilijos Trapanio miestą, tačiau šį sezoną „Ryanair“ oro linijos paskelbė plečiančios skrydžių geografiją – ėmė skraidinti ir į Komiso (Comiso) miestelį salos pietryčiuose. Žinia, kai kurie šios bendrovės skrydžiai baigiasi ne pačiose guviausiose vietose. Man iki šiol sekėsi – nusileisdavau gal ir ne promenadose, bet reikiamus taškus pasiekdavau be keblumų. Komiso oro uostas, švelniai tariant, nedidelis. Išlipus iš lėktuvo išsprūsta nuostabos „mjooo...“ – bet ne dėl kraštovaizdžio ar oro uosto įrengimo, o dėl tuštumos.