Visuomio idėja palaidota, įmones valdys centrinė agentūra (PAPILDYTA 2)
Vyriausybė atsisakė idėjos valstybinių
Tokias mintis, išdėstytas atnaujintoje valstybės turto valdymo politikos
"Mes siekdami labai aiškaus tikslo – vieningos valstybės turto valdymo politikos įgyvendinimo, strategijos projekte dabar esame numatę, kad tokią
Pasak premjero, techninių sprendimų gali būti įvairių, bet principas yra vienas – valstybės turto valdymo politika turi būti įgyvendinama vieningai.
"Kalbame apie strategiją, kurioje „Visuomio“ nėra, bet tikslai lieka tie patys", - sakė p. Kubilius.
Anot jo, Ūkio, Finansų ir Teisingumo ministerijos įpareigotos per artimiausias porą savaičių parengti tokios strategijos konkretų įgyvendinimo planą, kartu turėtų būti atsakyta, kiek papildomai pajamų įmonės galėtų atnešti į biudžetą.
Ūkio ministras apie instituciją, kuriai būtų patikėta įgyvendinti vieningą valstybės turto valdymo politiką, kalba abstrakčiai ir sako, kad visi atsakymai, kokiai įstaigai bus patikėta ši funkcija, paaiškės po diskusijų su Seimo nariais, ministrais, Prezidentūros atstovais.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Spalio 3–4 dienomis į Vilnių sugrįžta tarptautinis burleskos festivalis, suburiantis ryškiausius šio žanro atlikėjus iš visos Europos. Tai ne tik spalvingas meninis renginys, bet ir išskirtinė proga verslo bendruomenei patirti kitokį, stilingą vakarą – drauge su kolegomis, klientais ar verslo partneriais. Festivalio atmosfera – elegantiška, rafinuota ir kupina netikėtumų, kuri sukuria puikią erdvę neformaliam bendravimui bei naujų ryšių mezgimui.
"Bendrovė nebus kuriama, tos idėjos yra atsisakyta. <...> O galimas valdymo funkcijų ir nuosavybės teisių perdavimas kuriai nors ministerijai yra ilgalaikis procesas, ir mes su ministrais tuos klausimus aptarinėsime, kaip tas galėtų būti padaroma, kada, kokiomis sąlygomis. <...> Gali būti ir departamentas ministerijoje, ir agentūra, čia jau ilgalaikis klausimas", - aiškino p. Kreivys.
Jo teigimu, "Visuomio" idėjos atsisakyta dėl neigiamos politinių sluoksnių nuomonės ir patirties su kitomis holdingo kompanijomis Lietuvoje.
Tiek premjeras, tiek ir ūkio ministras akcentavo, jog įgyvendinus valstybės turto valdymo politikos strategiją bus įvesta nauja valdybos narių skyrimo tvarka - valdybose negalės būti ministerijų atstovų. Tai, pasak p. Kreivio ir p. Kubiliaus, bus daroma tam, kad ministerijos negalėtų tiesiogiai reguliuoti ir kištis į bendrovių veiklą, kad politiniai ir verslo dalykai būtų atskirti.
Ūkio ministras taip pat akcentavo dar vieną siūlomą naujovę - įmonių veiklos rezultatai bus peržiūrimi kas ketvirtį.
"Ateinančiais metais kas ketvirtį mes turėsime ataskaitas, rinkinius, ir matysime, kaip tos įmonės vykdo ar nevykdo tuos rezultatus", - teigė p. Kreivys.
Ministro pirmininko tarnyba skelbia, kad apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 18 mlrd. Lt vertės komercinio turto, tačiau už 2009 m. į valstybės biudžetą gauta tik apie 44,8 mln. Lt dividendų. Anot tarnybos, šis skaičius galėtų būti kur kas didesnis, jeigu įmonės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai.
