JAV banko „JP Morgan“ problema tik aštrėja

JAV politikai nusprendė į C. Doddo ir B. Franko Volstrito reformų ir vartotojų apsaugos įstatymą įtraukti vadinamąją Volkerio taisyklę (pavadintą buvusio JAV federalinio atsargų banko pirmininko Paulo Volckerio vardu), taip apribojant komercinių bankų vertybinių popierių prekybą savo sąskaita, o ne tam tikra forma atgaivinant Glasso-Steagallo įstatymo investicijų ir mažmeninės bankininkystės skyrių. Tačiau stiprus senatorių dvejetas – Elizabeth Warren ir Johnas McCainas – vėl stojo į kovą. Jie teigia, kad pastarieji įvykiai parodė, kad bankas „JP Morgan“ yra per didelis, kad galėtų būti gerai valdomas, net jeigu jam vadovauja Jamie Dimonas, kurio kompetentingumu neabejoja net aršiausi jo kritikai.

Vis dėlto p. Warren ir p. McCaino siūlomas įstatymas veikiausiai nebus greitai priimtas jau vien dėl to, kad prezidento Baracko Obamos administracijai šiuo metu terūpi, kad vyriausybė išliktų atvira ir apmokėtų savo sąskaitas, tačiau nėra garantijos, kad abi partijos greitai susitars dėl to, kokią savaitės dieną tai turi įvykti, o ką jau kalbėti apie tolesnį finansų reformos vykdymą. Tačiau lieka neišspręstas klausimas, ką daryti dėl didelių (ir panašu, kad sunkiai kontroliuojamų) pasaulio bankų, kuriuos išlaiko valstybė.

Finansinio stabilumo taryba Bazelyje nutarė, kad pasaulinės reguliavimo įstaigos turėtų aiškiai nustatyti sisteminės svarbos bankus ir jiems taikyti griežtesnes reguliavimo priemones, apimančias intensyvesnę priežiūrą ir aukštesnius kapitalo reikalavimus. Taip ir buvo padaryta.

Pradžioje buvo nurodyti 29 tokie bankai ir kelios draudimo bendrovės – nė vienam iš jų tai nepatiko! Šiuo metu taikoma procedūra, nustatanti perkėlimą į aukštesnę arba žemesnę „lygą“ (kaip nacionalinėse futbolo lygose), todėl šis skaičius nuolat kinta. Sąraše esantys bankai privalo turėti gausesnius kapitalo rezervus ir išlaikyti didesnį likvidumą, taip pateisindami savo, kaip sisteminės svarbos finansų įstaigų, statusą. Jie taip pat turi parengti likvidumo planus, kuriuose būtų išsamiai paaiškinta, kas nutiktų krizės atveju (geriausia, jeigu būtų apsieita be mokesčių mokėtojų pagalbos).

Tačiau nors visos didžiosios valstybės remia šį metodą, daugelis jų mano, kad to nepakanka. JAV dabar priėmė savąją Volkerio taisyklę (nors vis dar tęsiasi ginčai tarp bankų ir reguliavimo įstaigų dėl to, kaip ji turi būti apibrėžta). Kitose šalyse jau priimtos arba vis dar svarstomos griežtesnės taisyklės.

Jungtinės Karalystės vyriausybė įkūrė Nepriklausomos bankininkystės komisiją, dar vadinamą Vickerso komisija, kuriai vadovauja Johnas Vickersas ir kurios tikslas – pateikti veiksmingų sprendimų rekomendacijas. Šios komisijos nariai pasiūlė, kad pasaulio bankai įsteigtų tikslinius mažmeninės bankininkystės filialus, turinčius kur kas didesnę nuosavo kapitalo dalį. Tik šiems mažmeniniams filialams būtų teikiama centrinio banko, kaip paskutinio skolintojo, parama.

Šiek tiek lankstesnės nei komisijos narių pasiūlytos Nepriklausomos bankininkystės komisijos rekomendacijos įtrauktos į šiuo metu parlamente svarstomą įstatymo, kuriuo reglamentuojama bankų veikla, projektą. Dalis parlamento narių siūlo taikyti griežtesnius apribojimus, ir sunku surasti tokių, kurie užtartų bankus, taigi veikiausiai įstatymas bus priimtas ir didieji britų bankai turės atskirti savo veiklą nuo kapitalo.

Jungtinė Karalystė nusprendė imtis veiksmų prieš tai, nei bus susitarta dėl kokio nors visai Europai skirto sprendimo. Mes, britai, vis dar esame Europos Sąjungos dalis (bent jau šiuo metu), tačiau mūsų politikai dažnai tai pamiršta. Kartais jie tiesiog praranda kantrybę dėl to, kad sudėtinga susitarti dėl pokyčių derantis su 28 šalimis, ir tai ypač pasakytina apie finansų reformą, atsižvelgiant į tai, kad daugelis derybose dalyvaujančių šalių neturi ir veikiausiai niekada neturės sisteminės svarbos bankų.

Tačiau ES įstaigos nesėdėjo sudėjusios rankų. Europos Komisija paprašė garsių asmenų grupės, kuriai pirmininkavo Suomijos centrinio banko vadovas Erkkis Liikanenas, išnagrinėti šį klausimą visos Europos mastu.

2012 m. spalio mėn. šios grupės pateiktoje ataskaitoje nurodyta panaši kaip ir Nepriklausomos bankininkystės komisijos išvada, įspėjanti dėl pavojaus, susijusio su to paties juridinio asmens atliekama bendra mažmeninės ir investicinės bankininkystės veikla, ir pasiūlė šias dvi veiklas atskirti. Pasiūlymas atitinka JK planą, pagal kurį būtų atskirta investicinė ir prekybinė, o ne mažmeninė bankininkystės veikla, bet galutinis rezultatas vis tiek būtų panašus.

Tačiau Europos bankų federacija su šiomis rekomendacijomis nesutiko, pavadindama jas „visiškai bereikalingomis“. Europos Komisija paprašė pateikti pastabų ir išdėstė oficialią poziciją, kad apsvarstys jas kartu su ataskaitomis.

Šis svarstymas gali ne tik gerokai užtrukti, bet ir niekada nesibaigti. Panašu, kad Vokietijos vyriausybė nedega dideliu noru suskaldyti savo banką „Deutsche Bank“, o prancūzai pasekė britų pavyzdžiu ir įgyvendino reformą. Prancūzų planas panašesnis į prancūzišką Volkerio taisyklę nei į ? la fran?aiseVickerso versiją. Jis toli gražu ne toks griežtas, kaip nuogąstavo bankai, turint galvoje karštus prezidento Fran?ois Hollande’o pasisakymus per praėjusiais metais vykusią rinkimų kampaniją, kai pasmerkė finansų sektorių, pavadindamas jį tikru „priešu“.

Taigi dabar turime visuotinį planą, papildytą įvairiais JAV, JK ir Prancūzijoje sukurtais sprendimais. Galime turėti ir Europos planą, kuris taip pat skirtųsi nuo kitų.

Sakydamas kalbą JK parlamente, P. Volckeris atsargiai pastebėjo, kad „kai kurių pagrindinių nuostatų internacionalizavimas užtikrintų vienodas sąlygas. Akivaizdu, kad tai, jog JAV turi Volkerio taisyklę, o JK – Vickerso, nėra geriausias variantas“.

Jis, be abejo, buvo teisus, bet tas pirminis po krizės kilęs entuziazmas sukurti visuotinius sprendimus, padėsiančius įveikti srities „per dideli, kad žlugtų“ problemas, nepasitvirtino. Apgailėtinas to rezultatas – sudarytos nevienodos sąlygos, skatinančios bankus perkelti operacijas, atsižvelgiant į juridinius asmenis arba remiantis geografiniu požiūriu. Deja, tai ne tas rezultatas, kurio didysis dvidešimtukas ar kas nors kitas siekė 2009-aisiais.

Howardas Daviesas anksčiau ėjo Britanijos finansinių paslaugų teikėjų priežiūros įstaigos pirmininko, Anglijos banko valdytojo pavaduotojo ir Londono ekonomikos mokyklos direktoriaus pareigas. Šiuo metu jis profesoriauja Politikos tyrimų institute „Sciences Po“ Paryžiuje.