Bus rūšiavimo gamyklų, bus ir geri perdirbimo rodikliai
Privačiose rūšiavimo linijose vertingiausios atliekos – plastikas, stiklas, popierius – atskiriamos ir paruošiamos perdirbti. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
205.757 tonų
Tiek komunalinių atliekų Lietuvoje buvo perdirbta ir kitaip panaudota 2013 m. Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) suskaičiavo, kad 2013 m. Lietuvos regionuose buvo perdirbta ar kitaip panaudota nuo 14 iki 48% surinktų KA. Beveik visuose regionuose, išskyrus Klaipėdos ir Utenos, šis rodiklis neperkopia 21%. Tai reiškia, kad didžioji dalis Lietuvoje surenkamų KA vis dar verčiamos sąvartynuose. Taip prarandamos vertingos antrinės žaliavos: plastikas, stiklas, popierius ir kartonas, kurias, perdirbus ar pakartotinai panaudojus, būtų taupomi energijos ir gamtos ištekliai naujų gaminių gamybai, mažiau teršiama aplinka ir nesiplėstų sąvartynų plotai.
Klaipėdoje sudegina
Geriausias rodiklis – net 48% perdirbtų ir panaudotų KA – užfiksuotas Klaipėdos regione, kur nuo 2013 m. gegužės veikia vienintelė Lietuvoje atliekomis kūrenama „Fortum Klaipėdos“ elektrinė. „Elektrinė komunalines atliekas panaudoja energijai gauti, todėl tos atliekos ir nešalinamos sąvartyne. Sąvartyne atliekamas pirminis rūšiavimas, po jo tai, kas nebetinka toliau perdirbti, panaudojama šilumai ir elektrai gaminti“, – klaipėdietišką receptą nurodo Andrius Kairys, Klaipėdos RAAD direktorius. Antras pagal perdirbamų KA kiekį 2013 m. buvo Utenos regionas, čia perdirbta 32% surinktų atliekų. „Utenoje prie sąvartyno veikia rūšiavimo linija, kur antrinės žaliavos išskiriamos iš bendro KA srauto. Iš viso atvežtų KA kiekio daugiau nei 50% patenka į rūšiavimo liniją“, – paaiškina Pranas Kudaba, Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojas. Utenos regioniniame atliekų sąvartyne Mockėnuose UAB „Ekobazė“ rūšiavimo liniją eksploatuoja nuo 2010 m., čia išrenkamos ir paruošiamos perdirbti popieriaus, kartono, plastiko, stiklo atliekos. „Verslininkai jau supranta, kad iš atliekų rūšiavimo ir perdirbimo galima uždirbti. O tai naudinga ir pačiam verslui, ir aplinkai“, – pastebi p. Kudaba.
Šiauliai atsilieka
Prasčiausi KA perdirbimo rodikliai Šiaulių regione, čia tik 14% pernai surinktų KA buvo perdirbta, o likusios – per 148.000 t – buvo pašalintos sąvartyne. Kauno regione 6%, o sąvartyne pašalinta 84%, arba beveik 183.000 t KA. Vilniaus regione perdirbta 18% komunalinių atliekų, beveik 63.000 t jų palaidota sąvartyne. Kai kuriose atskirose savivaldybėse – Akmenės, Kretingos, Šalčininkų, Skuodo, Klaipėdos rajonuose – atliekų perdirbimo rodiklis neperkopė 5%. „Kituose regionuose veikia KA rūšiavimo linijos, o pas mus rūšiavimo linija taip ir neatsirado, strigo Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro pirkimai. Todėl ligi šiol nėra galimybės atrinkti antrines atliekas ir paruošti jas perdirbti“, – prastus regiono rodiklius aiškina Virgilija Kozakienė, Šiaulių RAAD direktoriaus pavaduotoja.
Šiuo metu visuose komunalinių atliekų tvarkymo regionuose, išskyrus Šiaulių, veikia mišrių KA rūšiavimo linijos, įrengtos sąvartynuose arba atskirai esančiose gamybos bazėse. 13 rūšiavimo linijų pajėgumas siekia apie 273.000 t per metus, tiesa, specialistai nurodo, kad antrinių žaliavų atskyrimas šiose rūšiavimo linijose ribotas, o antrinių žaliavų kokybė žema.
Laukia gamyklų
„Jau netrukus, kai bus pastatyta nauja atliekų rūšiavimo gamykla, Šiaulių regiono rodikliai pagerės“, – įsitikinusi p. Kozakienė.
Perdirbtų atliekų kiekis kitąmet turėtų smarkiai išaugti visuose šalies regionuose – atliekų rūšiavimo įrenginiai iki 2015 m. pabaigos turi būti pastatyti Šiaulių, Alytaus, Panevėžio, Telšių, Utenos, Kauno, Marijampolės, Vilniaus, Tauragės regionuose. Čia vertingos antrinės žaliavos bus atskiriamos iš bendro KA srauto ir paruošiamos perdirbti, o iš atskirtų organinės kilmės atliekų bus gaminamas kompostas arba biodujos. Alytaus regione, kur 2013 m. buvo perdirbta ir panaudota 21% surinktų KA, perdirbimo rodikliai turėtų pagerėti jau šiemet – nuo praėjusių metų vidurio čia veikia „Ekobazės“ rūšiavimo linija, o nuo šių metų rudens darbą pradės pirmasis Lietuvoje KA rūšiavimo centras.
205.757 tonų
Tiek komunalinių atliekų Lietuvoje buvo perdirbta ir kitaip panaudota 2013 m. Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) suskaičiavo, kad 2013 m. Lietuvos regionuose buvo perdirbta ar kitaip panaudota nuo 14 iki 48% surinktų KA. Beveik visuose regionuose, išskyrus Klaipėdos ir Utenos, šis rodiklis neperkopia 21%. Tai reiškia, kad didžioji dalis Lietuvoje surenkamų KA vis dar verčiamos sąvartynuose. Taip prarandamos vertingos antrinės žaliavos: plastikas, stiklas, popierius ir kartonas, kurias, perdirbus ar pakartotinai panaudojus, būtų taupomi energijos ir gamtos ištekliai naujų gaminių gamybai, mažiau teršiama aplinka ir nesiplėstų sąvartynų plotai.
Klaipėdoje sudegina
Geriausias rodiklis – net 48% perdirbtų ir panaudotų KA – užfiksuotas Klaipėdos regione, kur nuo 2013 m. gegužės veikia vienintelė Lietuvoje atliekomis kūrenama „Fortum Klaipėdos“ elektrinė. „Elektrinė komunalines atliekas panaudoja energijai gauti, todėl tos atliekos ir nešalinamos sąvartyne. Sąvartyne atliekamas pirminis rūšiavimas, po jo tai, kas nebetinka toliau perdirbti, panaudojama šilumai ir elektrai gaminti“, – klaipėdietišką receptą nurodo Andrius Kairys, Klaipėdos RAAD direktorius. Antras pagal perdirbamų KA kiekį 2013 m. buvo Utenos regionas, čia perdirbta 32% surinktų atliekų. „Utenoje prie sąvartyno veikia rūšiavimo linija, kur antrinės žaliavos išskiriamos iš bendro KA srauto. Iš viso atvežtų KA kiekio daugiau nei 50% patenka į rūšiavimo liniją“, – paaiškina Pranas Kudaba, Utenos RAAD direktoriaus pavaduotojas. Utenos regioniniame atliekų sąvartyne Mockėnuose UAB „Ekobazė“ rūšiavimo liniją eksploatuoja nuo 2010 m., čia išrenkamos ir paruošiamos perdirbti popieriaus, kartono, plastiko, stiklo atliekos. „Verslininkai jau supranta, kad iš atliekų rūšiavimo ir perdirbimo galima uždirbti. O tai naudinga ir pačiam verslui, ir aplinkai“, – pastebi p. Kudaba.
Šiauliai atsilieka
Prasčiausi KA perdirbimo rodikliai Šiaulių regione, čia tik 14% pernai surinktų KA buvo perdirbta, o likusios – per 148.000 t – buvo pašalintos sąvartyne. Kauno regione 6%, o sąvartyne pašalinta 84%, arba beveik 183.000 t KA. Vilniaus regione perdirbta 18% komunalinių atliekų, beveik 63.000 t jų palaidota sąvartyne. Kai kuriose atskirose savivaldybėse – Akmenės, Kretingos, Šalčininkų, Skuodo, Klaipėdos rajonuose – atliekų perdirbimo rodiklis neperkopė 5%. „Kituose regionuose veikia KA rūšiavimo linijos, o pas mus rūšiavimo linija taip ir neatsirado, strigo Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro pirkimai. Todėl ligi šiol nėra galimybės atrinkti antrines atliekas ir paruošti jas perdirbti“, – prastus regiono rodiklius aiškina Virgilija Kozakienė, Šiaulių RAAD direktoriaus pavaduotoja.
Šiuo metu visuose komunalinių atliekų tvarkymo regionuose, išskyrus Šiaulių, veikia mišrių KA rūšiavimo linijos, įrengtos sąvartynuose arba atskirai esančiose gamybos bazėse. 13 rūšiavimo linijų pajėgumas siekia apie 273.000 t per metus, tiesa, specialistai nurodo, kad antrinių žaliavų atskyrimas šiose rūšiavimo linijose ribotas, o antrinių žaliavų kokybė žema.
Laukia gamyklų
„Jau netrukus, kai bus pastatyta nauja atliekų rūšiavimo gamykla, Šiaulių regiono rodikliai pagerės“, – įsitikinusi p. Kozakienė.
Perdirbtų atliekų kiekis kitąmet turėtų smarkiai išaugti visuose šalies regionuose – atliekų rūšiavimo įrenginiai iki 2015 m. pabaigos turi būti pastatyti Šiaulių, Alytaus, Panevėžio, Telšių, Utenos, Kauno, Marijampolės, Vilniaus, Tauragės regionuose. Čia vertingos antrinės žaliavos bus atskiriamos iš bendro KA srauto ir paruošiamos perdirbti, o iš atskirtų organinės kilmės atliekų bus gaminamas kompostas arba biodujos. Alytaus regione, kur 2013 m. buvo perdirbta ir panaudota 21% surinktų KA, perdirbimo rodikliai turėtų pagerėti jau šiemet – nuo praėjusių metų vidurio čia veikia „Ekobazės“ rūšiavimo linija, o nuo šių metų rudens darbą pradės pirmasis Lietuvoje KA rūšiavimo centras.
Žinios, vertos jūsų laiko
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai