Uoliau rūšiuoja ir dėl naudos sau, ir dėl naudos gamtai

Arūnas Makauskas, atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos direktorius:
„2013 m. vidutinis rūšiavimo lygis miestuose buvo 15–25%, o tai reiškia, kad kas penktas miestietis naudojasi rūšiavimo priemonėmis.“
JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.


1,3 mln. kilogramų
Tiek antrinių žaliavų iš sostinės gyventojų 2013 m. surinko „VSA Vilnius“. Išvežti atliekas į sąvartyną – mažiausiai priimtinas jų šalinimo būdas. Išrūšiuotos atliekos – stiklas, plastikas, popierius – panaudojamos pakartotinai arba perdirbamos ir tuo smarkiai prisidedama prie gamtos išteklių išsaugojimo. „Gyventojai rūšiuoja daugiau ir geriau, auga jų sąmoningumas. 2013 m. vidutinis rūšiavimo lygis miestuose siekė 15–25%, tai reiškia, kad kas penktas ar šeštas miestietis naudojasi rūšiavimo priemonėmis. Bendras Lietuvos rūšiavimo vidurkis buvo kiek mažesnis – 15–18%“, – preliminarius 2013 m. rezultatus dėlioja Arūnas Makauskas, atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas
“ (ŽT) komercijos direktorius.
Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į gamtos aplinką ar mišrių atliekų srautą, kuris atsiduria sąvartynuose. ŽT duomenimis, daugiau pakuočių sumetama ir į spalvotus „varpelius“ – viešojo naudojimo rūšiavimo konteinerius. „Tendencijos leidžia planuoti, kad 2014 m. gyventojai taip išrūšiuos 5–10% įvairių pakuočių daugiau“, – prognozuoja p. Makauskas.
Rekordiniai kiekiai
Vienos didžiausių šalyje atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ duomenimis, 2013 m. gyventojai išrūšiavo maždaug 15% daugiau atliekų nei prieš metus.
„Pernai iš sostinės gyventojų surinkome rekordinius kiekius antrinių žaliavų – daugiau nei 1,3 mln. kilogramų. Sostinės daugiabučių namų gyventojai į spalvotus konteinerius išmetė 12% daugiau atliekų. Privačių namų savininkai, kuriems nuo liepos pradėti nemokamai dalyti rūšiavimo konteineriai, metų pabaigoje per mėnesį surenkamų antrinių žaliavų kiekius padidino dar 10%“, – skaičiuoja Martynas Surplys, „VSA Vilnius“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas. Pasak p. Makausko, individualiais konteineriais aprūpinti privačių valdų savininkai Vilniuje, Šiauliuose, Alytaus regione išrūšiuoja ne mažiau kaip 85% visų pakuočių, o tai gerina ir bendrus rūšiavimo rodiklius.
Projektas, kurį įgyvendinant individualiems namams dalijami antrinių žaliavų konteineriai, Lietuvoje startavo 2012 m., iki šiol individualiems namų ūkiams Lietuvoje išdalyta beveik 70.000 konteinerių, šis darbas bus tęsiamas ir šiemet.
Apsimoka finansiškai
Pasak p. Surplio, gyventojus rūšiuoti skatina didėjantis visuomenės supratimas, kad rūšiuoti dera dėl aplinkosaugos sumetimų, siekiant išsaugoti gamtos išteklius. Turi įtakos ir ekonominis interesas – privačių valdų savininkai rūšiuodami lėčiau pripildo buitinių atliekų konteinerius, o retėjant jų išvežimo grafikui mažėja ir išlaidos už atliekų tvarkymą. Dalius Tumynas, UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius, įsitikinęs, kad gyventojai turėtų būti suinteresuoti rūšiuoti atliekas ir dėl to, kad daugėjant išrūšiuotų atliekų likusių atliekų tvarkymo įkainiai augs ne taip sparčiai. „Nėra taip, kad aktyviai rūšiuojant beveik nebereikės mokėti už atliekų tvarkymą, tačiau taip galima pristabdyti šių paslaugų brangimą. Atliekų tvarkytojų sąnaudos nuolat auga: infliacija, didėjanti elektros ir dyzelinio kuro kaina, pakelta minimalioji mėnesio alga neišvengiamai gula į savikainą, o anksčiau ar vėliau – ir į kainą vartotojams. Tačiau jei gyventojai daugiau rūšiuos ir mažės į sąvartyną patenkančių atliekų, šiuo metu galiojančią kainą pavyks išlaikyti kur kas ilgiau“, – aiškina jis.