Leista sudaryti daugiau galių turinčias valdybas

Publikuota: 2014-06-23
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
Audrius Slažinskas. „Raidla Lejins & Norcous” asocijuotas teisininkas.
Audrius Slažinskas. „Raidla Lejins & Norcous” asocijuotas teisininkas.
 

Taip vietoj dviejų lygių bendrovės valdymo modelio, susidedančio iš valdybos ir stebėtojų tarybos, gali būti formuojamas vieno lygio bendrovės valdymo modelis. Anot Ūkio ministerijos, įstatymo pakeitimais siekiama gerinti šalyje registruotų bendrovių valdymą ir suteikti akcininkams galimybę, atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius resursus, finansines galimybes ir kt., patiems pasirinkti optimaliausią bendrovės valdymo struktūrą, t.y. turėti du atskirus kolegialius organus, vykdančius atskirai valdymo ir priežiūros funkcijas, ar pasirinkti vieną kolegialų organą – valdybą, kurios atliekamos funkcijos būtų sustiprintos, nes ji kartu atliktų ir priežiūros funkcijas.Iki šiol kolegialių organų (valdybos ar stebėtojų tarybos) sudarymas bendrovėse apskritai nebuvo būtinas ir tapdavo labiau aktualus tik joms ženkliai išaugus ir iškilus poreikiui užtikrinti didesnę bendrovės vadovo veiklos kontrolę bei tinkamą bendrovės strateginių sprendimų priėmimą. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais taip pat numatyta, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. visose šalyje registruotose akcinėse bendrovėse turės būti sudarytas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba (uždarosioms akcinėms bendrovėms šis reikalavimas nebus taikomas). Įvertinus 2012 m. pabaigoje Ūkio ministerijos pateiktus duomenis, matyti, kad šis įstatymo pakeitimas turėtų paliesti bene kas aštuntą šalyje įregistruotą akcinę bendrovę, kurios valdymu be akcininkų šiuo metu rūpinasi tik paskirtas vadovas. Ūkio ministerijos norą stiprinti akcinių bendrovių valdymo kokybę galima suprasti, tačiau reikėtų nepamiršti, kad kai kurios mažesnės šalyje veikiančios akcinės bendrovės neturi nei 10 darbuotojų. Tai gali lemti, kad šioms bendrovėms priverstinis valdybų ar stebėtojų tarybų sudarymas nebūtinai bus ekonomiškai naudingas bei galimai sukels daugiau rūpesčių nei duos naudos.Dar vienas ne mažiau svarbus antradienį įsigaliojęs Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas numato tai, kad nuo šiol visose naujai sudaromose stebėtojų tarybose daugiau kaip pusė narių turės būti nesusiję su bendrove darbo santykiais. Jeigu stebėtojų tarybos funkcijos bus perduotos vykdyti valdybai, be to, kad daugiau nei pusė valdybos narių turės būti nesusiję darbo santykiais su bendrove, valdybos nariu (kaip ir stebėtojų tarybos nariu) taip pat negalės būti bendrovės vadovas. Šie reikalavimai bus taikomi tik naujai sudaromoms stebėtojų taryboms ar stebėsenos funkcijas atliekančioms valdyboms. Iki įstatymo įsigaliojimo išrinktos stebėtojų tarybos ar valdybos savo funkcijas gali atlikti iki kadencijos pabaigos arba iki bus išrinkta nauja valdyba ar stebėtojų taryba.Nors Ūkio ministerija teigia, kad draudimas daugiau nei pusei priežiūros funkcijas vykdančio organo narių būti susijusiais su bendrove darbo santykiais turėtų užtikrinti organo narių nepriklausomumą bei jų atliekamos priežiūros skaidrumą ir objektyvumą, su šia Ūkio ministerijos pozicija galima ir nesutikti. Visų pirma, tiek Europos Sąjungos bendrovių valdymo rekomendacijos, tiek mūsų šalyje galiojantis Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodeksas numato, kad kolegialių organų narių nepriklausomumą lemia ne tik šių asmenų darbo santykių su bendrove neturėjimas, bet ir tai, ar šie asmenys apskritai nėra saistomi su bendrove, jos kontrolinį akcijų paketą turinčiais akcininkais arba administracija bet kokiais verslo, giminystės ar kitokiais ryšiais, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę vienu ar kitu klausimu. Iš praktikos matyti, kad nemaža dalis stebėtojų tarybos ir valdybos narių darbo užmokesčio iš bendrovių ir taip negauna, o jiems už darbą atlygina juos paskyrę akcininkai, kurie neretai yra ir šių asmenų darbdaviai. Todėl asmens nepriklausomumo siejimas vien su darbo santykių neturėjimu gali būti nepakankamas bei lengvai apeinamas.Be to, reikalavimas daugiau nei pusei stebėtojų tarybos arba valdybos, kuriai perduotos priežiūros funkcijos, narių būti nesusijusiems su bendrove darbo santykiais laikytinas gan griežtai ribojančiu šių organų sudarymą. Tiek Europos Komisijos rekomendacijos, tiek ir OECD Bendrovių valdymo principai teigia, kad bendrovės turėtų užtikrinti pakankamą nepriklausomų asmenų kiekį bendrovių kolegialiuose organuose, nes šie asmenys nešališkai vertindami iškylančias situacijas bei aktyviai spręsdami klausimus, kurių atžvilgiu bendrovės vadovo ir akcininkų interesai gali skirtis (pvz., vadovo atlyginimo nustatymas, finansinių ataskaitų sudarymo priežiūra), gali ženkliai prisidėti prie bendrovės veiklos planavimo ir stebėsenos. Tačiau nei viena iš šių rekomendacijų nereikalauja, kad šis nepriklausomų asmenų kiekis būtų didesnis nei pusė kolegialaus organo narių. Per mažas kasdieninėje bendrovės veikloje dalyvaujančių asmenų (kurie vienaip ar kitaip yra susiję su bendrove) kiekis valdyboje ar stebėtojų taryboje gali lemti specifinių su bendrovės veikla susijusių žinių trūkumą, o tai apsunkintų efektyvios priežiūros atlikimą ir strateginių sprendimų priėmimą. Todėl, nors nepriklausomų asmenų dalyvavimas bendrovių kolegialių valdymo organų veikloje ir yra labai naudingas bendrovei, tačiau bendrovės, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, turėtų turėti galimybę pačios nuspręsti dėl šių asmenų kiekio valdyboje ar stebėtojų taryboje.Galiausiai norėtųsi paminėti, kad draudimas į stebėsenos funkcijas atliekančią valdybą rinkti bendrovės vadovą taip pat galbūt nebuvo būtinas. Bendrovės vadovo dalyvavimas organo, kuris užtikrina vadovo veiklos stebėseną, veikloje gali atrodyti nepageidaujamas dėl šio asmens galimybių daryti įtaką kitiems valdybos nariams. Tačiau vadovas bet kokiu atveju privalo būti kviečiamas į kiekvieną valdybos posėdį, o valdybos pagal naują reglamentavimą vykdys ne tik stebėsenos, bet ir strateginio planavimo funkcijas. Kaip žinia, vadovas paprastai turi daugiausiai žinių apie kasdieninę bendrovės veiklą, jos tendencijas, pokyčius rinkoje ir pan., todėl strateginių sprendimų priėmimas neatsižvelgiant į vadovo turimą informaciją kartais gali padaryti didesnės žalos nei jo dalyvavimas bendrovės veiklos stebėsenoje. Vertinant alternatyvius valdybos tinkamos veiklos užtikrinimo būdus, Seimas vietoj priimto sprendimo galėjo rinktis kitą tiek Europos Komisijos, tiek OECD rekomenduojamą būdą ir tiesiog neleisti vadovui būti valdybos pirmininku. Tai neeliminuotų jo galimybių daryti įtaką stebėsenos funkcijas vykdančiai valdybai, tačiau šias galimybes gerokai apribotų. Be to, pagal naują Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, bet kurį valdybos narį ir taip bet kada galima nušalinti nuo balsavimo, kai yra sprendžiami klausimai, kurių atžvilgiu valdybos nario ir juridinio asmens interesai nesutampa. Todėl, atsižvelgiant į kitus apsaugos mechanizmus, galbūt aptarto apribojimo vadovui būti renkamam į valdybą iš viso nereikėjo.Ūkio ministerijos sumanymas suteikti bendrovėms teisę savo valdyboms perduoti iki tol išimtinai stebėtojų tarybai priskirtinas funkcijas yra sveikintinas. Tačiau su šiuo teisių perdavimu susiję apribojimai mažina vieno lygio bendrovės valdymo modelio patrauklumą, o vis dėlto pasirinkus šį valdymo modelį, skatina formuoti didesnes (daugiau nei vieną bendrovės darbuotoją ir iš viso daugiau nei 5 narius turinčias), brangiau išlaikomas bei ne taip greitai sprendimus gebančias priimti valdybas. Kitą vertus, reikėtų pasidžiaugti, kad valstybė skiria vis daugiau dėmesio šalies bendrovių valdymo praktikos gerinimui ir tikėtis, jog pritaikytos priemonės duos siekiamų rezultatų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Vadyba“
Efektyvus įsigijimas: kaip „Rivilė“ pasiekė startuolio spurto į sparčiausiai augusių Europoje sąrašą Premium

Trisdešimtmetį veikiančios įmonės sukaupta patirtis ir žinios kartu su nauju požiūriu į darbuotoją ir klientą...

Gazelė
14:56
Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios atitinkamų įstatymų...

Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
05:45
Ispanija ketina suteikti atostogas moterims, kurios patiria didelį skausmą dėl menstruacijų 3

Ispanijos ministrų kabinetas antradienį pritarė įstatymo projektui, numatančiam apmokamas medicinines...

Vadyba
2022.05.18
„Energy cells“ valdybai vadovaus V. Baltuškonis

Energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendinančios bendrovės „Energy cells“ valdybos pirmininku...

Vadyba
2022.05.18
Lietuvos pašto vadovė: reikia ne bijoti prarasti klientus, o rasti su jais dialogą Premium 11

Dėl kritusių pašto paslaugų apimčių Lietuvos paštas, pernai patyrė 6,4 mln. Eur grynojo nuostolio ir planuoja...

Logistika
2022.05.18
„Atvažiuojamasis“ verslas Palangoje: kai kurie vietas vaikams rezervavo dar pernai Premium

Vasaros sezoną pajūryje pradeda ne tik vietinis verslas, bet ir atvykstantieji, kurie, pritrūkę paslaugų...

Gazelė
2022.05.18
Infliacija ir intensyvėjančios audros šalyje: kaip šias rizikas valdyti verslui Verslo tribūna

Pastaraisiais metais Lietuvoje intensyvėjančios audros, nors savo mastu ir neprilygsta uraganams bei...

Regioninis verslas
2022.05.18
LTG profsąjunga: dalį atleidžiamų darbuotojų žada įdarbinti geležinkelių subrangovų įmonės

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė apie atleidimą įspėjo 1.950 darbuotojų. Artūras...

Logistika
2022.05.17
Psichologiškai pavargęs kolektyvas: kaip kalbėtis su kolegomis ir organizuoti darbą Premium

Rimantė Ribačiauskaitė, „Omnisend“ vykdomoji direktorė, sako, kad prasidėjus pandemijai pajuto poreikį...

Vadyba
2022.05.17
„Sodra“: gimstamumui mažėjant, motinystės išmokų gavėjų skaičius išlieka stabilus

Nors gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. „Sodros“ teigimu, taip...

Vadyba
2022.05.16
Startuolių komandų formavimas: kaip tinkamai pasirinkti ir nepamiršti nusamdytų talentų Premium

Gegužės 26 d. VŽ organizuojamoje Personalo konferencijoje bus apdovanoti TOP 3 darbdaviai bei antrus metus iš...

Vadyba
2022.05.16
Darbo rinkoje toliau auga pasiūlos ir paklausos neatitikimas

Visuose ūkio sektoriuose išaugęs kvalifikuotų darbuotojų poreikis dar labiau išryškino darbo jėgos pasiūlos...

Vadyba
2022.05.16
Paskirtas naujas „Vilniaus vandenų“ vadovas 1

Vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ baigė metų pradžioje pradėtą atvirą generalinio direktoriaus...

Vadyba
2022.05.16
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Statyba ir NT
2022.05.16
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
Išbandyti patarimai, kaip įmonei pritraukti užsienio talentų

Aukštos kvalifikacijos specialistų stygius Lietuvoje pastebimas įvairiuose sektoriuose, tad įmonės vis...

Vadyba
2022.05.15
Nedarbas Latvijoje balandį sumažėjo iki 6,5%

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje praėjusį mėnesį nukrito 0,3 procentinio punkto, iki 6,5%, pranešė...

Vadyba
2022.05.15
„Air Baltic“ žada įdarbinti 120 pilotų

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ daugiau kaip trečdaliu didina samdomų pilotų skaičių.

Vadyba
2022.05.13
Naujasis „Klaipėdos naftos“ valdybos pirmininkas – E. Katilius

Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) ir naftos terminalų operatorės KN (AB „Klaipėdos nafta“) valdybos...

Vadyba
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku