Prezidentė vetavo Metropoliteno įstatymą

„Seimo priimtas įstatymas numato išskirtinį teisinį reguliavimą konkrečiam metropoliteno projektui. Įstatymas prieštarauja šiuo metu galiojančiam Koncesijų įstatymui, kurio pagrindu gali būti įgyvendinami įvairūs viešojo ir privataus sektoriaus projektai“, – teigiama penktadienį prezidentūros išplatintame prezidentūros pranešime spaudai dėl valstybės vadovės veto.

Pasak šio pranešimo, „pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, nėra jokių teisinių kliūčių įgyvendinti metropoliteno projektą, o naujojo įstatymo priėmimas sukeltų daug teisinio neaiškumo“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, šio įstatymo nuostatos ydingos antikorupciniu požiūriu, nes yra nesuderintos tarpusavyje ir neatitinka jau galiojančių teisės aktų. Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis šiuo įstatymu, metropoliteno projektai negalėtų būti įgyvendinami dėl teisinio reguliavimo neaiškumo.

Pasak prezidentės, priėmus Metropoliteno koncesijos įstatymą taip pat būtų formuojama ydinga praktika, kai atskiriems projektams būtų nustatomi neaiškūs valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo būdai, prieštaraujantys galiojantiems įstatymams.

Šalies vadovė pabrėžė, kad įgyvendinant visuomenei svarbius projektus susisiekimo srityje, pirmiausia turi būti užtikrinta tinkama valstybės interesų apsauga. „Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas turi būti nuoseklus ir skaidrus bei nešti didžiausią naudą Lietuvos žmonėms“, – sakoma pranešime spaudai.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė Metropoliteno koncesijos įstatymą, kuriame yra numatyta galimybė Vilniaus savivaldybei kartu su valstybinėmis institucijomis pradėti vystyti milijardinį metro projektą ir ieškoti strateginio investuotojo į jį.

Prezidentės veto Seimas svarstys savo rudens sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 10 d. Norint atmesti veto reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.