2014-05-18 00:01

Konkurencija Vilniaus gatvėse – ir idėjomis, ir pinigų kiekiu

Laisvų prekybai tinkamų plotų Vilniaus senamiesčio gatvėse – vienetai, o jei ir atsilaisvina viena kita, jos nuomos kaina ne kiekvienam įkandama. Ieškantiems vietos prekybai patariama bandyti laimę ir mažiau perpildytose gatvėse, tačiau ne pavieniui, o kuriant naujų traukos centrų.

„Pradedančiam verslininkui, jaunam žmogui šioje konkurencinėje aplinkoje dabar sunku, nes konkuruoti tenka ir idėjomis, ir pinigų kiekiu“, – dabartines galimybes nuomotis patalpas pagrindinėse Vilniaus prekybos gatvėse aptaria Saulius Galdikas, Vilniaus ir Islandijos gatvėse esančių barų „Piano man“, „Gringo“ vadovas.

Prieš kelerius metus pastebimai atsigavusiame miesto centre šiuo metu užimta didžioji dalis nuomojamų patalpų ir vitrinų. Norintiems patekti į pagrindines gatves, jei apskritai atsiranda patraukli vieta, tenka pakratyti pinigines. Ponas Galdikas atkreipia dėmesį, kad nuomos kainos, pavyzdžiui, Vilniaus g. ir Islandijos g., šiuo metu maždaug dvigubai didesnės, palyginti su 2010 m., kai duris atvėrė „Piano man“ ir kiti aplinkiniai barai.

„Kainos labai priklauso nuo patalpų dydžio. Kiek girdėjau, dabar jos siekia iki 100 Lt už kvadratinį metrą, neįskaitant mokesčių. Anksčiau jos buvo gerokai mažesnės. Žinoma, tada buvo krizė. Tai irgi lėmė, kad barai pradėjo telktis čia, atsirado tinkamų sąlygų pradėti verslą“, – lygina pašnekovas.

Pasak p. Galdiko, dabar jau matoma tendencija, kad jauniems verslininkams išsinuomoti geras patalpas padeda finansinis užnugaris, barų ar prekybos versle nedirbantys, tačiau turintys pinigų investuotojai. Daugiau galimybių rasti vietą patraukliose gatvėse, pasak verslininkų, turi ir ilgiau dirbantys, verslą jau įsukę tinklai.

Stojama į eilę

Karolis Aidulis, nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Newsec Baltics“ prekybinių patalpų projektų vadovas, skaičiuoja, kad, vertinant naujai sudarytas sutartis, pagrindinėse Vilniaus gatvėse nuomos kainos per pastaruosius metus ūgtelėjo iki 20%. Kainų augimas fiksuotas ir pernai.

„Newsec“ duomenimis, šiose gatvėse užimta apie 95% visų pasiūloje esančių nuomojamų patalpų. Ilgiau nuomininkų laukia vos viena kita vieta, dažnai ta, kurios savininkai puoselėja per didelius lūkesčius dėl kainos. O jei vieta gera ir kaina racionali, anot p. Aidulio, jau tampa įprasta, kad informacija apie tokias patalpas net nepasiekia viešosios erdvės, NT interneto skelbimo portalų. Nuoma vyksta eilės principu ir laimi tie, kurie pirmesni, siūlo didesnę kainą.
Tačiau mintį, kad dėl augančių kainų į centrą plūs didieji tinklai, p. Aidulis kiek sklaido.

„Dideli prekybos ar restoranų tinklai dažniausiai nori mokėti mažesnę nuomos kainą, nes jie pakankamai tiksliai prognozuoja savo veiklą, investuoja dideles sumas siekdami ilgalaikių tikslų ir t. t. Dažnai jiems sunku pasiūlyti tokią konkurencingą nuomos kainą, kurią siūlo pavieniai verslininkai“, – sako jis.

Pasak jo, naujos, pradedančiosios įmonės, dėl didelės konkurencijos ir nusistovėjusių koncepcijų nesugebančios patekti į stiprius prekybos centrus, yra priverstos eiti į kitą srautą generuojantį segmentą – prekybos gatves.

Burtis draugėn

Pagrindinėse Vilniaus prekybos gatvėse šiuo metu dominuoja maitinimo įstaigos, vietos laisvalaikiui leisti. Nuomininkų profilis labai priklauso nuo vietos. Pilies g. sutelktos kavinės ir suvenyrų parduotuvės, Didžioji g. yra prabangos parduotuvių centras, Vilniaus g. susibūrę maitinimo įstaigos, kavinės, barai.

„Jei vienoje erdvėje įrengiama keletas patrauklų, savo nišą radusių vietų, natūraliai atsiranda traukos centras, žmonėms aišku, kad ten verda gyvenimas“, – sako p. Galdikas.


Štai Vilniaus g. prieš krizę aiškios orientacijos neturėjo, Islandijos gatvė apskritai buvo tuščia. Padėtis pasikeitė, kai čia vienas po kito ėmė kurtis saviti barai.

„Pirmi buvo „Briusly“, tada – mes. Patys supratome, kad esame kolegos, ne konkurentai, o kiekvienas šalia atsidaręs baras mums tik padeda“, – prisimena pašnekovas. Pasak p. Galdiko, jei prisiglausti prie klestinčių prekybininkų dabar per brangu ar sudėtinga, keletas naujų įdomių dalyvių galėtų išjudinti ir mažiau populiarias gatves, suteikti joms savitumo. 

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, Islandijos g. ir Vilniaus g. taip pat laiko puikiu pavyzdžiu, kaip kelių savininkų pastangomis tuštoka erdvė virto traukos centru. Tačiau pakartoti tokią istoriją reikia daug pastangų ir atitinkamų sąlygų.

„Pavienis žmogus su mažu kapitalu nepajėgus prikelti naujam gyvenimui visos gatvės, reikia tam tikros koncentracijos. Taip pat turi būti atitinkama nuomojamų patalpų pasiūla“, – sunkumus atskleidžia p. Vagonis.
Kita vertus, jei norima visko ant lėkštutės – geros vietos geroje gatvėje už gerą kainą, tokiu atveju, pasak p. Vagonio, iš tiesų telieka stoti į eilę ir laukti.

Nepanaudotos erdvės

Marekas Kovalevskis, komercinio NT konsultantų bendrovės „CREalty Advisors“ vykdomasis partneris, abejoja, kad bandymai dirbtinai kurti naujų patrauklių vietų būtų sėkmingi. Tačiau verslininkai esą galėtų pasinaudoti jau esamais natūraliais traukos centrais.

„Bokšto gatvėje yra daug neišplėtotų projektų, tai galėtų būti dar viena puiki vieta restoranams, gerai virtuvei, poilsiui. Jei ten atsirastų vienas geras restoranas, kiti įsikūrę šalia galėtų pakartoti Vilniaus ir Islandijos g. scenarijų“, – tvirtina p. Kovalevskis.


Gerų kavinių, pasak jo, trūksta ir prie atnaujinto Bernardinų sodo. Ši vieta jau pritraukia nemenką žmonių srautą, be to, aplinkui yra apleistų ar ne iki galo panaudotų pastatų.

Yra ir tokių vietų, kurias jau buvo bandyta išjudinti, tačiau nepavyko. Pavyzdžiui, buvę „Vilniaus vartai“ ar  Gedimino pr. ruožas prie Seimo.

Jurgita Sėjūnaitė, Gedimino pr. prieš metus parduotuvę įrengusios natūralios kosmetikos gamintojos „Ambroozija“ bendraturtė, pasakoja, kad išbūti mažiau aktyviame Gedimino pr. gale nėra lengva: nuoma nepigi, o srautą prisivilioti sunku. Turbūt dėl to daugelis prekybininkų ten esą išsilaiko vidutiniškai vos metus.

„Srautą sudaro gyventojai arba netoliese dirbantys žmonės. Per du mėnesius jie visi apsilanko, o paskui jau reikia šokti kadrilį, kad jie grįžtų“, – sako p. Sėjūnaitė. Pasak jos, prekybai išjudinti reikia ir laiko, tam tikro stabilumo. Nors nauja „Ambroozijos“ parduotuvė dirba jau metus ir buvo reklamuota, iš bendrovės pirkėjų apklausos esą paaiškėjo, kad didelė dalis klienčių apie ją vis dar nebuvo girdėję. Tai reiškia, kad ir galimybės pritraukti pirkėjų dar toli gražu neišnaudotos.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
   
52795
130817
52791