Drama Italijoje: vieni spaudžia aliejų, kiti – ašaras

Kažkas ne taip šį lapkritį Italijos kalvų platybėse – trūksta kažko labai įprasto ir pažįstamo. Trūksta beveik visur – nuo Alpių priekalnių iki Sicilijos krantų. Negirdėti alyvuogių aliejaus spaudyklų frantoio burzgimo. Miestelių aikštėse savaitgaliais tuščia. Triukšmingos ir kvapnios alyvuogių aliejaus šventės nebešvenčiamos. Švęsti šįmet nėra ką, nebent blogiausią istorijoje alyvuogių derlių.

Romos dienraštis „Il Foglio“ šiomis dienomis išspausdino keistą tekstą, kuris skamba tarsi prakeiksmas: „Tavo šalyje, kur akys užmato, žaliuos alyvmedžių giraitės. Bet negausi ritualinio patepimo aliejumi. Nes visos tavo alyvuogės byrės ant žemės.“ Šie žodžiai, matyt, skirti tiems, kurie pamiršo, kad alyvuogių aliejus – ne tik maisto produktas, bet ir vakarietiškos civilizacijos simbolis. Išminties, ilgaamžiškumo, jėgos, sveikatos ir klestėjimo ženklas. Pax Romana, Romos taika, būdavo skelbiama taip: imperatorius važiuodavo per miestą pasipuošęs galvą alyvmedžio šakelių vainiku.
Šį rudenį ISME – Italijos nacionalinio žemės ūkio rinkų instituto – duomenys taika nekvepia. Biuleteniai apie aliejaus kainas labiau primena pranešimus iš karo lauko. Tyro alyvuogių aliejaus brangimas fiksuojamas ne kas mėnesį, o kas savaitę. Tarkime, antrąją lapkričio savaitę vieno kilogramo tyro alyvuogių aliejaus kaina buvo 15,3% didesnė, palyginti su pirmąją.

Žaliava brangsta tokiu greičiu, kad dalis gamintojų nutarė nebespausti aliejaus. Neapsimoka: nuskina alyvuoges, parduoda ir biznis baigtas. Kokybiškų, sveikų alyvuogių kaina Bario maisto rinkoje pasiekė negirdėtas aukštumas – 100 eurų už centnerį. Prieš dvejus trejus metus ūkininkai maldaudavo pirkti alyvuoges po 30–40 eurų ir nelabai kas jų maldas išgirsdavo.
Tyro alyvuogių aliejaus kitais metais bus mažai, labai mažai. O kainos – tokios, kokių dar neregėjome. Kone pusę alyvuogių derliaus Italijoje sudorojo šalta vasara ir kenkėjas – alyvmedžių musė. Ispanijoje derlių džiovino sausros. Mažiausiai nukentėjo Graikija ir Šiaurės Afrika. Bet nesnaudžia nei graikai, nei tunisiečiai: tyro alyvuogių aliejaus kaina šovė į viršų solidariai. Graikiško aliejaus kaina padidėjo 38,6%, palyginti su pernykštėmis, Tunisas jas kelia 23,7%, Ispanija – 20,8%.

Ašarų daugiau nei aliejaus
Italijos alyvuogių aliejaus gamintojų asociacijos UNAPROL pateiktame šalies regionų žemėlapyje gerai matyti, kam klimatas ir kenkėjai kirto skaudžiausiai. Iš 20 šalies regionų alyvuogių aliejaus nespaudžia tik Aostos slėnis ties Monblanu. Visi kiti – spaudžia. Tikriau tariant, spaudė. Ligūrija garsėja unikaliomis taggiasca veislės alyvuogėmis ir švelnaus skonio alyvuogių aliejumi. Šįmet Ligūrijoje bus išspausta maždaug pusė to, kiek pernai. Kai kurie alyvuogių aliejaus ūkiai Imperijoje, Albengoje prarado beveik viską – iki 90% derliaus. Jo likučius pajūryje sunaikino galingos rudens audros.

Blogiausia padėtis Vidurio Italijoje – Toskanoje ir Umbrijoje. UNAPROL žemėlapis rodo: minus 45%. Tačiau kai kurių Toskanos ūkių alyvuogių derlius buvo... absoliutus nulis. Bandau susigaudyti, kaip galėjo taip atsitikti, nejau alyvmedžiai išvis neturėjo vaisių? Kjančio teritorijoje netoli Florencijos aplankiau keletą mažų ūkių, kurie spausdavo labai brangų aliejų su D.O.P. – kilmės vietos nuoroda. Juos išgraibstydavo amerikiečiai, japonai, kanadiečiai. Kitais metais importuotojai galės siūlyti savo dolerių ir jenų, bet didžiuma išvažiuos tuščiomis rankomis.
„Šįmet mes priverkėme daugiau ašarų, nei išspaudėme aliejaus“, – šimtą alyvmedžių turinčio toskaniečio Ettore išvada tapo sparnuota rudens fraze, kurią citavo net „L’ Huffington Post“.

O jeigu rimtai? Kai kurie sertifikuotą aliejų su Europos kilmės nuorodomis spaudžiantys Toskanos gamintojai šįmet nusprendė alyvuoges palikti ant medžių. Iš jų D.O.P. aliejaus neišspausi, o spausti šlamšto tarptautines premijas laimintys toskaniečiai nenori. Išparduos praėjusių metų atsargas ir lauks kitų metų derliaus. Blogiau juk nebus! Tiesa, kai kurie gamintojai perka alyvuoges iš Apulijos, Kalabrijos, Sicilijos ir spaudžia nesertifikuotą aliejų. Bet kuriuo atveju Toskanoje puslitrinį butelį gero tyro alyvuogių aliejaus iš gamintojo nusipirkti mažiau nei už 12 eurų nebus lengva.

Išeitis – aliejaus mišiniai
Ar tikrai Tirėnų jūros pakrantėje – tik blogos arba labai blogos žinios? Važiuoju Viterbo link, maždaug 100 km į šiaurę nuo Romos. Čia plyti canino alyvmedžių teritorija. Pernai stambus canino gamintojų kooperatyvas „Colli Etruschi“ gavo geriausio pasaulio alyvuogių aliejaus vardą, jį suteikė tarptautinis gidas „Flos Olei“.
Lacijaus regiono derlius šįmet – 37% su minuso ženklu. Bet ašaras vietoj aliejaus spaudžia ne visi. Užsuku į „Frantoio Archibusacci“ spaudyklą – agregatas dunda visu pajėgumu. „Pernai buvo prastas derlius – išspaudėme maždaug 300 centnerių. Šįmet aliejaus bus daugiau: planuojame 500 centnerių“, – sako įmonės savininkas markizas Arturo Archibusacci.

Domiuosi, kaip jam pavyko išsisukti nuo Pietų Europą krečiančios alyvuogių krizės. „Mes esame netoli jūros. Čia visada drėgna, todėl alyvmedžių musei „bactrocera oleae“ veistis sąlygos idealios kasmet. Mes tai žinome ir nelaukiame jų atakos. Esame sudarę sutartį su Viterbo universiteto Žemės ūkio fakulteto specialistais, jie kasmet mums parengia individualią strategiją“, – pasakoja p. Archibusacci. Markizas siūlo paragauti šių metų „Principe di Canino“ aliejaus. Tai – grynuolis tik iš canino alyvuogių: intensyvus, švarus, šviežiai pjautos žolės aromatas, burnoje – gana „piktas“, pritvinkęs polifenolių. Paklaustas, ar kels šio savo giminės herbu pažymėto kūrinio kainą, gamintojas atsako: „Jokių abejonių. Beveik visa šio aliejaus partija jau užsakyta nuolatinių mūsų klientų iš Italijos. Eksportui šįmet aliejaus neliko.“

Kas dedasi kitoje Apeninų pusiasalio pusėje – prie Adrijos jūros, Abrucų regione? Apeninų viršukalnės Gran Saso papėdėje įsikūrusio ūkio „Frantoio Montecchia“ dviejų rūšių praėjusio derliaus aliejus gavo aukščiausius įtakingo Italijos alyvuogių aliejaus gido „Gambero Rosso“ įvertinimus – tris alyvmedžio lapelius. Ūkio savininkas Gennaro Montecchia, kalbėdamas apie prastą derlių, skėsteli rankomis: šįmet atsitiko viskas, kas galėjo atsitikti.
„Neįtikėtini klimato svyravimai buvo labai nepalankūs auginantiems alyvmedžius, užtat labai palankūs kenkėjams. Žiema buvo neįprastai šilta, šaltukas nepaspaudė nė sykio, pavasaris – labai drėgnas, vėjuotas ir šiltas. Vasara šalta ir lietinga. Ruduo – karštas. Alyvmedžių musėms toks klimatas idealus: jos nesunkiai peržiemoja, vasaros drėgmė kelis kartus padidina jų populiaciją, o karštas ruduo tampa gera terpe lervoms. Aš neprisimenu tokių blogų metų kaip šie“, – atsidūsta p. Montecchia
O kaip bus šįmet? „Aliejaus kokybė nenukentės. Bet strategiją teks koreguoti“, – aiškina p. Montecchia. Ūkis, sako jis, daug eksportuoja ir savo reputacija rizikuoti neketina. Turi daug įvairių etikečių, spaudžia tai, kas šiuo metu labiausiai domina klientus, – monovarietetinį aliejų. Tai aliejus iš vienos veislės alyvuogių. Jo aromatas ir skonis skiriasi, jį įdomu derinti su patiekalais. Šįmet etikečių pasiūla siaurės, visą dėmesį ūkis skirs aliejaus mišiniams.
Šie primena vyno cuve’e arba kavos mišinius – gamintojas kuria tokius iš atskirų veislių išspausto aliejaus mišinius, kokie atitinka jo filosofiją ir derliaus ypatumus.

Geriausių rikiuotėje – vėl Italija
Pietų Italijoje blogiausia padėtis – Kalabrijoje ir Apulijoje. Šiuodu produktyviausi Italijos regionai mažina apsukas po 35%. Dar prastesnės nuotaikos ties Neapoliu, čia aliejaus išspausta 40% mažiau. O štai Sicilijai sekėsi neblogai – tik 22% su minuso ženklu, tai – geriausias rezultatas visoje Italijoje.
Kalbuosi su Trapanio bendrovės „Titone Azienda Agricola Biologica“ savininke Antonella Titone. Šios moters sukurtą aliejų „D.O.P. Valli Trapanesi“ gidas „Flos Olei“ 2012 m. pripažino geriausiu pasaulyje. „Iš tiesų, susiklostė sudėtinga padėtis, bet nevadinčiau jos katastrofa. Pas mus Sicilijoje alyvmedžių musė – šįmet menkiausia problema. Alyvmedžius labiausiai alino klimato kaprizai: birželį ir liepą buvo vėsu, vos 23–24 laipsniai, o rugsėjį temperatūra pakilo kaip Afrikoje – 30 ir daugiau laipsnių.“
Ponia Titone užtikrina, kad jai pavyko išspausti puikaus ekologiško aliejaus, kurio rūgštingumo, peroksidų duomenys – kaip pačiais geriausiais metais. „Žinoma, aliejaus šįmet bus mažiau, neišvengiamai didės ir jo kaina, tačiau kokybės klausimo aš nekelčiau“, – sakė p. Antonella. Beje, sicilietė su ekologišku aliejumi „D.O.P. Valli Trapanesi“ vėl prasiveržė ant geriausių planetos aliejų podiumo.

Geriausi 2015-ųjų aliejai

Lapkričio 29 d. Romos viešbutyje „Excelsior“ tarptautinio alyvuogių aliejaus gido „Flos Olei“ kuratorius Marco Oreggia paskelbs geriausių pasaulio alyvuogių aliejų reitingą ir apdovanos gamintojus. VŽ „Savaitgalis“ skelbia juos dabar.

„Il Sincero“, „Azienda Agricola Viola“ (Italija, Umbrija) – geriausias alyvuogių aliejus.
„Titone DOP Valli Trapanesi“ (Italija, Sicilija) – geriausias ekologiškas alyvuogių aliejus su kilmės vietos nuoroda.
„Azienda Americo Quatrociocchi“ (Italija, Lacijus) – geriausia alyvuogių aliejaus įmonė.
„Oro Bailen. Reserva Familiar“, „Galgon“ (Ispanija) – geriausias švelnus alyvuogių aliejus.
„Oio de Buščina–Črnica“, „OPG Enio Zubin“ (Kroatija) – geriausias vidutinio intensyvumo alyvuogių aliejus.
„Marqués de Grinon“, „Pagos de Familia Marqués de Grinon“ (Ispanija) – geriausias intensyvus alyvuogių aliejus.

Komentarai