Savaitgalį – į garso gurmanų klubą
Dešimtyje demonstracinių kambarių eksponuojama įvairiausių stilių ir kainų aparatūra: kolonėlės, stiprintuvai, ultramodernūs grotuvai, ypač tikslūs analoginiai patefonai, aukščiausios klasės ausinės ir t. t., – žodžiu, naujovės iš viso pasaulio.
Mindaugas Jokubauskas, „AudioGourmet 2014“ organizatorius, sako, jog tokios garso aparatūros paklausa ir pasiūla Lietuvoje jau susiformavusi, – mes įsiliejome į bendrą pasaulinį srautą, ir esminio skirtumo tarp „ten“ ir „čia“ nebėra. Anot p. Mindaugo, per 14 metų, kai jis dirba šioje srityje, pokytis akivaizdus: iš pradžių mažai kas išmanė apie tokius dalykus, tiesiog akli lindo į dilgėles ir domėjosi bet kuo, o dabar įgijo patirties ir tapo išrankūs, pagaliau – Lietuvoje atstovaujama bene visiems garsiausiems pasaulio gamintojams.
„Kai kurios parduotuvės, tokios senbuvės, kaip, tarkime, „A Cappella“, veikia nežinia nuo kada, jos išgyveno visas krizes, visas kaitas, vadinasi, buvo reikalingos“, – kalba p. Mindaugas. Anot jo, pastaruoju metu garso aparatūros parduotuvės „išsigrynino“, – vienos labiau orientuojasi į mėgstančiuosius tikslų skaitmeninį skambesį, kitos – į emocionalų analoginį, trečios – tiesiog į TOP aparatūros segmentą. Dar kiti gamintojų atstovai dirba visai be salonų ir palaiko su klientais asmeninius ryšius.
„Garso aparatūros salonai apskritai orientuojasi į tiesioginį ryšį su klientais, todėl paroda reikalinga, kad žmonės vienoje vietoje, nelakstydami po visą Vilnių ar Lietuvą, galėtų išgirsti, pajusti, palyginti skirtingų gamintojų, skirtingų prekių ženklų garso aparatūros skambesį“, – sako p. Mindaugas. Anot jo, lyginimo, „degustavimo“ ar „prisimatavimo pagal savo ausį“ niuansas yra labai svarbus, garso aparatūros rinkoje jis dominuoja.
„Kitas dalykas, – sako pašnekovas, – žmonės nebeperka aklai, žiūrėdami vien į vardą, blizgesį arba kainą. Brangumas anksčiau irgi buvo kriterijus, buvo tokia nuostata: jei brangu, tai galvoti nereikia – perki, džiaugiesi, o draugai pavydi. Dabar renkamasi daug praktiškiau: į garso aparatūrą investuojama ne vien kaip į prabangos pirkinį, o vis labiau – kaip į asmeninį daiktą sau, savo ausims palepinti, o ne draugams parodyti. Ne vienas turi net specialų kambarį įsirengęs muzikai klausytis, savotišką „man cave“, kur po darbų užsidaro pasimėgauti įrašų kolekcija.“
Garsas ir motociklai
Nesyk girdėtą nuomonę, kad kokybiška aparatūra skirta konkrečiam muzikos žanrui klausytis, p. Mindaugas atremia, jog tai kontroversiškas teiginys. Anot jo, dalis gamintojų tikina, kad tikrai kokybiška aparatūra gali groti visokią muziką.
„Aš garso aparatūrą skirstyčiau ne pagal tai, kokiems žanrams – klasikai, rokui ar džiazui – groti ji skirta, o pagal subjektyvųjį veiksnį: patinka ar nepatinka jos skambesys“, – sako p. Mindaugas. Jis aiškina, kad skirtingų gamintojų produktai gali kainuoti tiek pat, jų parametrai gali būti tokie patys, bet vienų garsas bus vienokio braižo, kitų – visai kitokio, todėl per vieną garso aparatūrą norėsis klausytis vienokios, per kitą – kitokios muzikos.
Garso aparatūrą jis lygina su motociklais: yra „britvos“, yra „čioperiai“, jie gali kainuoti tiek pat, ir galios panašiai turėti, bet važiavimo stilius bus visai kitas.
„Kiekvienas gamintojas orientuojasi į savo klientą. Tarkime, „Harley-Davidson“ motociklų gamintojai orientuojasi į aiškų pirkėjų segmentą, matyte matosi, kokį. Garso aparatūros atitikmuo šiuo požiūriu būtų JAV gamintojas „McIntosh“. Jie yra rinkos senbuviai, jų gaminių koncepcija, dizainas, stilius nesikeičia gal 60 metų, nes jie orientuojasi į konkretų, labai konservatyvų savo pirkėjų segmentą“, – šypsosi pašnekovas.
Pasak jo, paroda tuo ir naudinga, kad joje pamatai visą spektrą gaminių ir supranti, kurie jų tau patinka arba ne. Įspūdį susidaryti parodoje padės demonstraciniai kambariai, juose gamintojų atstovai pristatys savo turimų prekių ženklus. Paklaustas, kiek jų išvis Lietuvoje yra, pašnekovas skaičiuoja, kad šiuo metu yra apie 15 rimtų garso aparatūros pardavėjų, šie atstovauja maždaug po 10–20 prekių ženklų, taigi padauginti nesunku – per 200 garso aparatūros gamintojų pavyzdžių.
Pasaulyje jų būtų gal 1.000.
Lietuviškas garsas
Anot p. Mindaugo, į pasaulinį kontekstą drąsiai įsiliejo ir jame įsišaknijo trys lietuviški prekių ženklai. Tai parodoje šiemet nedalyvaujanti Liudo Motekaičio įmonė „LessLoss“, jie keleri metai dirba pasaulinėje rinkoje ir ypač JAV, kur turi puikų vardą.
Parodoje dalyvausiantis Gediminas Gaidelis (įmonė „AudioSolutions“) pristatys trejus metus kurtas TOP klasės garso kolonėles, prestižines ir labai brangias, kainuojančias nuo 100.000 Lt iki 120.000 Lt. Vilniuje įvyks jų „pasaulinė premjera“, po jos kolonėlės keliaus į parodą Džakartoje (Indonezija).
Tonarmų kūrėjas Vidmantas Triukas (įmonė „Reed) pristatys savo pirmąjį patefoną „Muse 3C“, šis jau demonstruotas Taivano parodoje TAA, o iš Vilniaus keliaus į parodas Vokietijoje ir Italijoje. Unikalios konstrukcijos „Muse 3C“ be tonarmo kainuoja apie 55.000 Lt.
„Turint galvoje įvairovę pasaulyje, tas žinomumas santykinai dar nėra didelis. Iki didžiųjų rinkų lyderių mums toli, bet kaip lygūs su lygiais jau konkuruojame brangių kainų segmentuose, o tai nelengva, – kai pasiūla milžiniška, reikia būti kietam visais aspektais: kokybės, dizaino, inovacijų, ko tik nori“, – kalba p. Mindaugas.
Pagal kainą ir kepurė
Garso aparatūros kaina priklauso nuo gamintojo, medžiagų, komplektavimo, ji gali siekti šimtus tūkstančių litų. Paklaustas, už kiek galima susikomplektuoti „padorią“ aparatūrą, pašnekovas prisimena „Rolls-Royce“ automobilių gamintojus. Šie, pristatydami naują modelį, pašmaikštavo, esą kai kurie jų klientai segi laikrodžius, brangesnius negu automobilis. Pavyzdžiui, parodoje bus ne viena sistema, kainuojanti arti 200.000 Lt, ir tai – ne riba. Pigiausios sistemos, pasak p. Mindaugo, parodoje bus tos, kurios traktuojamos kaip „entry level“, – turėdamas tokią, gali būti ramus: ji jau džiugins.
„Pažįstamiems, kurie pradeda domėtis garso aparatūra ir klausia, už kiek galima ją įsigyti, iš patirties sakau: reikia orientuotis, jog kiekvienas sistemos komponentas kainuos bent apie 1.000 Eur, – nuo tokios kainos prasideda gamintojų įvairovė, atsiranda įdomesnių dalykų. Iki tokios sumos dominuoja masiniai gamintojai ir vienas į kitą panašūs jų gaminiai, – ko nors ypatingo neverta tikėtis“, – aiškina p. Mindaugas.
Suskaičiuoti nesunku: įprastą sistemą sudaro grotuvas, stiprintuvas ir kolonėlės, taigi ji kainuos 3.000 Eur, apie 10.000 Lt.
„Aišku, kai kam tai gali pasirodyti labai daug. Mano nuomone, tai racionalus minimumas“, – sako pašnekovas.
Paklaustas, kaip gamintojų atstovai konkuruoja su internetine prekyba, jis šypteli, – tikrai, yra pirkėjų, kurie ateina į salonus, pasiklauso vienos aparatūros, kitos, išsirenka, tada perka internetu. „Aišku, jie visus nervina, bet ką padarysi. Kita vertus, toks „pirkėjas“ dažniausiai sugrįžta į saloną: tai sugedo kažkas, tai vėl kokios problemos“, – kalba p. Mindaugas. Anot jo, servisas yra labai didelė šio verslo dalis, todėl pardavėjui naudinga turėti lojalų pirkėją, o šiam – savo saloną.
Garsas ir kava: pažink lygindamas
Iš šalies žiūrint, audiofilų veikla panaši į klubo veiklą: žmonės, dažniausiai vyrai, klausosi muzikos per įvairią garso aparatūrą, lygina skambesį, diskutuoja. Pašnekovas sutinka, – tikrai, net parodoje būna labai specifinė atmosfera, žmonės į ją ateina siejami bendro požiūrio, bendro poreikio, – taip, čia yra klubo efektas. Panašiai glaudžiai ir maloniai bendrauja ir kavos skrudintojai bei mėgėjai.
„Man pačiam pastaruoju metu bene maloniausia namo grįžti vienoje rankoje nešinam viniline džiazo plokštele, o kitoje – kilogramu šviežiai skrudintų mažo ūkio kavos pupelių. Todėl į parodą stengiausi pakviesti ir smulkių kavos manufaktūrų. Jie, kaip ir garso entuziastai, kiekviename žingsnyje ieško tobulumo, lygina, degustuoja“, – pasakoja p. Mindaugas. Su šių iš pažiūros skirtingų sričių bendrais siekiais bei lyginimo metodais supažindins edukacinė parodos programa – jungtinė gurmanų ir melomanų konferencija.
Jos ir visos „AudioGourmet“ programa čia.
